Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-772-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-15
Bylos Nr.
1S-772-317/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59863-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-772-317/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59863-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G.:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) A. G. paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia –2019 m. spalio 17 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis bausmės atlikimo metu daro pažangą teigiama linkme, elgiasi motyvuotai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebuvo baustas, gyvena už pataisos įstaigos ribų, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Įvertinusi išvardintas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog A. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, prokuroras pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi, konstatavus, jog Komisijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, prokuroro skundas atmestas.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą: patenkinti jo skundą ir pakeisti Komisijos 2021 m. spalio 15 d. nutarimą - nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį A. G. teigiamai apibūdinantiems duomenims. Prokuroro įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5.2. Anot prokuroro, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir jam nustatomi du statiniai kriminogeniniai veiksniai bei dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių. Tuo tarpu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažina tik du veiksniai. Net ir toks riziką nusikalsti didinančių ir mažinančių veiksnių santykis liudija, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Juolab, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nebus įdarbintas. Nuteistasis A. G. specialybės neįgijęs, darbinė patirtis laisvėje menka, jis yra išrankus darbo pobūdžiui. Nors šiuo metu jis turi sunkumų, susijusių su lėšomis bei finansine padėtimi, tačiau netgi formalaus patvirtinimo dėl galimybės įsidarbinti laisvėje, neturi. Šios aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra stipri ir padės jam greičiau integruotis į darbo rinką. Šiame kontekste prokuroras pažymi, kad A. G. atlieka bausmę už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos gavimu. Prokuroro nuomone, įvertinus tai, kad padarytomis nusikalstamomis veikomis A. G. siekė finansinės naudos, o laisvėje nebus įdarbintas, kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę jis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

5.3. Prokuroras nurodo ir tai, kad A. G. anksčiau teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naują nusikaltimą. Tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Be to, bausmės atlikimo metu A. G. neskatintas. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo nusikaltimus, juos teisinti, vertindamas savo elgesio pasekmes, linkęs neigti asmeninę atsakomybę, labiau akcentuojasi į asmeninį pasekmių poveikį, bet ne platesniąją prasme. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių. Tai rodo, jog A. G. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų.

5.4. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. G. siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai. Prokuroro nuomone, toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus aplinkybes, apibūdinančias už kokius ir kokiomis aplinkybėmis įvykdytus nusikaltimus jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.

7. Į teismo posėdį prokuroras bei gynėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundas tenkintinas.

8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalis), kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi formalus pagrindas taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos egzistuoja. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu, a nustatomas ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Žemesnės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taigi, atitinkamai ir motyvuodamas išvadą, jog jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nurodė, kad: 1) nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas; 2) išėjęs į laisvę jis neturės problemų dėl gyvenamosios vietos, yra orientuotas į šeimą, kas gali būti vertinama kaip apsauginis, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys; 3) nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, nurodo, jog gailisi; 4) nors praeityje A. G. atsidurdavo rizikingose situacijose, tačiau šiuo metu yra permainų įrodymų – jis pataisos įstaigoje drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programoje; 5) nuteistasis geba įvardinti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas savo savybes, pabrėžia norą tobulėti, kas leidžia daryti išvadą, jog jis keičia savo mąstymą tinkama linkme; 6) jis geba kontroliuoti savo reakciją į dirgiklius, suprasdamas galimas tokių reakcijų pasekmes, geba įvardinti ir išskirti esmines problemines sritis, yra linkęs gilintis, deda pastangas keičiant savo elgesį, turi numatęs veiksmų planą, kurio ketina laikytis; 7) be to, jis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba; 8) nors nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebima pažanga ją mažinant; 9) laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.

11. Nors A. G. iš tiesų vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, dalyvauja Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programoje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat stebima jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad šio nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti vis tik išlieka vidutinė. Abejonių A. G. pažanga, daroma mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia ne tik jo priskyrimas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, bet ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti net dvylika kriminogeninių veiksnių, kai tuo tarpu jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina vos du veiksniai – santykių su artimaisiais palaikymas bei gyvenamosios vietos pastovumas ir jos turėjimas laisvėje. Toks riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykis neleidžia spręsti apie nuteistojo sėkmingą integraciją į visuomenę. Ir juo labiau, įvertinus tą aplinkybę, kad nuteistajam priskiriami jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai, egzistavo ir iki A. G. įvykdant nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog nei santykių su artimaisiais palaikymas, nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad A. G. lygtinio paleidimo atveju neturėtų sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, būtų palaikomas savo šeimos narių, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

12. Pažymėtina ir tai, kad tik du iš nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių - kriminalinė istorija (ankstesni teistumai) bei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, yra statiniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis jau nebegalės pakeisti. Kiti kriminogeniniai veiksniai (maža darbinė patirtis; maža motyvacija dirbti; turimi finansiniai įsiskolinimai; buvo įtakojamas asocialios grupės; dažnai užsiimdavo veikla skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimas) socialinio tyrimo išvadoje yra priskiriami prie dinaminių veiksnių. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas šių nuteistajam nustatomų jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių visiškai neanalizavo, netgi nutylėjo, jog tokie veiksniai egzistuoja, nors individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaka būtent nuteistojo kriminogeniniams veiksniams yra vienas svarbiausių kriterijų, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

13. Apygardos teismo įsitikinimu, svarstant A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą itin svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo dirbo tik apie pusę metų, jis yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, jokios specialybės neturi, jos neįgijo ir atlikdamas bausmę. Be to, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nepaisant to, kad stokoja tiek išsilavinimo, tiek darbinės patirties, A. G. yra išrankus darbui. Visa tai gali esmingai apsunkinti jo integraciją į darbo rinką (ne tik galimybę gauti darbą, bet apskritai būti įdarbintam), o kartu ir į visuomenę. Nurodytos aplinkybės taip pat gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti, kadangi sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o A. G. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi ir su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę, darymu - jis bausmę atlieka už plėšimą, sukčiavimą, kitos veikos, už kurias A. G. buvo nuteistas – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat susijęs su finansinės naudos siekimu.

14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas visiškai nevertino ir A. G. socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos, kad nors nuteistasis pripažino padarytas nusikalstamas veikas, tačiau tuo pačiu jis yra linkęs minimalizuoti savo nusikaltimus, juos teisinti. Be to, nors jis sugeba išskirti problemines sritis, tačiau nevisuomet įvardija savo atsakomybę dėl jų atsiradimo, vertindamas savo elgesio pasekmes yra linkęs neigti asmeninę atsakomybę. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityje, apibūdinančiose nuteistojo mąstymą ir elgesį. Neabejotina, kad asmuo, nors ir pripažįstantis savo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau jas teisinantis įvairiomis aplinkybėmis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, tinkamai įvertinti nusikaltimu sukeltų pasekmių, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių. Be to, sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis yra ne tik padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, bet ir sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti kokią įtaką problemų atsiradimui turėjo jo paties netinkamas elgesys, prisiimti atsakomybę dėl padarytų klaidų ir siekia jų nebekartoti, o šiuo atveju, įvertinus aukščiau nurodytą, yra akivaizdu, jog tokios išvados daryti negalima.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, apylinkės teismas privalėjo įvertinti ne tik tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau atsižvelgti ir į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių (jis bausmę atlieka už keturių nusikalstamų veikų įvykdymą) bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nuolat pažeidinėjo probacijos sąlygas bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės patvirtina A. G. asmenybės polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų sąmoningą ignoravimą bei leidžia spręsti, kad valstybės taikoma probacija teigiamos įtakos pozityviems šio nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, kaip teisingai nurodo prokuroras, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, naujos nusikalstamos veikos padarymas po to, kai A. G. buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas juo, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, vertinant ir kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, jis ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Motyvuodamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo A. G. taikymo, apylinkės teismas pažymėjo tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo nurodytu teiginiu teisėjų kolegija pagrindo neturi, tačiau pažymi, kad remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

17. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, jų padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės. Apylinkės teismas, kaip ir Komisija, motyvuodamas sprendimą taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos iš esmės aprisibojo tik atskirų nuteistajam naudingų aplinkybių išvardijimu, tačiau neanalizavo kaip realiai šios aplinkybės patvirtina, jog A. G. padarė tokią pažangą, mažindamas savo pakarotinio nusikalstamo riziką, kuri leidžia spręsti, kad jis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals. Pavyzdžiui, tiek Komisija, tiek teismas nurodė, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šios aplinkybės turėjo menką įtaką A. G. riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių panaikinimui. Nuteistajam naudingų aplinkybių Komisija bei teismas taip pat nevertino susietai su kitomis socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, nurodė, kad nuteistasis pripažįsta kaltę, gailisi, tačiau neįvertino to, kad jis bando teisinti savo padarytus nusikaltimus, kas rodo, jog savo elgesio kritiškai A. G. vis tik nevertina, ir t. t. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimas yra pernelyg formalus, neleidžiantis padaryti kiek įmanoma tikslesnės prognostinės išvados apie nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą jam taikius lygtinio paleidimo institutą. Būtent tai ir nulėmė netinkamą teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, taikymą šiuo atveju. Priešingai nei Komisija bei apylinkės teismas, teisėjų kolegija, įvertinusi aktualius duomenis apie A. G. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, jog nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) - nuteistojo A. G. atžvilgiu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas