Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo Nr. 1 ir NŽT Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją įrašyti pareiškėjo pavardę į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą, t. y. (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą, prašydamas atstatyti nuosavybės teisę į iškilusį nekilnojamąjį turtą, sklypo plotą 5560 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog yra D. R. (D. R.) anūkas (b. l. 44).

Pareiškėjas, A. J., A. R. (A. R.) ir I. R. (I. R.) 1993 m. kovo 20 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuriame nurodė, jog atsisako nuo jiems priklausančios žemės dalies, kuri yra buvusi senelio D. R. (D. R.), esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).

Pareiškėjas, N. R. R., A. R. (A. R.), A. J., K. I. B., G. T., I. R. (I. R.), K. R., V. K. 2003 m. kovo 28 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. R. (D. R.) turėtą žemę (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 46).

Pareiškėjas, A. R. (A. R.), A. J. ir I. R. (I. R.) 2003 m. kovo 31 d. sutikimu pareiškė, jog sutinka, kad visiems 9 (devyniems) pretenduojantiems į buvusio savininko D. R. (D. R.) žemės sklypą, valdytą (duomenys neskelbtini), žemės sklypas būtų grąžintas lygiomis dalimis (b. l. 48).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius Raštu informavo K. I. B., G. T., I. R., K. R., V. K., pareiškėją, N. R. R., kad jie turi teisę atkurti nuosavybės teises po 0,0309 ha žemės sklypo dalį į buvusio savininko D. R. (D. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdžiusio 0,5560 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)). Rašte nurodyta, jog pareiškėjas ir I. R. pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko įsakymu bus įrašyti į Piliečių eilę (b. l. 31).

Pareiškėjas, V. K. ir K. R. 2008 m. sausio 17 d. pareiškimu nurodė, jog nepretenduoja į kiekvienam priklausančias 0,0309 ha žemės sklypo buvusio savininko D. R. (D. R.) dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir sutinka, kad minėto žemės sklypo savininke taptų K. I. B.. Taip pat nurodė, kad materialinio bei kitokio pobūdžio pretenzijų K. I. B. neturi ir ateityje neturės (b. l. 49).

G. T. ir I. R. (I. R.) 2008 m. sausio 17 d. pareiškimu nurodė, kad nepretenduoja į kiekvienam priklausančias 0,0309 ha žemės sklypo buvusio savininko D. R. (D. R.) dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir sutinka, kad minėto žemės sklypo savininke taptų A. J.. Taip pat nurodė, kad materialinio bei kitokio pobūdžio pretenzijų A. J. neturi ir ateityje neturės (b. l. 50).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. 49SF-1412-(14.49.104) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad teisė atkurti nuosavybės teises į iškilusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti perleista notariškai patvirtinta sutartimi – iki 2001 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjas 2008 m. sausio 17 d. notariškai patvirtinta sutartimi negalėjo perleisti pareiškėjui priklausančias teises į nuosavybės teisių atkūrimą K. I. B.. Paaiškino, kad pareiškėjas ir kiti pretendentai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. R. (D. R.) nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypo plotą. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę į 0,0309 ha žemės dalį (b. l. 51–52).

Pareiškėjas ir N. R. (I. R. turto paveldėtoja) 2018 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami informuoti, ar pareiškėjas ir I. R. (I. R.) yra įtraukti į Piliečių eilę, kaip buvo nurodyta Rašte (b. l. 53).

NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu Nr. 1 informavo pareiškėją ir N. R. (I. R. turto paveldėtoja), kad iki 2003 m. balandžio 1 d. buvo galima išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba jau išreikštą valią pakeisti dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Paaiškino, kad pareiškėjo ir I. R. (I. R.) tuometinei Vilniaus miesto valdybai pateiktame (duomenys neskelbtini) pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko D. R. (D. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę išreikšta valia nurodyta natūra, o iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjas kartu su I. R. (I. R.) valios nepateikė, o 2003 m. kovo 28 d. prašyme taip pat nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Pažymėjo, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreikšta valia gauti naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste. Paaiškino, kad prašymo įtraukti į Piliečių eilę tenkinti negali (b. l. 54–55).

Pareiškėjas ir I. R. (I. R.) turto paveldėtoja N. R. 2019 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi į NŽT direktorių, nurodydami, jog yra teisėti pretendentai į žemės atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste dalies, valdytos senelio D. R. (D. R.), nuosavybės iki nacionalizacijos žemę (Atkūrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atkūrimo byla) b. l. 472–473).

NŽT Sprendimu Nr. 2 informavo pareiškėją ir N. R., kad pareiškėjas ir I. R. (I. R.) turi teisę atkurti nuosavybės teises kiekvienas po 0,0309 ha į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko D. R. (D. R.) valdytos žemės dalį, buvusios (duomenys neskelbtini) mieste. Ginčų dėl tenkančio žemės ploto į kurį atkuriamos nuosavybės teisės nėra. Pažymėjo, jog pagal 2012 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą N. R. yra I. R. (I. R.) turto paveldėtoja, todėl nuosavybės teisės į D. R. (D. R.) valdytos žemės dalį bus atkuriamos I. R. (I. R.) vardu ir perduodamos jo turto paveldėtojai N. R.. Nurodė, kad pareiškėjas ir I. R. (I. R.) turi teisę atkurti nuosavybės teises kiekvienas į 0,0304 ha buvusio savininko valdytos žemės dalį, t. y. mažesnę žemės sklypo dalį nei 0,04 ha, todėl nauji žemės sklypai neatlygintinai individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste negali būti perduodami. NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti pateikto prašymo ir įrašyti pareiškėjo ir I. R. (I. R.) pavardes į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) mieste, eilę (b. l. 4).

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Tvarka ir kiti teisės aktai.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

Pažymėtina, jog Tvarkos 34 ir 35 punktuose nustatytos analogiško turinio nuostatos, kaip ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 25 d.) nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pagal Tvarkos 3 punktą, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu. Piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.

Pagal Tvarkos 3¹ punktą, tuo atveju, kai per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamąjį turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai piliečio pateiktame prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje pažymėjo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – bent iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Lietuvos valstybė, įsipareigojusi grąžinti piliečiams išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reglamentavo šio turto grąžinimo tvarką (2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 423/2013 ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimas nereiškia savaiminio šių teisių tęstinumo, todėl asmenys, patenkantys į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, turi tik teisę atkurti nuosavybės teisę, bet ne nuosavybės teisę, kaip tokią. Todėl darytina išvada, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra hipotetinė teisė, t. y. Atkūrimo įstatyme numatytais terminais yra įtvirtinta galimybė šią teisę realizuoti ir vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Taigi, asmuo, norintis realizuoti šią teisę, turi veikti aktyviai, teikti prašymus, o valstybinės žemės patikėtinė (Tarnyba), atsižvelgdama į išreikštą asmenų valią, pradeda atitinkamas administracines procedūras.

Pareiškėjo teigimu, turėtą žemę gražinti natūra turėtoje vietoje nebuvo galimybės, nes buvusio savininko D. R. (D. R.) turėta žemė yra užimta ir valstybės išperkama, nuosavybės teise gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neturi, todėl mano, jog jam turėti būti nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0309 ha ploto buvusio savininko D. R. (D. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalį. Nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra (b. l. 44), o 1993 m. kovo 20 d. pareiškimu pareiškė atsisakymą nuo priklausančios žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (Atkūrimo byla b. l. 100). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo 9 pretendentai, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, pateikę 2003 m. kovo 28 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. R. (D. R.) turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (Atkūrimo byla b. l. 103). Taip pat pareiškėjas 2003 m. kovo 31 d. sutikimu sutiko, kad visiems pretendentams į minėtą žemės sklypą būtų grąžintas lygiomis dalimis (Atkūrimo byla b. l. 101). Pareiškėjas 2008 m. sausio 17 d. pareiškimu pareiškė, kad nepretenduoja į minėto žemės sklypo dalį ir sutinka, kad minėto žemės sklypo savininke taptų K. I. B., t. y. pareiškėjo sesuo (Atkūrimo byla b. l. 141). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. 49SF-1412-(14.49.104) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad 2008 m. sausio 17 d. notariškai patvirtinta sutartimi negalėjo perleisti pareiškėjui priklausančias teises į nuosavybės teisių atkūrimą K. I. B. (b. l. 51–52).

Teisėjų kolegija pažymi, jog piliečiai turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba vėliau pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatyme su vėlesniais pakeitimais numatytas išimtis. Vėlesni, t. y. po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pakeitimo negalėjo ir negali sukurti pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu, išskyrus Atkūrimo įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 21 straipsnyje numatytas išimtis. Taigi, aptariamoje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatoje numatyta esminė sąlyga, pareiškiant valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atkūrimo būdo pakeitimo, tai daryti Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais.

Kaip minėta, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra (b. l. 44), taip pat 2003 m. kovo 28 d. prašyme nurodė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 46), tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., būtų išreiškęs valią pakeisti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą. Be to, 2008 m. sausio 17 d. pareiškimu pareiškėjas atsisakė jam priklausančios žemės sklypo dalies (Atkūrimo byla b. l. 141). Nustatyta, jog pareiškėjas pirmą kartą valios pakeitimą išreiškė 2018 m. lapkričio 13 d. (b. l. 53). Ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Taigi, ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra, ar kitu pretendento nurodytu būdu, jeigu valia dėl būdo pakeitimo nebuvo pateikta nustatytais terminais.

Įvertinus teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai imperatyvūs. Pareiškėjas, atkurdamas nuosavybės teises į 0,0309 ha ploto žemės sklypo dalį, bei siekdamas pakeisti valią dėl žemės susigrąžinimo būdo, turėjo teisę iki nustatyto termino ją pakeisti. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepateikė prašymų, kuriuose būtų išreiškęs valią pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl teismo vertinimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius Sprendimu Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė įrašyti į Piliečių eilę, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjas mano, jog turėtų būti įrašytas į Piliečių eilę, nes patenka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, t. y. pretenduoja į mažesnį, nei 0,04 ha žemės plotą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁵-2612 1998 m. nustatyta, kad D. R. (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) g.) iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise turėjo 5560 kv. m. žemės sklypą (Atkūrimo byla b. l. 76). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos 34 ir 35 punktais, minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. (D. R.) nuosavybės teise turėjo 0,5560 ha žemės sklypo plotą, o pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0309 ha buvusio savininko valdytos žemės sklypo dalį. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0309 ha buvusio savininko valdytos žemės dalį, t. y. mažesnę žemės sklypo dalį nei 0,04 ha, todėl nauji žemės sklypai neatlygintinai individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste negali būti perduodami (b. l. 4). Nors pareiškėjas nurodo, jog jam turėtų būti taikoma Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. R. (D. R.) nuosavybės teise turėjo 0,5560 ha žemės sklypo plotą, t. y. nuosavybės teise turėjo didesnį nei 0,04 ha žemės sklypo plotą, o pareiškėjui tenkanti žemės sklypo dalis – 0,0309 ha nepatenka į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodomą išimtį. Šiuo atveju buvusiam žemės sklypo savininkui priklausęs žemės sklypo plotas tenka 9 (devyniems) pretendentams, todėl pareiškėjui tenkanti dalis sudaro 0,0309 ha. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas turėtų būti įrašytas į Piliečių eilę, kadangi pareiškėjo atžvilgiu nėra taikoma Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta įstatymo išimtis.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisesnos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo Nr. 1 ir NŽT Sprendimo Nr. 2. Netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją įrašyti pareiškėjo pavardę į Piliečių eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.