Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P., jos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams T. A. (T. A.) ir Živilei Trinkūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. P. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus rajono agentūros nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 14 d. R. P. surašė ATP protokolą už tai, kad 2008 m. gruodžio 5 d. nustatė, kad jai vadovaujant Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. 82 skl. 28 savavališkai buvo nukirsti 46 žali medžiai (15 pušų ir 31 eglė). Tuo ši pilietė pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimus (b. l. 18). Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2009 m. sausio 16 d. nutarime pažymėta, kad 46 žali medžiai (26,89 ktm.) buvo nukirsti pareiškėjai priklausančiame miške, esančiame Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. 28 skl. 28. Už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 61² str. 2 d., padarymą R. P. skirta 3 000 Lt bauda (b. l. 17).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo: 1) panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jos atžvilgiu nutraukti; 2) priteisti iš Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso vienintelis 4,92 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., sklypo Nr. projektiniame plane Nr. 9. Sklypas yra Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 82 kvartale. 1998 m. balandžio 6 d. šiam žemės sklypui buvo parengtas miškotvarkos projektas. Suprojektuoti kirtimui skirti sklypai 13c, 13d, 13e ir 14b, 14c.

Nurodo, kad Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vyr. specialistas T. A. 2008 m. sausio 22 d. išdavė jai leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (35,56 m³ ktm.) sklypuose Nr. 13c, 14b, 14c. Buvo leista iškirsti 35,56 m³ ktm. medienos. Pagal šį leidimą 2008 m. vasario 22 d. iškirto 5,47 m³ ktm. medienos, 2008 m. vasario 27 d. - 5,02 m³ ktm. medienos, o 2008 m. kovo 9 d. - 4,44 m³ ktm³ medienos. 2008 m. gruodžio 5 d. savo privačiame miške, kirtimui suprojektuotuose sklypuose Nr. 13c, 14b, 14c kirto likusius medžius pagal 2008 m. sausio 22 d. leidimą kirsti mišką. Tiek tądien, tiek anksčiau buvo kertami kirtimui atžymėtos eglės ir pušys.

Akcentuoja, kad pareigūnas neatsižvelgė į argumentus, jog turi galiojantį leidimą. Jai buvo aiškinama, kad kirtimą vykdė ne savo, o kitame sklype, pažymėtame Nr. 28. Nepaaiškino, kur šis sklypas yra ir kas savininkas. Savo miško savininke yra beveik dešimt metų, todėl negalėjo supainioti su svetimu sklypu. Mano, kad nuobauda skirta nepagrįstai.

Teismo posėdyje R. P. ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai teisminio nagrinėjimo metu skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Remiantis ATPK 9 str. administracinėn atsakomybėn pagal inkriminuojamus pažeidimus gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris tyčia ar dėl neatsargumo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir norėjo arba sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Miškų įstatymo 9 str. 6 p. numato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

ATPK 61² str. 2 d. nustato, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 Lt iki 4000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

R. P. buvo nubausta administracine tvarka pagal minėtą ATPK straipsnį už tai, kad 2008 m. gruodžio 5 d. nustatyta, jog jai vadovaujant Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos kv. 82 skl. 28 savavališkai buvo nukirsti 46 žali medžiai (15 pušų ir 31 eglė).

Kaip matyti, pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad šie medžiai buvo kirsti 2008 m. gruodžio mėn. Protokolas surašytas 2009 m. sausio 14 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintų terminų.

R. P. neigia padariusi pažeidimą, tačiau jos pozicija nepagrįsta faktinių duomenų visuma. Be to, jos paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Institucijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sklypų numeracija pakeista. Pagal ją sklypas Nr. 28 ir priskirtinas R. P. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde būtent ir nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. savo privačiame miške organizavo medžių kirtimą. Kaip matyti, Vilniaus rajono agentūra R. P. administracine tvarka nubaudė už medžių kirtimo tvarkos pažeidimą savame, o ne svetimame, sklype. Taigi, nagrinėtinu atveju veikos atlikimo vieta yra aiški - pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas (b. l. 11).

Žodis „savavališkas“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškintinas kaip „nesilaikant įstatymų, taisyklių“. Pagal ATPK 62¹ str. 2 d. išdėstytos teisės normos dispoziciją joje aptartas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, be to, jis gali būti padarytas ir neveikimu, kai medžių kirtimą organizavęs asmuo kirtime tiesiogiai nedalyvauja, tačiau davęs atitinkamus nurodymus, neužtikrina tinkamos darbų atlikimo kontrolės, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Byloje esantis leidimas kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), išduotas R. P., liudija, kad nuo 2008 m. sausio 22 d. miško savininkui, t. y. pareiškėjai, kvartale Nr. 82, sklypuose Nr. 13c, 14b, 14c buvo suteikta teisė vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą (kirstinų medžių skaičius: pušys-19 (numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris-19,47 ktm.), eglės-21 (numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris -16,09 ktm.); viso numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris - 35,56 ktm.).

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. numato, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: 20.1. šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose; 20.2. rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos; 20.3. rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos savo miško valdos.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas G. V., VĮ Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojas, parodė, kad nukirsti medžiai buvo žali, sveiki, šviežio kirtimo. G. J. M., (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas, teismo posėdyje paaiškino, kad nukirti medžiai buvo sveiki; jie nebuvo sužymėti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti šių liudytojų, mačiusių nukirstus medžius bei kelmus, teiktų parodymų, kurie yra nuoseklūs ir detalizuoti, teisingumu, todėl teismas turi pagrindo jais tikėti. Šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina faktą dėl žalių perspektyvių medžių nukirtimo. Tokie medžiai sanitariniais tikslais nėra kirstini.

Nors pareiškėja skunde ir teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad buvo kertami atžymėti kirtimui eglės ir pušys, tačiau tokia jos pozicija nėra pagrįsta neginčijamais įrodymais. Priešingai, (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas vienareikšmiškai nurodė, kad medžiai kirtimui nebuvo pažymėti.

Iš ATP protokolo, VĮ Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko 2008 m. gruodžio 8 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 26), 2008 m. gruodžio 5 d. kelmų apmatavimo akto (b. l. 27), biržės taksavimo lapo (b. l. 28), žalos aplinkai paskaičiavimo (b. l. 19), liudytojų G. V. ir G. J. M. parodymų matyti, kad iškirsti 46 žali medžiai nepriklausė tai medžių kategorijai, kuriuos galima kirsti pagal leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, spręstina, kad minėtų žalių medžių (15 pušų ir 31 eglės) iškirtimas organizuotas savavališkai. Tai, kad buvo padarytas miškotvarkos projektas (b. l. 6-7), šio kirtimo nepadaro teisėtu.

Pažeidimo faktą taip pat patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 20-24).

Liudytojo E. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukta pilietė yra jo dukra, todėl jis iš esmės yra suinteresuotas teikti jai palankius parodymus dėl medžių sužymėjimo ir kt. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitų dviejų liudytojų parodymams bei kitai išvardintai bylos medžiagai.

Kitos R. P. nurodytos aplinkybės nėra svarbios nustatant teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi ATP protokole ir nutarime įvardinto pažeidimo įrodymui. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, nuomone. Vertinant įrodymus, pareiškėjos parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. R. P. veika pagal ATPK 61² str. 2 d.. kvalifikuota teisingai.

ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ATPK 30 str. nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai jai skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, o būtent 3 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta; ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad neišgalėtų sumokėti nutarimu skirtos baudos.

Neteisėtu miško kirtimu privačiame miške daroma žala aplinkai turi būti atlyginta. Ši žala apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1-2 p., Miškų įstatymo 21 str., 23 str. 1 d. Institucija, priėmusi nutarimą dėl administracinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, turėjo teisę ją apskaičiuoti ir pasiūlyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ją atlyginti. Analogiškai buvo pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartyje adm. byloje Nr. N-146-405/2008.

Konstatuotina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2009 m. sausio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti R. P. skunde nurodytais motyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Išlaidų, turėtų nagrinėjant ATP bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjai priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos ATP bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2, p. 323). Tokiu būdu R. P. prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo ATP byloje yra nepagrįstas. Nėra pagrindo jį tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

R. P. skundo netenkinti.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009 m. sausio 16 d. nutarimą, kuriuo R. P. paskirta 3 000 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.