- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-74-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- M. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-74-278/2017 Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05873-2016-5
2017 m. sausio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6981-956/2016 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei M. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. prašė teismo įpareigoti atsakovę M. P. per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 5 medžius bei perkelti tvorą už jo sklypo ribos bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi šalių prašymą patenkino, patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo M. V. ir atsakovės M. P., sutartyje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas konstatavo, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 str. 2 d.). Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal taikos sutarties sąlygas (CPK 94 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas M. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
6. Nurodo, kad jis neteisingai suprato taikos sutarties 5 punktą, kuriame aptartos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog buvo įsitikinęs, kad ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi ir atsakovė sutiko atlyginti visas jo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė M. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismo patvirtintos taikos sutarties turinys leidžia neabejotinai spręsti, jog šalys suprato jo turinį ir besąlygiškai pritarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
10. Šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį teismas motyvavo tuo, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Apelianto teigimu, jis nesutinka su taikos sutarties sąlyga (5 punktu), kuriame aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nes, sudarydamas taikos sutartį suprato, jog atsakovė sutiko atlyginti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys yra laisvos nustatyti sutarties sąlygas.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra nurodęs, kad taikos sutartis yra ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Nagrinėjamu atveju, šalims susitarus, kad taikos sutartis gali būti teismo tvirtinama be kitų sąlygų esant ir sąlygai, jog atsakovė M. P. per tris mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2016-11-01, sumoka M. V. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, teismas neturėjo teisinio pagrindo nepaisyti šalių valios ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
13. Apelianto teiginiai, kad jis neteisingai suprato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių sutarties sąlygą, vertintini kritiškai, nes jį byloje atstovavo advokato padėjėjas, kuris neabejotinai išaiškino M. V. taikos sutarties esmę. Be to, taikos sutarties projektą ieškovas pasirašė, o bylos nagrinėjimo metu teismui šalis apklausus dėl taikos sutarties sąlygų aiškumo ir galimų valios trūkumų, ieškovas patvirtino, kad sutarties teismo posėdyje pagarsinti nereikia, jos sąlygos yra aiškios. Šalių teisę tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti kilusį ginčą, tame tarpe ir patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, garantuoja sutarčių laisvės principas. Kadangi teismui pateikta taikos sutartis imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaravo, teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį. Ta aplinkybė, jog vėliau ieškovas suprato neteisingai išsprendęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidė įstatymo nuostatas.
14. Pažymėtina, jog įstatymas nesuteikia teismui teisės keisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, nes taikos sutarties sąlygų nustatymas yra šalių išimtinė prerogatyva, todėl būtent šalys, o ne teismas turi spręsti taikos sutarties sąlygų pakeitimo (tam tikrų sutarties sąlygų atsisakymo) klausimą. Teismas, pagal Civilinio proceso kodekso įtvirtintą teisinį reglamentavimą, dėl šalių pateiktos taikos sutarties gali priimti tik du procesinius sprendimus: arba taikos sutartį patvirtinti, arba atsisakyti ją tvirtinti (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3, 5 d.).
15. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo.
16. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą atsakovė M. P. patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus atskirojo skundo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.