- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-596-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59930-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Kaltinamasis
- H. J.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G., gynėjui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
H. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 9 klasių išsilavinimo, legalaus darbo nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2017-09-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 ir 2 d. d., 63 str. 1 ir 4 d. d., – 1 m. 4 mėn. laisvės apibojimo (bausmės pabaiga – 2019-06-14, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis H. J. 2018 m. gruodžio 19 d. apie 20.55 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. Vištyčio g. Nr. 40 prie įėjimo į dirbusį prekybos centrą „Norfa“, kitų asmenų akivaizdoje - viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be aiškios dingsties prikibęs prie jo, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. G. į veidą, tuo padarydamas jam veido sumušimą, 2 dantų lūžimą, nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje, ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. G. sveikatą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis H. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
2. Kaltinamasis H. J. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusįjį. Toliau dėl bylos esmės paaiškino, kad betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį jis su tėvu S. J., atvežti draugo į Kybartų m., ėjo prie prekybos centrą „Norfa“, abu buvo gerokai išgėrę. Jiems praeinant netoli įėjimo į parduotuvę, matė, jog prie stovų dviračiams stovi ir rūko du vyriškiai, iš matymo žinomas nukentėjusysis ir nepažįstamas liudytojas R. B., tuo momentu nukentėjusysis į juos pasakė „gaidys“, - jis pats tai girdėjęs, tuomet jis jį paklausė, kurį jis pavadino „gaidžiu“, šis atsakęs, jog jo tėvą. Supykęs dėl tokio jo tėvo įžeidinėjimo, jis stipriai sudavė kairiosios rankos kumščiu nukentėjusiam į nosį, šis nuvirtęs ant stovo. Tiek nukentėjusiojo, tiek ligonių kasos civilinius ieškinius visiškai pripažįstantis, pasižadantis nusikaltimu jiems padarytą žalą artimiausiu metu atlyginti.
3. Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad įvykio dieną buvo darbe prekybos centre „Norfa“, kur dirba apsaugos darbuotoju, betarpiškai prieš įvykį buvo išėjęs laukan, kur prie įėjimo už kampo rūkė ir kalbėjosi su pažįstamu liudytoju R. B., buvo blaivus. Jis matė, jog tuo metu netoli prekybos centro ant gatvės sustojo automobilis, iš kurio išlipo kaltinamasis ir vyresnis vyriškis, galėjo būti liudytojas S. J., buvo akivaizdu, jog abu yra smarkokai apgirtę. Šie vyrai pro juos praeidinėjo maždaug 5 m. atstumu, jiems nė jis, nei liudytojas R. B. tikrai nieko nesakė, į juos niekaip nesikreipė, savo tarpusavio pokalbio metu žodžio „gaidys“ ar pan. nenaudojo ir kaltinamasis to girdėti tikrai negalėjo. Netikėtai prie jų žengęs kaltinamasis iškart paklausė, ką jie pavadino „gaidžiu“, į tai jis, A. G., atsakęs, jog jie nieko taip nevadino, po ko kaltinamasis apsisuko ir pradėjo eiti šalin, tačiau po kelių žingsnių apsisuko, žengė atgal prie jo ir jam labai netikėtai smogė kumščiu į nosies-viršutinės lūpos sritį, nuo ko jis nuvirto ant stovo dviračiams. Šiuo smūgiu kaltinamasis jam išmušė du priekinius dantis, sumušė burną ir nosį, jam stipriai kraujavo, todėl jis grįžęs į darbo vietą kurį laiką kraujuojančias dantenas skalavo degtine, manantis, jog alkotesteris dėl to ir parodė neblaivumą, - nusikaltimo įvykio momentu jis buvęs blaivus, nei kaltinamojo, nei jo tėvo nekalbino, į juos niekaip nesikreipė ir smurtui niekaip kitaip neprovokavo, - kaltinamasis pats be aiškios dingsties prie jo prikibo, tėvo įžeidimą „gaidžiu“ išsigalvojo. Iki nusikaltimo įvykio jo veidas ir burna buvo sveiki.
4. Liudytojas R. B. patvirtino, jog betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį kartu su nukentėjusiuoju rūkė ir kalbėjosi prie prekybos centro „Norfa“ Kybartų m. Vištyčio gatvėje, kad išlipę iš savo automobilio kaltinamasis su tėvu pro juos ėjo apie 10-15 m. atstumu, nei jis, nei nukentėjusysis nė į vieną jų nesikreipė, nekalbino, visiškai nieko jų adresu nesakė, savo pokalbyje žodžio „gaidys“ nevartojo, to kaltinamojo ar jo tėvo atžvilgiu nedarė ir niekas kitas, nes aplink žmonių daugiau nebuvo, - kaltinamasis, jo nuomone, tai išsigalvojo kaip pretekstą „išsikrauti“ ant jų fiziškai. Netikėtai prie jų priėjęs kaltinamasis paklausė „ką sakėt?“, į tai jiedu su nukentėjusiuoju atsakę, jog nieko. Po šito apsisukęs eiti tolyn, kaltinamasis netikėtai priėjęs prie nukentėjusiojo smogė šiam kumščiu į veidą, nukentėjęs nuvirto ant dviračių stovo. Iki įvykio nukentėjusio veidas buvo sveikas, po sumušimo iš jo stipriai kraujavo, nukentėjusysis skundėsi, kad jam išmušė dantis, ėjo praustis, po keleto dienų pats matė, kad jam burnos priekyje trūksta dantų, nukentėjusysis šveplavo. Iškart po įvykio jis iškvietė policiją, tiek jis, tiek nukentėjusysis jo metu buvo blaivūs, o kaltinamasis su savo tėvu – akivaizdžiai apgirtę.
5. 2018 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs prie įėjimo į dviejų aukštų prekybos centro „Norfa“ pastatą Vištyčio g. 40, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., dešinėje įėjimo pusėje sumontuoti metaliniai stovai dviračiams parkuoti, prie pastato, priešais jį ir iš šono, yra automobilių parkavimo aikštelės, visa teritorija atvira su dirbtiniu apšvietimu, pagrindas grįstas betoninėmis trinkelėmis (b. l. 5-6).
6. 2018 m. gruodžio 21 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 854/2018(09) (maždaug po pusantros paros nuo nusikaltimo įvykio) objektyviais (betarpiška kūno apžiūra) bei klinikiniais (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) duomenimis nukentėjusiajam A. G. konstatuota veido sumušimas, dantų lūžimas, o taip pat nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir viršutinėje lūpoje. Konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti 2018 m. gruodžio 19 d., vienu trauminiu poveikiu, kad ir suduodant smūgį kumščiu. Konstatuotieji kūno sužalojimai sukėlė nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą (b. l. 39, 40).
7. 2018 m. gruodžio 19 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos vyr. patrulio Ž. B. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR2-14345 bei šios įstaigos patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, jog kaltinamajam H. J. po nusikaltimo įvykio, 2019 m. gruodžio 19 d. 21.09 val. laiku, buvo nustatytas vidutinis 1,54 prom. girtumas, liudytojui S. J. 21.18 val. laiku - vidutinis 1,78 prom., o nukentėjusiam A. G. 21.24 val. laiku - lengvas 1,15 prom. girtumas (b. l. 7, 43-45).
8. 2019 m. kovo 28 d. ambulatorine teismo psichiatrine psichologine ekspertize Nr. 83TPK-196/2019 tiek nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu, tiek šiuo metu kaltinamajam H. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tiek įvykdydamas nagrinėjam veiką, tiek šiuo metu kaltinamasis suprato ir supranta savo veiksmų esmę bei galėjo ir gali juos valdyti (b. l. 62-64).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
9. Kaltinamasis H. J. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros bei teismo medicinos specialisto išvados duomenys – punktai 5 ir 6), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus. Kaltinamasis byloje paneigė vienintelę bylai reikšmingą aplinkybę – kad nusikaltimo įvykio metu pirmas be aiškios dingsties prikibo prie nukentėjusio ir šį viešai sumušė iš esmės dėl chuliganiškų paskatų, teigdamas priešingą aplinkybę, kad pats nukentėjusysis pirmasis prikibo ir tuo išprovokavo jo smurtą, užgauliai, įžeidžiančiai pavadindamas kartu su juo, kaltinamuoju, ėjusį jo tėvą. Tačiau dėl šios aplinkybės teismas kaltinamojo pareiškimus vertina neatitinkančiais tikrovės ir atmeta kaip prieštaraujančius bylos faktinėms aplinkybėms, nustatytoms išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo A. G. bei tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo R. B. paaiškinimais šiuo klausimu, iš dalies ir paties kaltinamojo pareiškimų nenuoseklumu ir prieštaringumu : a) nukentėjusysis nuo pat pirmojo kreipimosi į policiją momento pareiškė bei ir toliau nuosekliai byloje tvirtino, tame tarpe ir prisiekęs teisme, jog nei kaltinamojo, nei su juo ėjusio jo tėvo nekalbino, nieko jiems nepasakė ar kitaip jų dėmesio nesiekė ir vėlesnį kaltinamojo smurtą niekaip neprovokavo – pats kaltinamasis jį ir liudytoją R. B. užkalbino, pradėjo ginčą, apkaltindamas jį nebūtais dalykais, - prikibo be aiškios dingsties, norėdamas „išsikrauti“. Tą patį tvirtino ir visiškai blaivus buvęs liudytojas R. B.; b) duodamas parodymus po 8 dienų nuo įvykio, dalyvaujant ir jo gynėjui, kaltinamasis teigė, kad pats negirdėjo, jog jiems praeinant pro nukentėjusįjį bei su juo buvusį liudytoją, kuris nors iš jų jam ar tėvui būtų ką nors pasakęs, tik tėvas jam pasakęs, jog jį pavadinę „gaidžiu“. O štai teisme, praėjus nuo įvykio daugiau nei 5 mėn. laikui, nusikaltimo įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio girtumo buvęs kaltinamasis jau pareiškė, jog girdėjo ir prisimena, kad nukentėjusysis pavadino jo tėvą „gaidžiu“, nors tokios aplinkybės nepatvirtina (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) jokie kiti nagrinėjamos bylos duomenys, įskaitant liudyti byloje atsisakiusį jo tėvą S. J., - tai rodo, jog kaltinamasis išties buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to bei ir turimų psichikos sveikatos defektų tiesiog ne viską prisimena. Teismo vertinimu, kaltinamasis neigdamas konflikto pradėjimą pirmuoju ir be aiškios dingsties, t. y. iš esmės dėl chuliganiškų paskatų, siekia iš dalies pateisinti savo nusikalstamą poelgį bei sušvelninti savo teisinę padėtį byloje, todėl ši dalis jo parodymų vertinama neatitinkančia tikrovės, faktinių bylos aplinkybių, nustatyta visų likusių įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, ir teismo atmetama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 1, 4 ir 5 d. d.).
10. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestus kaltinamojo pareiškimus dėl jo nusikalstamą elgesį neva tai lėmusios tariamos nukentėjusiojo provokacijos įžeidžiančiai kreipiantis į jo tėvą, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš esmės dėl chuliganiškų paskatų – be aiškios dingsties, pirmas sukėlęs išgalvotu pagrindu tarpusavio ginčą, viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam kumščiu į veidą, tuo jam padarė kūno sužalojimus ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusįjį nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, kūno sužalojimų juo (fiziniu smurtu) padarymas, neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, tai darant dar ir mažiausiai trijų pašalinių konfliktui asmenų (liudytojo R. B., savo tėvo ir vairuotojo) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi prie vienos iš pagrindinių miesto viešos gatvės betarpiškose prieigose esančio prekybos centro įėjimo, jo darbo metu, atviroje vietoje, girdint ir matant mažiausiai trims pašaliniams konfliktui asmenims (vardinta aukščiau), nuo kaltinamojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis nugriuvo, be to, čia (prie dar dirbusio prekybos centro įėjimo, jo prieigose esančiose automobilių parkavimo aikštelėse) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
12. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu. Teismo vertinimu, mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, nenaudojimo, smurtinių veiksmų minimalaus skaičiaus (1 smūgio) aplinkybių reikšmę nagrinėjamu bausmės individualizavimo aspektu atsveria aplinkybės, jog kaltinamojo smurtu buvo ne tik sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas, bet ir padaryti jo sveikatą bei dėl išmuštų priekinių dantų įprastą gyvenseną realiai sutrikdę išoriniai kūno sužalojimai, kaltinamasis smurtavo iš esmės dėl chuliganiškų, o ne kaltės laipsnį galinčių mažinti asmeninių, paskatų. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė didžiąja dalimi iš chuliganiškų paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį didina. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiojo fizinei sveikatai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (smūgio sudavimo) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo H. J. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės patenkinama : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas antrąjį kartą (b. l. 76-78), tačiau pirmesnius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas 2017 m. rugsėjo 11 d, nuosprendžiu, jis įvykdė (2017 m. sausio 12 d.) būdamas dar nepilnametis, tesulaukęs 16 metų, todėl tyčinių nusikaltimų recidyvo tai nesukelia, bet kita vertus, naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis įvykdė dar nebaigęs atlikti už pirmesnius nusikaltimus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, maždaug prieš pusmetį yra įvykdęs administracinį nusižengimą (b. l. 79), legalaus darbo nedirba, tokio per Užimtumo tarnybą ir nesiieško. Gyvenamos vietos savivaldos institucija iš bendruomenės narių nusiskundimų dėl kaltinamojo viešo elgesio nėra gavusi (b. l. 87), kaltinamasis šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, gyvena su tėvu, savo turto ar legalių pajamų neturi (b. l. 84-85).
14. Teismas kaltinamojo H. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta jo prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi, viešą nukentėjusiojo atsiprašymą teisme bei tam tikra dalimi padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti didžiąją dalį esminių nusikaltimo įvykio aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo apsvaigimą nuo alkoholio iki vidutinio girtumo nusikaltimo įvykio metu, kas, ką jis ir pats teisme pripažino, didžiąja dalimi tiesiogiai priežastingai ir sąlygojo kaltinamojo nusikalstamą poelgį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pripažinti atsakomybę sunkinančia tyčinių nusikaltimų recidyvo aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo, kadangi pirmesnius nusikaltimus, už kuriuos tebeturi galiojantį teistumą, kaltinamasis įvykdė būdamas dar nepilnametis ir tai nusikaltimų recidyvo nesukėlė (BK 27 straipsnio 1 dalis).
15. Toliau teismas sprendžia, jog esant patenkinama įvertintai nusikaltusiojo asmenybei, nustačius po vieną maždaug vienodo svorio (reikšmės bausmės individualizavimui) jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, inkriminuoto nusikaltimo pavojingumo laipsnį pripažinus maždaug rūšinio lygmens (punktai 12-13), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turimus psichinės sveikatos defektus, legalios darbinės veiklos neturėjimą, šeiminę padėtį (atskiros šeimos, išlaikytinių nebuvimą), taip pat naujo tyčinio nusikaltimo įvykdymo dar turint teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus ir nebaigus už juos atlikti laisvės apribojimo bausmės aplinkybę, byloje teisingumo principas lemia maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio ir griežtesnės rūšies nei anksčiau jam buvo paskirta ir dar nebaigta atlikti (laisvės apribojimo) bausmės kaltinamajam paskyrimą (BK 61 straipsnio 1-3 dalys), šiuo atveju – 50 parų arešto, ankstesnė švelnesnės rūšies bausmė jo nesulaikė nuo nagrinėjamo naujo tyčinio nusikaltimo įvykdymo. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), taip pat nėra faktinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažintina 1/3 dalimi, kadangi teisiamajame posėdyje, po kaltinamojo apklausos likus neaiškumų dėl nusikaltimo įvykio aplinkybių (punktas 9), teismui nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Naujai paskiriama bausmė kaltinamajam H. J. subendrintina su jo dar neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant pagal BK 64 straipsnio 3 dalies taisyklę, neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pakeičiant į areštą, ir tokiu būdu kaltinamajam H. J. nustatytina subendrinta galutinė bausmė – 53 paros arešto. Pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones nenustatyta.
16. Kaltinamajam H. J. ikiteisminiame tyrime kardomoji priemonė skirta nebuvo, naujai taikyti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo poreikio taip pat nenustatyta.
17. Dėl civilinių ieškinių. Byloje yra pareikšti kaltinamajam civiliniai ieškiniai dėl jo nusikaltimu (deliktu) padarytos tiesioginės ir netiesioginės žalos atlyginimo priteisimo : a) tiesiogiai nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos A. G. pareiškė reikalavimą (b. l. 15) dėl 350 Eur turtinės (patirtų išlaidų kaltinamojo išmuštų dantų protezavimui) ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, b) Kauno teritorinė ligonių kasa – atgręžtinį (regresinį) reikalavimą dėl netiesiogiai patirtų 15,26 Eur nuostolių (išlaidų, turėtų apmokant nukentėjusiam dėl nusikaltimo suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas) atlyginimo (b. l. 25). Abu ieškiniai teismo pripažįstami pareikštais teisėtu pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.280 straipsnio 1 dalyje, 6.283 ir 6.290 straipsniuose, ieškovų reikalavimus visiškai pagrindžia aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymais pripažįstami bylos faktiniai duomenys, reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis yra protingas, atitinka individualias bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl abu ieškiniai turi būti visiškai patenkinami, be to, ir pats kaltinamasis H. J. teisiamajame posėdyje abiejų ieškovų reikalavimus visiškai pripažino, o kadangi šis pripažinimas buvo pareikštas laisva valia ir atitinka bylos aplinkybes, jis priimtinas bei abu ieškiniai visiškai patenkintina dar ir tokiu procesiniu pagrindu (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).
18. Daiktinių įrodymų byloje nėra, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
H. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimčiai) parų arešto.
Skiriamą bausmę subendrinti su neatlikta dalimi laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pastarąją pakeičiant į areštą ir bausmes dalinai sudedant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalį, ir tokiu būdu nustatyti H. J. galutinę subendrintą bausmę – 53 (penkiasdešimt tris) paras arešto, kurią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį teismo nuosprendį dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš nuteistojo H. J. tris šimtus penkiasdešimt eurų (350 Eur) turtinės ir tris šimtus eurų (300 Eur) neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, viso – 650 Eur. Priteisiamos atlyginti 650 Eur žalos laisvanoriškam sumokėjimui nuteistajam H. J. nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš nuteistojo H. J. penkiolika eurų 26 ct. (15,26 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.