Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nukentėjusiajam A. Š., kaltinamajai I. D., jos gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. 2012-06-15 apie 15-16 val. savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iš A. Š. paėmė 6350 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 27300 Lt vertės, žadėdama pinigus nuvežti į Angliją ir perduoti giminaičiui, tačiau jai patikėtą turtą - 6350 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, pasisavino, tuo padarydama nukentėjusiajam A. Š. turtinę žalą.

Kaltinamoji I. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo ir nesupranta, kodėl A. Š. ją apkalba. A. Š. yra jos pusbrolis ir jis 2012 metų birželio mėnesį atvažiavęs į jos namus prašė, kad ji į Didžiąją Britaniją nuvežtų apie 10000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir juos perduotų kažkokiam jo draugui, automobilio pirkimui. Tačiau ji atsisakė vežti pinigus ir nesigilino kam juos reikėtų perduoti. Iš Arvydo pasakojimo ji suprato, kad pinigai yra ne jo, o kažkokių baltarusių, kad jie nori pirkti automobilį nelegaliai, todėl negali pinigų siųsti per banką. Kadangi ji nesutiko padėti, A. Š. supyko. Iki tol jų santykiai buvo normalūs. Ji dažnai važinėja į Didžiąją Britaniją, kadangi ten gyvena jos sesuo ir vyras V. D.. Didžiojoje Britanijoje nei su teisėsaugos pareigūnais, nei su muitinės pareigūnais niekada neturėjo jokių reikalų. Didžiojoje Britanijoje už jokį pažeidimą nebuvo sulaikyta. Jos ir A. Š. pokalbio apie pinigų pervežimą negirdėjo niekas, jis pats vėliau tarp giminių paskleidė kalbas, kad padavė jai pinigus pervežti, tikriausiai dėl to, kad norėjo pasipelnyti. Visi asmenys, tvirtinantys, kad ji paėmė pervežimui pinigus yra jos pusbroliai ir pusseserės. Iš A. Š. jokių pinigų nesiskolino ir jokių kitų piniginių reikalų neturėjo, nes artimai nebendravo, jis galimai buvo suinteresuotas kažkam suversti bėdą. Jokių SMS žinučių A. Š. jai nerašė ir ji jokių žinučių jam nerašė, mano, kad telefonas į kurį buvo siųstos žinutės yra ne jos.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis, nutaręs nusipirkti Didžiojoje Britanijoje automobilį, susisiekė su ten gyvenančiu pusbroliu D. B., kuris pažadėjo už tam tikrą pinigų sumą nupirkti ir į Lietuvą pargabenti naudotą automobilį. Žinodamas, kad Kaune gyvenanti pusseserė I. D. nuolat lankosi Didžiojoje Britanijoje, jis 2012-056-05 apie pietus nuvyko pas ją į namus Kaune, prie prekybos centro „Mega“. Nors su pussesere I. D. šiaip daug nebendraudavo, tačiau sutarė ir ji sutiko nuvežti į Didžiąją Britaniją pinigus ir juos perduoti D. B.. Jis kaltinamajai perdavė 6350 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, iškeitus į litus tai būtų 27300 litų. Perduodant pinigus daugiau niekas nedalyvavo ir jokių pinigų perdavimo raštų nesurašė. 2012-06-19 iš pusseserės I. D. į savo nuolatinį mobiliojo ryšio telefoną gavo jos SMS pranešimą, kad ji yra sulaikyta Didžiojoje Britanijoje su jo perduotais pinigais ir neva ji turi įrodyti minėtų pinigų kilmę. Vėliau su ja dar kurį laiką bendravo tik telefonu, asmeniškai susitikti ji vengė. Iki tol bendravo dažnai, šeimomis. Susisiekus su Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu pusbroliu D. B., jis teigė, kad I. D. jam taip pat skambino ir minėjo, kad buvo sulaikyta pareigūnų, tačiau daugiau jokių paaiškinimų nepateikė, o po kurio laiko pusseserė I. D. jam paskambino ir pasakė, kad turi kitokių problemų ir pinigus grąžins, kai tik gaus kažkokių pajamų.

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji yra A. Š. žmona, kad su vyru galvojo pirkti automobilį Anglijoje aukcione, o Arvydo pusbrolis D. B. jau buvo suradęs jiems automobilį, todėl jiems reikėjo persiųsti pinigus šio automobilio pirkimui, perlaidomis jos vyras pinigų siųsti nenorėjo, nes jam atrodė brangu, todėl jis nusprendė, kad gali perduoti pinigus savo pusseserei I. D., nes žinojo, kad ji dažnai skraido į Angliją. 2012 m. birželio mėnesį vyras nuvyko pas I. D. į namus, ji sutiko nuvežti pinigus į Didžiąją Britaniją. Vėliau iš A. Š. sužinojo, kad kaltinamąją su pinigais sulaikė oro uoste. Tada pati paskambino I. D. ir prašė grąžinti pinigus, ji atsakė, kad parveš visus dokumentus iš oro uosto ir parodys, kad ji nemeluoja, tarp jų kilo konfliktas, jos apsižodžiavo. Pinigus mėgino gražiuoju susigražinti ir A. Š. ir D. B., tačiau nepavyko, todėl vyras kreipėsi į policiją.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2012 m. birželio mėn. pradžioje ar gegužės mėn. pabaigoje, su savo pusbroliu A. Š. susitarė, kad A. Š. per I. D. jam perduos pinigus, už kuriuos jis nupirks A. Š. automobilį Anglijos aukcione. 2012-06-15 jam paskambinęs A. Š. pasakė, kad perdavė 6300 svarų sterlingų, jų abiejų pusseserei I. D., kuri turi išskristi į Angliją 2012-06-20 ir atvežti pinigus. Tą pačią dieną jis paskambino I. D. seseriai Virginijai, kuri pasakė, kad Inga užtruko oro uoste. Suskambinus su pačia I. D., ji pasakė, kad pinigai sulaikyti oro uoste, kadangi tokia suma turėjo būti deklaruota. Jis pasiūlė pagalbą, surasti advokatą, kad susigrąžinti pinigus, tačiau ji atsisakė, kadangi pati turi advokatą ir prašė nepergyventi, nes viską susitvarkys pati. Liudytojas susižinojo, kad nedeklaruota pinigų suma, kuri gali būti vežama Europos Sąjungoje yra 10000 eurų, todėl suabejojo, ar I. D. sakė tiesą. Dar kelis kartus mėgino jai skambinti, tačiau ji neatsiliepė. Po šio įvykio su I. D. daugiau nebendravo, skambino tik jos seseriai Virginijai. Iš A. Š. girdėjo, kad I. D. bandys pinigus po truputį atiduoti, dėl ko I. D. negražino pinigų jis nežino.

Liudytoja D. G. parodė, kad ji yra A. Š. pusseserė, su jo šeima bendrauja gana dažnai ir žinojo, kad jis turėjo I. D. perduoti pinigus nuvežti į Angliją ir juos perduoti D. B.. Su A. Š. susitikusi 2012 m. birželio mėn., sužinojo, kad perdavė I. D. pinigus pervežimui į Angliją, po to iš savo brolio D. B. susižinojo, kad Anglijos oro uoste Inga buvo sulaikyta ir pinigai konfiskuoti. Su I. D. santykiai niekad nebuvo labai artimi, tačiau nesipyko, o po įvykio santykiai visiškai nutrūko.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji yra A. Š. sesuo. A. Š. jai buvo sakęs, kad ruošiasi paduoti 6000 svarų I. D., kuri yra jų pusseserė. Inga turėjo Anglijoje perduoti pinigus D. B.. Pinigai buvo skirti mašinai, kurią jos brolis A. Š. ketino pirkti Anglijoje, o ją nupirkti turėjo D. B.. Vėliau A. Š. jai pasakė, kad I. D. pinigų D. B. neperdavė, pasakiusi, kad pinigus paėmė oro uoste ir dingo. Ji mėgino pati skambinti I. D., tačiau niekas neatliepė.

Liudytojas E. B. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamoji yra jo dukra.

Liudytoja L. B. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamoji yra jos dukra.

2012-07-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotos iš A. Š. paimtame telefone esančios SMS žinutės, iš kurių matyti, kad Inga praneša apie sulaikytus pinigus (b. l. 25-31).

2013-03-22 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. VG/1523/023/Lt/13 nurodyta, kad iš Interpolo Jungtinės karalystės nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad duomenų apie I. D. neturi. Paklausimas pateiktas apie jos sulaikymą ir pinigų paėmimą kokiame nors oro uoste (b. l. 52-53).

2014-06-05 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM rašte Nr. (21)-14-2193 nurodyta, kad įvežamų į Europos Sąjungos šalį ar išvežamų pinigų suma ne mažesnė kaip 10 000 grynųjų pinigų – eurų privaloma deklaruoti muitinės įstaigoje (b. l. 58-59).

Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną duomenų registre užfiksuota, kad I. D. išvyko į Londoną 2012-03-30 10.51 val. (b. l. 139).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė BK 183 straipsnyje numatyta tam tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Nors I. D. neprisipažino paėmusi pinigus pergabenimui į Jungtinę Karalystę ir teigė, kad buvo apkalbėta savo giminaičių, tačiau jos parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės bei nenorėjimas gražinti pinigus. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visi jie nuosekliai ir logiškai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad jokių piktumų su I. D. neturėjo, bendravo kaip giminės, todėl nėra ir nebuvo pagrindo ją apkalbėti. Pati kaltinamoji teigdama, kad ji yra apšnekama, negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jos pusbroliai ir pusseserės turėtų duoti neteisingus parodymus ir ją apkalbėti,. Be to, kaltinamoji teigė nežinanti iš kokio telefono ir kas rašė nukentėjusiam SMS žinutes, ir teigė mananti, kad tai ne jos telefono numeris, tačiau teksto formuluotė atitinka įvykio aplinkybes ir laiką, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojų parodymais apie tai, jog kaltinamoji I. D. jai patikėtus pinigus, skirtus nuvežti į Jungtinę Karalystę ir ten juos perduoti D. B., pasisavino ir padarė žalą nukentėjusiajam. Nors liudytoja R. Š. ir nukentėjęs A. Š. nurodė skirtingus perduodamų kupiūrų nominalus, o liudytojas D. B. kalbėjo apie 50 svarų mažesnę sumą nei nurodė nukentėjęs A. Š., teismas šiuos neatitikimus liudytojų ir nukentėjusio parodymuose vertina, kaip nereikšmingus, nesukeliančius abejonės parodymų patikimumu, nes nei R. Š., nei D. B. perduodant pinigus kaltinamajai nedalyvavo ir negalėjo matyti perduodamų kupiūrų ar tiksliai nurodyti perduotų pinigų sumą. Tai, kad liudytojai yra A. Š. giminės taip pat nekelia abejonių jų parodymais, nes jie yra ir kaltinamosios I. D. giminės. Pažymėtina, kad dėl giminystės ryšių liudytojai bandė susisiekti su kaltinamąja dėl nukentėjusio pinigų, tačiau kaltinamoji tokių kontaktų vengė arba jiems nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei teisme. Vertindamas įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus teismas vadovaujasi vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kuris šiuo atveju, leidžia daryti išvadą, kad I. D. kaltė dėl svetimo turto pasisavinimo yra įrodyta.

Kaltinamosios veika kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, nes ji pasisavino svetimą turtą.

Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 27300 litų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 35-35). Ieškinio sumą sudaro perduoti ir negrąžinti pinigai, todėl jis tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 131-132), priklausomybių ligų centre neužregistruota (b. l. 135), jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, jai skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė - bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu., 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendė:

I. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį už A. Š. pinigų pasisavinimą ir nuteisti 25 MGL dydžio, tai yra 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) (941 Eur) dydžio bauda.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti A. Š. iš I. D. 27300 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius tris šimtus litų) (7906,63 Eur) turtinės žalos atlyginimą.

Kardomosios priemonės neskirti.

Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.