- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- A1.-757-486/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00388-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės maisto ir veterinarijos Vilniaus departamentas
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento atstovėms V. J. ir N. P. (toliau – Institucijos atstovės), administracinėn atsakomybėn trauktino asmens G. B. atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai, viešame teismo posėdyje vykstančiame ir telekonferencijos būdu ZOOM platformoje, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. būdama UAB (duomenys neskelbtinki) direktorė, nuo 2021 m. vasario 10 d., 13 val.14 min., iki 2021 m. vasario 10 d., 15 val. 13 min., kaip ūkio subjekto atsakingas asmuo neužtikrino, kad prekybos vietoje būtų laikomąsi Covid-19 ligos plitimo prevencijos, kadangi prekybos salėje, kuri yra 19,6 m² ploto, buvo vieno metu 3 lankytojai, kai vienam pirkėjui turi būti užtikrinamas 15 m² prekybos plotas ar aptarnaujamas 1 lankytojas, taip pat prie įėjimo į prekybos vietą nepateikta informacija apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę; kaukės dėvėjimo būtinybę, nesilaikyta ir reikalavimo nuolat stebėti savo darbuotojų sveikatą, sudaryti sąlygas matuotis temperatūrą tik atvykus į darbą. Šiais savo veiksmais ji nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 2.2.2 ¹ punkto reikalavimų bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ 1.2.3; 1.4; 1.7,1.13; 1.16 punktų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė N. P. paaiškino, kad pagal vartotojų skundą buvo išrašytas pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini). Prie patikrinimo akto pridedamas dar ir Covid-19 prevencinių priemonių laikymosi patikrinimas. Tikrinimo metu buvo nustatyta daug grubių pažeidimų, dėl ko ir buvo surašytas protokolas. Kokia forma turi pateikta informacija lankytojams dėl higienos reikalavimų laikymosi, tai nėra nurodyta, kokiu būdu informacija pateikiama, ar ji vaizdinė, ar garsine, ar ji skelbiama per garsiakalbį. Kaip pasirinks pats subjektas, čia jau jo nuožiūra. Bet nebuvo jokios informacijos, byloje esančios nuotraukos byloja, kad nebuvo nei vaizdinės, nei rašytinės informacijos. Dėl žodinės formos, tai turėtų atsistoję aiškinti apie higieną, čiaudėjimo, kosėjimo etiketą ir t.t. Dėl to, kad nesudarė sąlygų matuotis temperatūros, tai buvo paprašyta parodyti termometrą, jis nebuvo pateiktas. Jos pastaboje buvo nurodyta, kad termometro neturi, tai kaip įrodysi, kad pamatuota temperatūra. O koks norminis aktas nustato patikrinimo metu turėti termometrą, tai tokio teisinio akto nežino. Tik žino, kad yra nuoroda matuotis temperatūrą su termometru. Dar reikia ir medicininę knygelę turėti, kad visi sveiki. Protokole yra parašyta „ne, nepateikė medicininės knygelės“. Dėl privalomo asmens apsaugos priemonių, t. y. priminimas apie kaukių dėvėjimą įėjus į prekybos salę, tai turi būti vaizdinė, rašytinė informacija. Dėl dažnai liečiamų paviršių dezinfekavimo ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, tai jie neturėjo paviršiams dezinfekuoti skysčio. Buvo dezinfekcinis skystis, bet jis buvo nepaženklintas, o jis turėtų turėti ženklinimą, kad yra atliekama normali dezinfekcija. Patikrinimo akte yra įrašyta, kad pateiktas skystis yra neženklintas. G. B. yra susipažinusi su visais teisės aktais, kurie reikalingi dirbant, kadangi ji gauna leidimą ir ji garantuoja, kad yra susipažinusi. Atstovės manymu G. B. kaltė yra įrodyta, todėl prašo skirti atitinkamą nuobaudą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė V. J. paaiškino, kad šiuo metu ir patikrinimo metu pasaulyje yra Covid-19 viruso epidemija. Siekiant sumažinti šią infekciją, Lietuvos teisės aktai įtvirtina reikalavimus, kurių privalo laikytis prekybos vietos, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys. Teismo posėdžio metu, protokolo surašymo metu yra kaltinamas asmuo, t. y. įmonės direktorius. Tai, kad prie įėjimo į prekybos vietą, nebuvo pateikta informacija apie rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, matyti administracinio nusižengimo protokole, taip pat patikrinimo akte, kuriame yra užfiksuota tai, kad nesilaikė higienos. Pareiškėjos atstovas minėjo, kad ta informacija pateikiama žodžiu, tačiau parduotuvėje apsipirkti ateina ne vien tik (duomenys neskelbtini) piliečiai, bet ir kiti. Ar prekybos vietoje užtikrinimas dažnas dezinfekavimas, tai buvo išgirsta, kad prieš darbo pradžią ir po kiekvieno lankytojo, tačiau atstovė nori atkreipti dėmesį, kad patikrinimo metu buvo užfiksuoti žmonės, kurie lankėsi ir nurodyta, kaip pareiškėjos atstovas nurodė, kad po kiekvieno kliento, tai pateikta neatitiktis, kad to nebuvo. Patikrinimo metu turi būti pateikti visi dokumentai, įrodymai, kad tą dieną darbuotojų sveikata buvo matuojama kūno temperatūra, matuojama termometru, tačiau jo neturi. Dėl pirkėjų srautų, tai tiek iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš nuotraukų matyti, kad yra užfiksuoti net tris lankytojai. Turi būti aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo, o iš nuotraukų matoma kad aptarnaujamas daugiau nei vienas asmuo. Buvo teisingai nustatyta, kad būtų laikomasi plitimo prevencijos, pripažįsta ir pats asmuo, kad gailisi ir pažada nedelsiant trūkumus ištaisyti, kas užfiksuota šių metų vasario 12 d. protokole, kurį pasirašė G. B. Todėl turėjo būti pateikta informacija, turėjo būti stebima darbuotojų sveikata, turėjo būti dezinfekavimas durų, rankenų, turėjo būti pateikta informacija įėjus į prekybos vietą apie būtinybę dėvėti apsauginę kaukę. Jeigu vieną pirkėją aptarnauja, o kitas įeina, tai atstovės manymu, turi būti aptarnaujamas vienas klientas ir jam aiškinama dėl viruso plitimo prevencijos. Esant šioms aplinkybėms, Institucijos atstovė mano, kad kaltė įrodyta, todėl prašo taikyti atitinkamą nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga paaiškino, kad jo atstovaujamoji savo kaltę pripažįsta iš dalies. Asmens kaltė įrodinėjama byloje esančiais įrodymais, kuriais teismas gali pripažinti arba ne ir vertinti. Atstovas drįsta teigti, kad Institucijos atstovės teikia kaltinimus, kurie nesusiję su pažeidimu. Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, kurio pažeidimu kaltinama jo atstovaujamoji, turi būti pateikiama informacija tiek apie higienos laikimąsi, tiek apie kaukių dėvėjimą. O kokia forma toks pateikimas yra, tai yra subjekto diskrecija – ar rašytine ar žodine. Jeigu sprendime būtų imperatyviai nurodyta, tai tada jis sutiktų su Institucijos atstovėmis, tačiau tokio nurodymo nebuvo. Nėra parduotuvės foto langų, durų byloje, tai girdima tik iš atstovių paaiškinimų. Jeigu dėl higienos paaiškinama žodžiu, tai nepažeidžia reikalavimų. Lygiai taip pat ir dėl temperatūros matavimo, tai sprendimas nenurodo imperatyvios pareigos, kad fiziškai būtų temperatūrai skirtas prietaisas. Tai, kad Institucijos atstovės bylos nagrinėjimo metu kelia priekaištus, kad nebuvo registruojama žurnale, kad nebuvo dezinfekavimo periodiškumo. Jo klientė, kaip atsakingas asmuo, prieš parduotuvės atidarymą, atlieka temperatūros matavimą, įsitikina, kad nėra Covid -19 požymių, leidžia tęsti darbą. Reaguojant į Institucijos pastabą, kad patikrinimas pradėtas 13.14 min. ir po patikrinimo pradžios atvyko jo klientė, ir pasak Institucijos atstovių, nebuvo matuojama temperatūra. Tačiau parduotuvė dirba ne nuo 13.00 val., o nuo 10.00 val. ir prieš darbo pradžią buvo matuojama temperatūra. Šiuo konkrečiu atveju nėra įtvirtina, kokiu periodiškumu atliekamas darbuotojų temperatūros matavimas, tai yra tik Institucijos surašiusios protokolą nuomonė, prielaidos, kurios, kaip žinoma aiškinamos asmens patraukto atsakomybėn naudai. Kalbant apie paviršių valymą 2 kartus per dieną, tai atstovas pasikartos, kad paviršiai buvo dezinfekuojami prieš darbo pradžią ir po kiekvieno lankytojo. Institucijos atstovės teigia, kad patikrinimo metu nebuvo dezinfekuojama, tačiau, atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu veikla nebuvo vykdoma, ir, asmenys nebuvo aptarnauti, nes buvo pildomi dokumentai, tai akivaizdu, kad tuo metu nebuvo dezinfekuojamos, o išvykus, buvo valoma ir dezinfekuojamos patalpos, todėl sprendimas buvo vykdomas. Patikrinimo metu institucijos atstovės buvo tik 2 valandas, akivaizdu, kad lieka dar 6 darbo valandos, per kurias buvo vykdomi patalpų dezinfekcijos reikalavimai. Dėl 19 kv. m. ploto, arba ne daugiau kaip vienas asmuo būtų aptarnautas, tai mano, kad byloje esantis planas nepagrindžia, kokio ploto yra parduotuvė, tačiau, jeigu visgi teismas manytų, kad būtent tokio, tai jo klientė tokį pažeidimą pripažįsta ir prašys atsižvelgti į šią aplinkybę. Apibendrinant, dėl kvadratinių metrų jo klientė pripažįsta, o dėl kitų pažeidimų tai nėra šioje byloje įrodymų, mano, jog klientė šių punktų nepažeidė, juos vykdė tinkamai. Sprendimas nenumato kokia kalba turi būti pateikiama informacija, byloje nėra duomenų, kad kokie nors asmenys būtų skundęsi dėl informacijos nesuprantamumo. Vien tik Institucijos atstovės interpretacija, kad negali pateikti vien tik anglų kalba, tai tik institucijos išvedžiojimai, prielaidos. Jo klientei nėra inkriminuotas tas punktas, kad nėra sudaryta galimybė rankų dezinfekcijai, nes toks pažeidimas nėra inkriminuotas. Prekybos vietoje buvo dezinfikatorius, o kad nebuvo, tai institucijos atstovės išvedžiojimai, tai tik jos nuomonė, todėl atstovo klientė tinkamai vykdė įpareigojimą dėl dezinfekcijos priemonių naudojimo prekybos vietoje. Institucijos atstovė interpretuoja pamąstymus, kad negali aptarnaujanti kasininkė kitam klientui suteikti informacijos tai tik atstovės išvedžiojimai, prielaidos, todėl prašo tai vertinti kritiškai. Prašo teismo, kai teismas spręs dėl atsakomybės atsižvelgti, kad jo atstovaujamoji baudžiama pirmą kartą. Iš esmės įrodytas tik vienas pažeidimas dėl asmenų srauto, todėl prašo taikyti minimalią sankcijoje įtvirtintą nuobaudą. Atstovo giliu įsitikinimu, visgi atsakomybė už pažeidimą galima tik tokiu atveju, jeigu pažeidimas padaromas karantino metu ir sukeliama grėsmė išplisti pavojingai ligai. Tas požymis turi būti kvalifikuotas pačiame AN protokole, o jo nėra nurodyta, yra parašyta, kad neužtikrino. Yra teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo 2020-10-21 nutartyje teismas išaiškino, kad jeigu nėra kvalifikuoto išplisti požymio, tai tokiu atveju atsakomybė taikoma pagal 45 straipsnio 1 dalį. Tai atstovo manymu, nesant šito požymio, teismo prašo pasinaudojant 635 straipsnio nuostatomis, perkvalifikuoti pažeidimą iš 45 straipsnio 4 dalies į 45 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. ANK 45 straipsnio 4 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 1 punktu, nuo 2020 m. lapkričio 4 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Nutarimo 2.2.2¹ punktas numato, kad parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 m² prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo, o parduotuvėse ir prekybos vietose, nurodytose šio nutarimo 2.2.2.6–2.2.2.9 papunkčiuose, – 20 m² prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo, taip pat turi būti užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „ Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ 2.3 punktas numato reikalavimą užtikrinti, kad būtų laikomasi Nutarime Nr. 1226 nustatytų prekybos ploto vienam lankytojui ir vienu metu prekybos vietoje galinčių būti lankytojų skaičiaus reikalavimų. Minėto sprendimo 1.4 punktas numato reikalavimą ūkio subjektams prie įėjimo į prekybos vietą pateikti informaciją apie leidžiamą pirkėjų skaičių prekybos vietoje, pirkėjų asmens higienos laikymosi (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) ir kaukių dėvėjimo būtinybę arba periodiškai skelbti tokią informaciją per garsiakalbius; 1.7 punktas numato reikalavimą nuolat stebėti savo ir kitų darbuotojų sveikatą, bei sudaryti sąlygas matuoti (-s) darbuotojų (-ams) kūno temperatūrą tik atvykus į darbą. 1.13 punktas numato reikalavimą dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, laiptinės turėklus, elektros jungiklius, kėdžių atramas, apsipirkimui naudojamus vežimėlius ir krepšelius ir kt.) valyti ir dezinfekuoti ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. 1.16 punktas numato reikalavimą prie įėjimo į prekybos vietą pateikti informaciją pirkėjui apie būtinybę dėvėti kaukes. Prekiautojai gali atsisakyti parduoti prekes tais atvejais, kai pirkėjai nedėvi kaukių.
Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. B. kaltę įvykdžius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Jos kaltę be jos dalinio prisipažinimo įrodo jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos visos esminės bylos aplinkybės (b. l. 24); teismo posėdyje išklausytų Institucijos atstovių išsamūs ir nuoseklūs paaiškinimai, kuriais teismas netikėti neturi teisinio pagrindo. Be to, juos pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2021 m. vasario 10 d. patikrinimo akte išdėstytos aplinkybės (b. l. 5-7), pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą, Institucijos pateiktos fotonuotraukos, kuriuose atsispindi protokole išdėstytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 8-21), kita rašytinė bylos medžiaga. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai apie pažeidimų nebuvimą nėra pagrįsti jokia kita bylos medžiaga, išskyrus pačio advokato išsakytų samprotavimų bei savu teisės normų interpretavimu. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš pačio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. B. protokolą pasirašė, su visomis administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis sutiko tik vėliau iš dalies pradėjo keisti savo poziciją.
ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas G. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga, kaltės formą, kad prisipažįsta iš dalies, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į G. B. asmenybę, kad ji yra darbingo amžiaus, dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje neteista, baudžiama administracine tvarka pirma kartą už tokio pobūdžio nusižengimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo vertinimu, G. B. yra pagrindas paskirti ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – baudą, kurios dydis yra minimalus.
Atsižvelgiant į paskirtos baudos pakankamai didelį dydį, baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 45 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
G. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1500 eurų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį sumokant po 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) eurų įmoką.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128459423.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.