Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2016 m. gruodžio 5 d., apie 18.30 val., Pilaitės pr. 31, Vilniuje, vairuodamas automobilį Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino. Taip P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 126 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.

P. S. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. S. teismo posėdyje nurodė, kad Pilaitės mikrorajone esančioje parduotuvėje „Maxima“ jis būna labai dažnai, nes netoli gyvena, todėl galimai protokole nurodytu laiku jis taip pat ten buvo. Apie nagrinėjamą eismo įvykį jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie jam apie tai pranešė praėjus 10 dienų po įvykio. Apie patį eismo įvykį jis nieko negali paaiškinti, nes jokio kontakto nejuto ir susidūrimo garso negirdėjo. Paties eismo įvykio fakto galimybės neneigia, nes, kaip jau minėjo, galėjo būti protokole nurodytu laiku nurodytoje vietoje. Jo automobilio apgadinimai jam į akis nekrito, juos pamatė tik policijoje. Jeigu būtų pajutęs susidūrimą, tai tikrai nesišalintų iš eismo įvykio vietos, nes tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi jo automobilis yra techniškai tvarkingas ir draustas. Atsiprašė nukentėjusiojo už sudarytus nepatogumus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu P. S. nurodė, kad jis gyvena netoliese Pilaitės „Maximos“ ir labai dažnai ten apsiperka. Ar buvo jis ten konkrečią dieną, patvirtinti ar paneigti negali, nes ten būna dažnai, bet ne kasdien. Jokių incidentų parkavimo aikštelėse nėra turėjęs, vairuoja automobilį Subaru Forester S Turbo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

Nukentėjusysis D. T. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis automobiliu BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie parduotuvės. Tai buvo prieššventinis laikotarpis, todėl automobilių aikštelėje buvo daug. Stovėdamas priekyje jis pastebėjo atbuline eiga manevruojantį automobilį, kuris artėjo link jo automobilio. Nukentėjusysis signalizavo šiam automobiliui, tačiau jis vis tiek į jį įvažiavo, įlenkdamas keleivio pusės dureles ir veidrodėlį. Nukentėjusysis pats negalėjo pasitraukti iš vietos ir taip išvengti susidūrimo, nes už jo automobilio stovėjo kitas automobilis. Susidūrimo garsas buvo girdimas, jis buvo kaip dūžtančių detalių garsas. To automobilio, kuris įvažiavo į nukentėjusiojo automobilį, buvo apgadinta galinė dešinė dalis, galinis bamperis, sparnas, nes jis savo automobilio galine dalimi kliudė nukentėjusiojo automobilį. Po susidūrimo tas automobilis pavažiavo į priekį, pradėjo manevruoti, pavažiavo atgal. Susilyginus abiem automobiliams, nukentėjusysis atidarė langą ir prašė, kad vairuotojas pažiūrėtų, kas atsitiko. Automobilio Subaru vairuotojas savo lango atsidaręs nebuvo, tik pamojavo jam ranka. Nukentėjusysis pagalvojo, kad jis sustos, todėl pavažiavo į šoną ir sustojo. Tačiau į jį įvažiavęs automobilis išvažiavo atbulomis ir išvažiavo iš aikštelės. Žala nukentėjusiajam kol kas nėra atlyginta, ji nėra didelė ir jeigu kaltininkas būtų sustojęs, jie būtų užpildę eismo įvykio deklaraciją. Nukentėjusiojo teigimu, į jį įvažiavusio automobilio vairuotojas tikrai matė jam bemojuojantį nukentėjusįjį, nes kai jis atsirėmė į nukentėjusiojo automobilį, negalėjo išvažiuoti. Tuomet nukentėjusysis atsidarė langą ir jam pamojavo. Vairuotojas taip pat jam pamojavo. Nukentėjusiojo manymu, asmuo tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes galbūt buvo neblaivus.

D. T. 2016 m. gruodžio 5 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad jis apie 18.25 val. atvyko automobiliu BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę „Maxima“ adresu Pilaitės pr. 31, ieškojo vietos pastatyti automobilį. Jam stovint pastebėjo priekyje jo manevruojantį atbulomis raudonos spalvos automobilį Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris artėjo link jo nestabdydamas. Jis pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, bet jis nesustojo ir atsitrenkė į jo automobilio vairuotojo dureles. Po to vairuotojas pavažiavo į priekį ir pajudėjo vėl atgal. Jis atsidarė langą ir parodė, kad jis į jį atsitrenkė. Vairuotojas jam pamojavo. Jis suprato, kad atsitrenkė į nukentėjusįjį, kadangi aikštelėje darėsi spūstys. Jis pasistatė automobilį. Pasirodė, kad Subaru vairuotojas taip pat parkuojasi, tačiau vairuotojas išvažiavo iš aikštelės ir nuvažiavo Pilaitės pr. Atvykę policijos pareigūnai parodė jam automobilio Subaru savininko nuotrauką ir jis atpažino vairuotoją, kuris vairavo automobilį, atsitrenkė į jo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 9).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė, jog galėjo būti protokole nurodytu laiku automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, esančios Pilaitėje, nes gyvena netoliese, tačiau apie eismo įvykį nieko papasakoti negali, nes nejuto susidūrimo bei negirdėjo jokio garso.

P. S. kaltę patvirtino tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs nukentėjusysis D. T., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog jam sėdint savo automobilyje ir laukiant vietos prisiparkuoti, jis matė priekyje jo atbulomis manevruojantį automobilį Subaru, kuris artėjo link jo nestabdydamas. Nukentėjusysis pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, bet tas automobilis nesustojo ir atsitrenkė į jo automobilio vairuotojo dureles.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis asmeniškai P. S. nepažįsta ir nėra jokių duomenų, kad jis turėtų kokį pagrindą jį apkalbėti. Be to, nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja jo paaiškinimams, duotiems įvykio dieną policijai ir kitai byloje esančiai medžiagai, t.y.:

– BIRT ataskaitų žiūryklei, iš kurios matyti, kad 2016 m. gruodžio 5 d., 18.30 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Pilaitės pr. 31, Vilniuje, parduotuvės „Maxima“ aikštelėje pranešėjo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Subaru vairuotojas pasišalino (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno A. A. 2016 m. gruodžio 5 d. tarnybiniam pranešimui, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 19:40 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Pilaitės pr. 31, parduotuvės „Maxima“ aikštelėje įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino kitas automobilis. Atvykus į vietą automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. T. aiškino, kad ieškodamas vietos aikštelėje, vairuodamas automobilį sustojo. Tuo metu atbuline eiga važiavo automobilis Subaru, v/n (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į jo automobilį BMW. Abu vairuotojai rodė vienas kitam rankų gestus ir po to automobilio Subaru iš įvykio vietos pasišalino. D. T. parodžius per CDB nuotrauką, jis atpažino automobilio Subaru vairuotoją, taip pat nurodė maždaug susidūrimo vietą, kuri pažymėta eismo įvykio vietos schemoje. Po susidūrimo automobilį pastatė. Sugadinimų aukštis 0,30-0,60 m. Sugadinimai nenufotografuoti, apsaugos darbuotojas teigia, kad įvykio vieta nefilmuojama (b.l. 4);

- papildomais duomenims apie eismo įvykį, kuriais nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės durys (b.l. 7);

-VĮ Regitra duomenims, iš kurių matyti, kad automobilio Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. S. (b.l. 10);

- 2016 m. gruodžio 15 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolui, iš kurio matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyti šie transporto priemonių apgadinimai: BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintos priekinės durelės kairėje pusėje už kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, ant automobilio likę pašalinės dažų dangos detalės (raudonos spalvos); Subaru Forester, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, galinis žibintas dešinėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio BMW 530 atsirado po kontakto su automobiliu Subaru Forester (b.l. 14);

- fotolentelėms, kuriose užfiksuoti automobilių BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai ir jų aukščiau (b.l. 15-16).

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankami įrodymų, patvirtinančių, jog P. S. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį buvo neatidus (KET 14 p.), nepaliko tarpo iš šono (KET 126 p.) bei kliudė stovintį automobilį, padarydamas jam priekinių vairuotojo pusės durelių apgadinimą. Būtent P. S. veiksmai buvo pagrindinė ir tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti ir padariniams, t.y. nukentėjusiojo automobilio apgadinimams atsirasti, todėl pripažintina, jog jam pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, be kita ko, jog byloje yra po įvykio sudaryta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta po susidūrimo (b.l. 6), tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog schemoje netiksliai užfiksuota situacija, ir teismo posėdžio metu nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Kaip minėta, P. S. nurodė, kad eismo įvykio neatsimena, taigi akivaizdu, pastebėjimų dėl eismo įvykio schemos duoti negalėjo. Tačiau vertinant pastarąsias aplinkybes, t. y. kad galimai nėra galimybės pašalinti visų abejonių dėl to, koks buvo kitų automobilių išsidėstymas ir pan., teismas vis dėlto pažymi, jog įgalioto policijos pareigūno užfiksuotoje schemoje yra nurodyta padėtis, buvusi po eismo įvykio (t. y. nukentėjusiajam patraukus savo automobilį iš įvykio vietos, tikintis, kad ir automobilio, kuris atsitrenkė į jo automobilį, vairuotojas sustos ir jie galės išsiaiškinti visas aplinkybes dėl eismo įvykio), šioje schemoje nurodant tik galimą įvykio vietą; savo ruožtu nukentėjusysis savo nubraižytoje schemoje akcentavo būtent susidūrimo mechanizmą. Nepaisant to, visgi, teismo vertinimu, ir be to pakanka duomenų, leidžiančių nustatyti būtent paties eismo įvykio mechanizmą, dėl ko, kaip minėta, pripažintina, kad P. S. padarė atitinkamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius nukentėjusiojo D. T. automobilio apgadinimą.

Nors P. S. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pagrįstai kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) sugadinimą (apgadinimą), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK reglamentuojamą 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio P. S. buvo surašytas protokolas, nebenumato. Kita vertus, kaip minėta, protokole formuluojant pažeidimo esmę, nurodyta, jog P. S. pažeidė KET 9 punkto reikalavimą, numatantį eismo dalyvio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, taip pat KET 114 punkto reikalavimą, kad važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, taip pat KET 126 punkto reikalavimą, numatantį pareigą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), nuo 2017 m. sausio 1 d. nebeužtraukia administracinės atsakomybės (kai tai padaro ne asmuo, neturintis teisės vairuoti, arba ne asmuo, kuris būtų apsvaigęs nuo alkoholio ir pan.), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir byloje esančius įrodymus, patvirtinančius P. S. kaltę, panaikinus administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto (transporto priemonių) apgadinimą (sugadinimą), P. S. veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Eismo įvykio faktą bei P. S. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis nuo pat pradžių nuosekliai teigė, jog nepajuto sukėlęs eismo įvykį ir jokio susidūrimo garso negirdėjo, tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes jo automobilis buvo techniškai tvarkingas bei apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Nukentėjusysis D. T. teismo posėdyje teigė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kadangi jam važiuojant atbuline eiga link nukentėjusiojo automobilio, šis jam signalizavo garsiniu signalu. P. S. toliau manevruojant pilnoje automobilių aikštelėje bei susilyginus su nukentėjusiojo automobiliu, D. T. atsidarė automobilio langą bei rankos gestais rodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsitrenkė į jo automobilį. Tačiau P. S., neatsidaręs savo automobilio lango, jam tik pamojavo ranka, įjungęs atbulinę pavarą išvažiavo iš aikštelės bei išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusiojo teigimu, susidūrimo garsas buvo gerai girdimas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino todėl, kad galimai buvo neblaivus.

Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimus (nežymiai apgadintas vairuotojo pusės dureles ir veidrodėlį), tai, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu pilnoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje, kaip išplaukia iš nukentėjusiojo paaiškinimų, vietos prisiparkuoti eilėje laukė automobiliai, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į nukentėjusiojo automobilį atsitrenkė savo automobilio galu, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog P. S. suvokė padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vien iš tos aplinkybės, jog nukentėjusysis signalizavo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei atsidaręs savo automobilio langą rankos gestais bandė jam parodyti, jog jis atsitrenkė į jo automobilį, negalima kategoriškai teigti, jog P. S. tokius nukentėjusiojo veiksmus suvokė taip, kaip to norėjo nukentėjusysis, nes, kaip jau buvo minėta, automobilių aikštelė tuo metu buvo pilna, prisiparkuoti joje laukė kiti automobiliai, todėl neatmetama galimybė, jog P. S. tokius nukentėjusiojo veiksmus galėjo įvertinti kaip raginimą kuo greičiau išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės bei užleisti vietą kitiems, ką jis ir padarė, pamojavęs ranka nukentėjusiajam ir išvažiavęs iš aikštelės. Grįsti P. S. kaltę nukentėjusiojo prielaidomis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai buvo neblaivus, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šis teiginys yra nepatvirtintas jokia kita bylos medžiaga.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad P. S. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesant byloje duomenų, jog P. S. galėjo vairuoti automobilį neblaivus, taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą P. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius P. S. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už tai, kad sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, galiojančių nuobaudų neturi. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, P. S. skirtinas ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

P. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalies numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti 11 (vienuolikos) eurų baudą.

P. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064001254 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).