- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1203-661/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal Nacionalinės žemės tarnybos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-12-07 nutarimo palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-12-07 nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015-03-03 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prašė įpareigoti Generalinę prokuratūrą skundą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, jog Generalinė prokuratūra atmetė Nacionalinės žemės tarnybos skundą tik todėl, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti. Skundą nagrinėjusi prokurorė nelaikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų didelio darbo krūvio bei Tarnybos struktūrinių pasikeitimų. Skunde pažymėjo, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t.y., ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-07 nutartimi nutarė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015-12-07 nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015-03-03 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinti. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus veiksmai, kai buvo reikšmingais pripažinti pažeidimai tik dėl dviejų asmenų, nebuvo tinkamai motyvuoti ir susidarė situacija, kai vienų asmenų interesai vertinimai aukščiau, nepaisant to, jog jie buvo patenkinti pažeidus įstatymų reikalavimus. Todėl teismas pripažino, kad viešasis interesas yra neabejotinai pažeistas. Kaip skundo nagrinėjimo metu nurodė Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, dėl 8-os eilės pretendentų sprendimai atkurti nuosavybę buvo priimti, bet jie nebuvo įteikti pretendentams ir nebuvo pradėti įgyvendinti, todėl galimybė juos ginčyti dar nėra prarasta. Pati Nacionalinė žemės tarnyba panaikinti savo neteisėtų sprendimų šioje situacijoje negali. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išsamią informaciją apie tarnybos darbuotojų kaitą bei struktūrinius pertvarkymus bei nurodė, kad pačioje Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo asmenų, suinteresuotų Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-267 galiojimu, t.y. suinteresuotų, kad neteisėtas aktas liktų galiotų ir jo pagrindu būtų atliktos nuosavybės įteisinimo procedūros. Taip pat nurodė, kad Teismas, vertindamas aplinkybę, kad Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015-03-03 nutarimo iš esmės buvo atmestas dėl procedūrinio termino bei tai, kad yra pagrindas konstatuoti reikšmingą viešojo intereso pažeidimą, Nacionalinės žemės tarnybos skundą tenkina. Viešojo intereso gynimo srityje teismas neturi teisės nustatyti prokurorui privalomų nurodymų, tačiau pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui nagrinėjant skundą iš naujo reikia įvertinti visas reikšmingas, tarp jų ir atsiradusias po 2015-03-03 nutarimo priėmimo aplinkybes tam, kad būtų visapusiškai įvertintas viešojo intereso gynimo tikslingumas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 4791-466/2006 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015-12-07 nutarimo atmesti. Nurodo, kad nei skunde prokuratūrai, nei teismui Pareiškėja nepateikė dokumentais patvirtintų įrodymų apie Tarnyboje vykusius struktūrinius pertvarkymus, kurie sutrikdė jos veiklą tokiu mastu, kad 7 mėnesius Tarnyba negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų. Didelis darbo krūvis bei struktūros kaita negali pateisinti 7 mėnesių laikotarpio, per kurį buvo delsiama vykdyti savo funkcijas ir pasinaudoti įstatymo numatyta teise skųsti prokuroro nutarimą. Akivaizdu, kad praleistas 7 mėnesių laiko tarpas yra neprotingas, laikytinas delsimu ir vilkinimu, pažeidžiančiu operatyvumo standartus, kurio valstybės institucija privalo laikytis ir tai yra pakankamas pagrindas aukštesniajam prokurorui atsisakyti nagrinėti skundą dėl teritorinėje prokuratūroje priimto sprendimo atsisakyti laikyti viešojo intereso gynimo priemones. Visiškai jokiais įrodymais nepagrįsti ir Pareiškėjos teiginiai, kuriais rėmėsi teismas, apie Tarnybos darbuotojų suinteresuotumą neskusti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiant, kad būtų paliktas galioti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-02-05 įsakymas Nr. 48VJ-( 14.48.2)-267. Tarnybos delsimas teikti dokumentus prokurorui buvo paminėtas kaip Tarnybos neaktyvų elgesį viso jos pareiškimo nagrinėjimo metu patvirtinanti aplinkybė, tačiau nebuvo esminis motyvas, dėl ko aukštesnysis prokuroras atsisakė nagrinėti Tarnybos skundą. Taip pat nurodė, kad teismo išvada dėl viešojo intereso pažeidimo ginčo situacijoje visiškai nepagrįsta ir šiame procese, kuomet ginčo situacija nebuvo nagrinėjama iš esmės, negalima. Teismas, išnagrinėjęs bylą ne iš esmės, o tik dėl prokuratūroje priimto aukštesniojo prokuroro sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą terminą, neturėjo jokio pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo ginčo situacijoje. Tai, kad institucija pripažįsta savo padarytą pažeidimą nesuponuoja išvados, kad šis pažeidimas turi būti pašalimas prokurorui pasinaudojus viešojo intereso gynimo institutu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareikštą skundą, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad procesinės teisės normos, reguliuojančios prokuratūros veiklą viešojo intereso gynimo srityje nesuteikia pastarajai teisės atsisakyti nagrinėti skundą dėl praleisto termino. Įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr. 1-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo (toliau - rekomendacijos) 35 punkte, 35.1 ir 35.2 papunkčiuose nustatyta, kad prokuroras, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs teisės aktų pažeidimus, o kartu ir viešojo intereso pažeidimą, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais gali priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu tik tais atvejais, kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra neesminiai, neturėję lemiamos reikšmės ginčo teisiniame santykyje priimtu sprendimu rezultatui; valstybei, visuomenei, asmeniui padaryta žala laikytina mažareikšme, palyginti su galimomis bylinėjimosi išlaidomis (nutarime prokuroras turi išdėstyti argumentus dėl tikėtinų sąnaudų vertinimo). Nei Prokuratūros įstatymas nei rekomendacijos nenustato nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo terminų praleidimo pasekmių. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia aukštesniajam prokurorui teisės skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones palikti nenagrinėtu dėl praleisto termino skundui paduoti. Taip pat nurodo, kad Generalinė prokuratūra įstatymų buvo įpareigota atlikti Pareiškėjos skundo tyrimą, ir patikrinti ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei pateikė motyvuotą atsisakymą ginti viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo reiškia viešojo intereso gynimą, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės atkūrimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą nuosavybės atkūrimo santykiuose nusveria nuosavybės stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nežymus, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose, pašalinant asmenų nuosavybės teisių pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą.
Įvertinus aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažinusi jog jos veikloje buvo tam tikrų trikdžių kliudžiusių laiku kreiptis į Generalinį prokurorą siekiant apginti viešąjį interesą, kuriems paaiškėjus nedelsiant ėmėsi veiksmų siekiant apginti viešą interesą, teismas vertina, jog nors ir kreipimosi į Generalinį prokurorą senaties terminas yra praleistas 7 mėnesius, tačiau ši aplinkybė netūrėtų nusverti šiuo atveju siekiamos apginti iš esmės didesnės vertybės – teisingo nuosavybės teisių atkūrimo to laukiantiems asmenims.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.