- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-115-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06893-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl pažeistos teisės vykdyti savarankiškąsias teritorijų planavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijas, dėl negalėjimo įgyvendinti Miesto urbanistinės plėtros programos Nr. 01, vieno iš tikslų užtikrinti kompleksišką ir darnų miesto planavimą, dėl apribotos teisės, įgyvendinti darnų Šiaulių miesto infrastruktūros vystymą, gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė teisme ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėją priimti naują įsakymą dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu, įtraukiant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas parduodamo žemės sklypo aukciono sąlygas, o netenkinus šio reikalavimo, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėją kompetencijos ribose persvarstyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kreipimąsi 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu sąlygų ir priimti naują įsakymą šio žemės sklypo pardavimo aukciono būdu pardavimo ir papildomų aukciono sąlygų nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl pažeistos teisės gynimo.
3. Teismas sprendė, jog tai, kad valstybės ar savivaldybės institucijai yra suteikta kompetencija įgyvendinti tam tikras valstybės ar savivaldybės funkcijas, savaime nereiškia, kad ta institucija automatiškai yra įgaliota ir reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, netgi jei tos funkcijos yra priežiūros ar kontrolės pobūdžio. Kitoks aiškinimas reikštų, kad kiekviena valstybės ir savivaldybės institucija turi teisę reikšti tokį ieškinį vien jau tuo pagrindu, kad jai priskirtos tam tikros valstybės ar savivaldybės funkcijos, o tai nepagrįstai išplėstų taikymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, savo esme yra išimtį, o ne bendrąją taisyklę, įtvirtinanti norma.
4. Teismas vertino, kad ieškovė nenurodė įstatymo normų, kurios patvirtintų jos teisę reikšti ieškinį viešojo intereso – darnus miesto infrastruktūros vystymo – gynimo tikslais, o ieškovės nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normos nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono procedūros teisėtumą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas įgyvendinant jai įstatymu suteiktą kompetenciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti spręsti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas visiškai neįvertino pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškovės ieškinyje pateiktų argumentų dėl atsakovės sprendimo ir įsakymo, neįvertino visų ieškovės prašomų į aukcioną įtraukti sąlygų apimties, kad galimai atsakovės įsakymas priimtas, nesilaikant imperatyvių teisės normų, numatančių galimybę įtraukti papildomas sąlygas į aukciono pardavimo sąlygas, kad tokiu būdu pažeistos pirmiausia pačios ieškovės teisės bei teisėti interesai, kuriais turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, nes toks ieškovės ne tik teisinis statusas, bet ir vykdomų funkcijų turinys, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais apskritai.
5.2. Teismas neįvertino ieškinio keliamų reikalavimų esmės, kurią sudaro tai, jog ji siekia, kad būtų panaikinti atsakovės sprendimai ir į parduodamo žemės sklypo aukciono būdu sąlygas būtų įrašytos jos siūlomos sąlygos, kuriomis siekiama, kad parduodamas valstybinės žemės sklypas būtų įveiklinamas per nustatytą 3 metų terminą ir nustatytomis sąlygomis, susijusiomis su geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo tinklų suformavimu, inžinerinių tinklų koridorių suformavimu ir įrengimu, servitutų nustatymu, taip, kad būtų atsižvelgiama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kadangi Naujo valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas) formavimas buvo organizuotas ir procedūros įvykdytos tikslu suformuotą didelio ploto sklypą parduoti aukcione, jog sklypo įgijėjas, kaip šio sklypo vystytojas, pagal savo viziją išvystytų įsigytą nekilnojamąjį turtą ir jam aptarnauti reikalingą infrastruktūrą, suformuotų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją ir reikiamą infrastruktūrą bei ją įrengtų, sukurtų gyvenamąjį kvartalą ir kad taip būtų tęsiamas darnus miesto infrastruktūros vystymas.
5.3. Ieškovė, veikdama kaip savivaldybės vykdomoji institucija, per tam tikras procedūras įgyvendina savivaldybei pavestas funkcijas, vykdydama jas, siekia įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės 2015-2024 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-325 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-302 redakcija), tikslus ir uždavinius rengiama Miesto urbanistinės plėtros programa Nr. 01, kurios vienas iš tikslų yra būtent užtikrinti kompleksišką ir darnų miesto planavimą. Šiuo atveju ieškovė gina savo pažeistas teises, kurios atitinka viešojo intereso principus, o ne tiesiogiai teikia ieškinį dėl viešojo intereso.
5.4. Teismas nevertino, kad savivaldybė įstatymo leidėjo įpareigota užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taigi atitinkamai ir infrastruktūrą, per kurią galėtų tai įgyvendinti, dėl ko ieškovė siekia tinkamos infrastruktūros sukūrimo ir įrengimo naujai suformuotame sklype.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
9. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad ieškovė nenurodė įstatymo normų, kurios patvirtintų jos teisę reikšti ieškinį viešojo intereso – darnus miesto infrastruktūros vystymo – gynimo tikslais, o ieškovės nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normos nesuteikia jai teisės ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka ginčijant valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono procedūros teisėtumą.
10. CPK 49 straipsnis reglamentuoja prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl pažeistos teisės vykdyti savarankiškąsias teritorijų planavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijas, dėl negalėjimo įgyvendinti Miesto urbanistinės plėtros programos Nr. 01, vieno iš tikslų- užtikrinti kompleksišką ir darnų miesto planavimą, dėl apribotos teisės įgyvendinti darnų Šiaulių miesto infrastruktūros vystymą, gynimo. Pateiktame ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškinys teikiamas, ginant viešąjį interesą. Taip pat ieškovė atskirajame skunde pažymi, jog pateiktu ieškiniu ji gina savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, o ne viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti nėra tapati viešojo intereso įgyvendinimo funkcijai, todėl, nors ieškovės veikla pagrįsta viešojo intereso principu, tačiau šiuo atveju ieškovė gina savo pažeistas teises, o ne teikia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo.
12. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Jeigu asmuo neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo N2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
13. Ieškinio priėmimo stadijoje paprastai nesprendžiami materialiojo teisinio pobūdžio klausimai, susiję su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Esant poreikiui, tam tikri procesiniai klausimai gali būti sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225–230 straipsniai).
14. Kitaip tariant, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas galės nustatyti, ar ieškinys buvo pareikštas tinkamo / netinkamo ieškovo, ar konkretų ieškinį pareiškęs ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, ar ši subjektinė teisė buvo pažeista, ar ieškovas turi teisinį materialinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Tuo pačiu, pagal CPK 45 straipsnį parengiamojoje proceso stadijoje ar teisminio nagrinėjimo iš esmės metu nustatęs, kad galimai ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu; o jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko.
15. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio faktines aplinkybes ir padarė tam tikras išvadas dėl ieškinio pareiškimo, ginant viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytas atsisakymo pagrindas.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.