Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-522/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
1-24-522/2015
Teisminio proceso Nr.
1-95-1-00310-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
H. V.
Kategorijos
  • 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-522/2015(Proceso Nr. 1-95-1-00310-2015-5)Procesinio sprendimo kategorija 2.10.1.; 1.2.5.4. (S)
Širvintų rajono apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymas2015 m. sausio 23 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

H. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) teistumo neturi, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymu.

Išnagrinėjus prokuroro pareiškimą ir bylos medžiagą,nustatyta:

H. V. 2015 m. sausio 1 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini) Širvintų r., konflikto su savo dukra A. P. metu jai koja tyčia spyrė vieną kartą į dešinę ranką, ranka du kartus tyčia sudavė į veido kairę pusę bei du kartu į kairį petį, tuo šiais veiksmais sukeldamas savo artimajam giminaičiui – dukrai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais H. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

H. V. kaltę pripažino ir nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. dukra A. P. atvyko į namus. Ji paliko savo mažametį vaiką ir išvyko. Tą dieną į namus ji negrįžo. Atvažiavo sekančią dieną po pietų (2015 m. sausio 1 d., apie 15.30 val.). Jis buvo šiek tiek išgėręs alkoholio. Jis ėmė dukrai priekaištauti, kad paliko ir nepasirūpino vaiku, kad nežinia kur per naktį buvo ir kad bendrauja su kaliniais. Abu pradėjo ginčytis. Gali būti, kad konflikto metu jie vienas kito atžvilgiu ir prikalbėjo kokių negražių žodžių. Tačiau toks elgesys buvo iš abiejų pusių. Jis, nenorėdamas, kad dukra iškviestų policiją, neleido jai paskambinti. Tai gali būti, kad jis spyrė koja jai į ranką, kurioje ji laikė mobiliojo ryšio telefoną. Dukra yra labai „karštakošė“. Konflikto metu ji rankomis mojavo (smūgių tėvui nesudavė, nepataikė), paskui ji rankomis suėmė jam už marškinių (ties krūtine). Tam, kad dukra paleistų, jis pradėjo rankomis mosuoti ir rankomis stipriai stūmė ją nuo savęs (rankomis įsiremdamas jai į pečius). Net išplyšo jo marškinių sagos. Tokiu būdu jis iš jos rankų išsilaisvino. Mojuodamas rankomis galbūt ir pataikė dukrai į veidą. Tačiau tyčia nesmūgiavo ir netaikė, kad jai suduoti į veidą. Jei mojuodamas jai rankomis pataikė į veidą, gali būti, kad tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat gali būti, kad jis dukrai sukėlė fizinį skausmą, kai norėdamas, kad ji paleistų jo marškinius, rankomis stipriai įsirėmė jai į pečius. Iš karto po šio įvykio jis iš namų išėjo, nenorėjo daugiau konfliktų. Dėl pareikšto įtarimo jis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad galbūt savo veiksmais sukėlė dukrai fizinį skausmą, tačiau to nedarė tyčia (b.l. 18-19, 23-24).

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ji atvažiavo pas savo tėvą į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Širvintų r., ten paliko mažametį sūnų priežiūrai tėvo žmonai. 2015 m. sausio 1 d. ji vėl atvažiavo pas tėvą į namus. Tėvas buvo išgėręs alkoholio. Apie 15.30 val., kai ji ruošėsi važiuoti į namus, tėvas pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji pasakė, kad iškvies policiją ir į rankas paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tėvas, neleisdamas jai skambinti, koja spyrė į dešinę ranką, kurioje buvo laikomas telefonas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to tėvas, jai būnant koridoriuje, ją pastūmė. Tuomet ji abiem rankomis suėmė tėvui už marškinių. Tėvas šaukdamas, kad dukra jį paleistų, delnu jai du kartus sudavė į veido kairę pusę bei du kartu į kairį petį. Šiais veiksmais tėvas jai sukėlė fizinį skausmą. Po to ji tėvą paleido ir šis išėjo iš namų.

Kaltinamojo H. V. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamojo H. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

H. V. teistumo neturi (b.l. 25, 28-30), administracine tvarka baustas (b.l. 31-33), priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 35-36), Širvintų rajono savivaldybės administracijos Jauniūnų seniūnijos pateiktoje charakteristikoje rašoma, kad skundų dėl jo neigiamo elgesio seniūnija nėra gavusi (b.l. 38-39), dirbantis (b.l. 40).

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.). Žala šioje byloje padaryta nebuvo, todėl ji gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam H. V. LR BPK 418 str. 3 d. nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir sutiko su siūloma bausme (b.l. 42).

Nukentėjusioji A. P., vadovaujantis LR BPK 418 str. 4 d., apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b.l. 43).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo įsakymu, kaltinamasis H. V. prisipažino esąs kaltas, remiantis LR BK 64¹ str. bausmė H. V. sumažinama trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 420-421 str., LR BK 64¹ str.,

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

H. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant dviejų mėnesių laikotarpyje kiekvieną dieną būti namuose nuo 21 val. iki 5 val.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmę H. V. sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant dviejų mėnesių laikotarpyje kiekvieną dieną būti namuose nuo 21 val. iki 5 val.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irina Serafin