Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-06-12 · Civilinė byla Nr. 3K-3-386/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-12
Bylos Nr.
3K-3-386/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Pranas Žeimys, Virgilijus Grabinskas, Bronius Pupkovas
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
UAB „Pušų alėja“
Trečiasis asmuo
R. G., I. G., AB bankui „Hansabankas“, UAB „Constructus“
Kategorijos
  • 123.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.3K-3-386/2006Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui UAB „Pušų alėja“, tretiesiems asmenims R. G., I. G., AB bankui „Hansabankas“, UAB „Constructus“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir atsakovo UAB „Pušų alėja“ priešieškinį dėl delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. V. nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 3 d. pasirašė su atsakovu UAB „Pušų alėja“, atstovaujamu direktoriaus R. G., nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1 punktu atsakovas įsipareigojo parduoti jai (ieškovei) minėtu adresu esantį 210 kv.m bendro ploto, pagal projektą Nr. 6 pastatytą gyvenamąjį namą, sudaryti su ja gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą. Namas buvo parduodamas esamos statybinės būklės, užfiksavus atliktus darbus iki 2003 m. rugsėjo 3 d. Vykdydama preliminarios sutarties 4 punktą, ji sumokėjo už žemės sklypą atsakovui 50 000 Lt avansą. Pagal šios sutarties 10 punktą atsakovas, pabaigęs statybos darbus, pagal suderintą projektą kartu su genrangovu UAB „Skanska statyba“ (šiuo metu – UAB „Constructus“) privalėjo surašyti atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau prievolės užfiksuoti atliktus darbus ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, perduodant statybos objektą jai (ieškovei), atsakovas nevykdė, nes paaiškėjo statybos trūkumų, kurių jis nenorėjo šalinti. Atsakovui atsisakius ištaisyti trūkumus, ji buvo priversta samdyti darbininkus, kurie 2003 m. spalio-lapkričio mėnesiais šiuos trūkumus ištaisė. Norėdama pasistatyti prie namo dar garažą ir tvorą bei įsirengti žiemos sodą, ji kreipėsi su atitinkamu prašymu į atsakovą. 2003 m. spalio mėnesį buvo gautas atsakovo sutikimas, suderinta statybos vieta, apimtys ir terminai. Laikydama, kad atsakovas, nepasirašydamas objekto statybos darbų priėmimo-perdavimo akto ir neparuošęs visų dokumentų, reikalingų statinių perdavimui jos (ieškovės) nuosavybėn, pažeidė preliminariosios sutarties 5 ir 10 punktus, 2003 m. gruodžio 16 d. ir 2003 m. gruodžio 22 d. ji įteikė atsakovui pretenzijas, tačiau atsakovas jas ignoravo. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pasirašė su atsakovu UAB „Pušų alėja“ ir trečiaisiais asmenimis R. G. ir I. G. nebaigto statyti genamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. M-10516 (toliau – Sutartis). Bendra nekilnojamųjų daiktų kaina buvo sutarta 475 132 Lt (360 000 Lt už namą ir 115 132 Lt už žemės sklypą), kurios dalį ji sumokėjo 2004 m. sausio 9 d. (68 000 Lt) ir 2004 m. vasario 5 d. (20 000 Lt). Sutarties 1.2 punkte atsakovas UAB „Pušų alėja“ įsipareigojo organizuoti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pridavimą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijai, o ji (ieškovė) įsipareigojo pateikti atsakovui visus dokumentus, būtinus šiems statiniams priduoti. Sutarties 4.2 punktu buvo susitarta, kad pinigus už perkamus nekilnojamuosius daiktus ji (ieškovė) sumokės po statinių pridavimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijai, bet ne vėliau per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo, ir praleidusi mokėjimo terminus, mokės netesybas: 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo nesumokėtos sumos ar jos dalies. Su tokia šio punkto redakcija, ji (ieškovė) sutikusi tik sutarties pasirašymo pas notarą metu atsakovui pažadėjus, kad priduos objektą inspekcijai per 60 dienų. Tačiau statinių pridavimas dėl atsakovo UAB „Pušų alėja“ kaltės užsitęsė. 2004 m. vasario 12 d. ji pateikė atsakovui dalį jo 2004 m. sausio 5 d. rašte pareikalautų dokumentų, o kitus galėjusi pateikti tik po 2004 m. vasario 18 d., kai statinio pridavimo procedūros vykdymui būtinus dokumentus gavo iš atsakovo. 2004 m. vasario 23 d. ji kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl statinių pridavimo vilkinimo bei siūlė derinti tarpusavyje ir atidėti protingam laikui Sutarties 4.2 punkto sąlygų dėl galutinio apmokėjimo vykdymą. 2004 m. kovo 9 d. ji pateikė atsakovui likusius reikalingus dokumentus, tačiau iš atsakovo jokių pasiūlymų pakeisti sutarties sąlygas dėl apmokėjimo negavo. Priešingai, atsakovas ėmė teigti, kad atsisakys vykdyti įsipareigojimus priduoti statinius, o nuo 2004 m. kovo 2 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius. Ieškovės teigimu, atsakovas, pasinaudodamas jos nepatyrimu statybų reikaluose, savo prievolę – pastatytų statinių projekto korektūrą (įteisinančią žiemos sodo priestato, garažo ir tvoros statybą) neteisėtai perleido jai (ieškovei) ir nuo 2004 m. gegužės 25 d. ėmė reikalauti papildomų dokumentų, kurių gavimu privalėjo pasirūpinti pats atsakovas. Nepaisant to, kad namo priestatų korektūrą turėjo atlikti atsakovas, minėtą korektūrą užsakė, su projektuotoju suderino ir dokumentus atsakovui pateikė ji (ieškovė). Tačiau atsakovas ir toliau nerodo noro bendradarbiauti šiuo klausimu. Ieškovė taip pat nurodė, kad Sutarties 1.2 punkte ji įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka perregistruoti savo vardu atsakovui išduotą leidimą vykdyti statybos darbus. Pagal LR statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 9 punktą ir 34 straipsnio 3 dalį, norint perregistruoti statybos leidimą, būtina pateikti registracijos pažymėjimą. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, kuris forminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu (CK 6.398 straipsnio 1 dalis). Gyvenamojo namo priėmimo-perdavimo aktas iki šiol nėra pasirašytas, todėl ji iki šiol negalėjo perregistruoti statybos leidimo savo vardu. Tvirtindama, jog neatsisako sumokėti likusios pinigų sumos už Sutartimi nusipirktus nekilnojamuosius daiktus, tačiau tol, kol atsakovas atsisako vykdyti savo įsipareigojimus priduoti statinius, nebūdama tikra, kad, sumokėjus likusią sumą, namas bus priduotas, ieškovė prašė teismo pakeisti 2003 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. M-10516 4.2 punktą, panaikinant šio punkto dalį „bet ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo“ ir išdėstant jį taip: „pirkėjas įsipareigoja pinigus už perkamus nekilnojamuosius daiktus sumokėti per 10 dienų po statinių pridavimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai ir praleidus mokėjimo terminus mokėti netesybas: 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo nesumokėtos sumos ar jos dalies“.

Priešieškiniu atsakovas UAB „Pušų alėja“ prašė teismo priteisti jam iš ieškovės R. V. 60 675 Lt delspinigių už uždelstą 180 dienų atsiskaitymą ir 20 017 Lt nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovės nusipirkti statiniai nebuvo priduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijai per 60 dienų, todėl, pasibaigus šiam terminui, t. y. iki 2004 m. kovo 1 d., ieškovė privalėjo sumokėti už nusipirktus nekilnojamuosius daiktus, tačiau iki šiol visos pinigų sumos nesumokėjo, nors gyvena nusipirktame gyvenamajame name, naudojasi juo, atliko statybos darbus. Be to, ieškovė iki šiol neįvykdė savo prievolės perregistruoti leidimą vykdyti statybos darbus. Bendra nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo su inžinieriniais tiesiniais) kaina yra 475 132 Lt. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė sumokėjo 50 000 Lt, o 2004 m. sausio 9 d. ir 2004 m. vasario 5 d. trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“ pagal Sutartį pervedė atitinkamai 68 000 lt ir 20 000 Lt. Nors ieškovei buvo nustatytas papildomas terminas prievolei sumokėti už nusipirktus nekilnojamuosius daiktus įvykdyti, bendrovei ji iki šiol yra skolinga 337 132 Lt sumą. Kadangi prievolė turėjo būti įvykdyta per Sutartyje nustatytą terminą, už savalaikį jos neįvykdymą ieškovė turi mokėti delspinigius (CK 6.210, 6.314 straipsniai) – 60 675 Lt (337 132 Lt x 0,1 proc. x 180 dienų), o taip pat privalo atlyginti 20 071 Lt nuostolių (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), jo (atsakovo) patirtų mokant AB bankui „Hansabankas“ palūkanas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį iš dalies patenkino. Priteisė atsakovui UAB „Pušų alėja“ iš ieškovės R. V. 60 675 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės R. V. iš vienos pusės ir atsakovo UAB „Pušų alėja“ bei trečiųjų asmenų R. G. ir I. G. iš kitos pusės susiklostė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o tarp ieškovės ir atsakovo – ir pavedimo teisiniai santykiai. 2003 m. gruodžio 31 d. sutartyje šalys neaptarė sutarties sąlygų keitimo galimybių, todėl ieškovė, reikalaudama pakeisti šios sutarties sąlygas, turi įrodyti, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, arba nurodyti kitus įstatymo nustatytus atvejus. Tačiau, tvirtindama, kad pinigų atsakovui nemoka dėl gyvenamojo namo trūkumų, bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo nei gyvenamojo namo trūkumų masto, nei jų atsiradimo momento ir pašalinimo vertės, nei atsakovo kaltės dėl trūkumų. Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarką. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties pakeitimo, todėl, teismo vertinimu, pripažintina, jog ji nesilaikė ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos. Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė esminių Sutarties pažeidimų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl šios sutarties 4.2 punkto pakeitimo. Iš dalies tenkindamas priešieškinį, teismas pažymėjo, kad šalys privalo vykdyti sutartį sąžiningai ir tinkamai (CK 6.200 straipsnis). Nustatęs, kad ieškovė per 60 dienų nuo Sutarties pasirašymo nesumokėjo atsakovui už nekilnojamuosius daiktus ir tuo eliminavo atsakovo pareigą pasirašyti nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktą, taip pat neperregistravo savo vardu leidimo vykdyti statybos darbus, teismas darė išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdo Sutarties reikalavimus. Nei 2003 m. rugsėjo 3 d. preliminariojoje sutartyje, nei 2003 m. gruodžio 31 d. pagrindinėje sutartyje šalys neaptarė gyvenamojo namo projekto keitimo galimybių, todėl, ieškovei užbaigus statyti gyvenamąjį namą nukrypstant nuo patvirtinto projekto reikalavimų, atsakovas, įsipareigojęs pagal ieškovės pavedimą organizuoti gyvenamojo namo pridavimą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijai, neturi galimybės šios savo pareigos įgyvendinti. Dėl to, teismo teigimu, jis negali konstatuoti, kad atsakovas Sutartį vykdo netinkamai. Pripažinęs ieškovę praleidusia terminą prievolei sumokėti už įsigytą nekilnojamąjį turtą įvykdyti, teismas patenkino atsakovo reikalavimą dėl Sutarties 4.2 punkte numatyto dydžio delspinigių (0,1 proc.) nuo ieškovės nesumokėtos sumos (337 132 Lt) priteisimo. Atsakovui neįrodžius, kokio turto jis neteko ar koks turtas buvo sužalotas, arba kokį pelną jis būtų gavęs, jeigu ieškovė būtų sumokėjusi už nekilnojamuosius daiktus, taip pat atsakovui nepateikus įrodymų, jog jis įsipareigojo mokėti trečiajam asmeniui AB „Hansabankas“ palūkanas pagal 2003 m. gruodžio 12 d. kredito sutartį iš lėšų, gautų iš ieškovės už parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą, teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės R. V. apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeitė. Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui UAB „Pušų alėja“ iš ieškovės R. V. priteista 60 675 Lt delspinigių, pakeitė, sumažindama delspinigius iki 39 960 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė R. V., savo iniciatyva atlikusi papildomus Sutartyje bei projekte nenumatytus statybos darbus ir dėl to negalėjusi pateikti atsakovui visų namo pridavimui reikalingų dokumentų (LR statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis), pati apsunkino atsakovo UAB „Pušų alėja“ prievolės organizuoti namo pridavimą susitartu laiku įvykdymą, dėl ko pailgėjo atsiskaitymo už parduotus nekilnojamuosius daiktus terminas. Ieškovė iš esmės sustabdė prievolės vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. V., neatsiskaičiusi su atsakovu už nebaigtą statyti namą, gyveno name ir juo naudojosi, kūrė sau gerovę, statė naujus statinius, R. V. atsisakymas sumokėti likusią sumą už įsigytą būstą, kolegijos nuomone, yra neproporcingai didelis. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo namas nebuvo priduotas inspekcijai dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas vengė vykdyti savo įsipareigojimus organizuoti namo pridavimą, bei nepateikus įrodymų, kad pastatyto statinio projekto korektūrą atsakovas neteisėtai perkėlė jai ir dėl to neteisėtai reikalauja papildomų dokumentų, kuriais pats privalėjo pasirūpinti, ieškovės reikalavimą dėl Sutarties 4.2 punkto dėl pamokėjimo sąlygų pakeitimo kolegija vertino kaip nepagrįstą. Nustačiusi, kad ieškovės skola atsakovui yra 220 000 Lt (nes dalį pinigų už namą ieškovė sumokėjo), teisėjų kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydį iki 39 960 Lt, sutartyje numatyto dydžio palūkanas (0,1 proc.) paskaičiuodama nuo minėtos sumos.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Kasatorės teigimu, atsakovas niekada nei prieš ieškinio pateikimą, nei nagrinėjant bylą teisme nesutiko pakeisti Sutarties sąlygų, ką jis patvirtino ir savo atsiliepimuose į ieškinį, todėl, egzistuojant įstatyme nustatytai sąlygai – šalies atsisakymui pakeisti sutartį, kita sutarties šalis įgyja teisę pagrindą reikšti ieškinį teisme dėl sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nenustato kreipimosi į kitą sutarties šalį dėl sutarties pakeitimo būdo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo laikytasi ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįsta ir negalėjo būti pagrindas ieškiniui atmesti.

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.188 straipsnio, 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 6.228 straipsnio, LR statybos įstatymo 20 straipsnio, 23 straipsnio 6 dalies ir 34 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, todėl nepagrįstai atsakovo prievolės organizuoti statinių pridavimą nevykdymo nepripažino esminiu sutarties pažeidimu, leidžiančiu reikalauti sutarties pakeitimo. Sudarant Sutartį, ginčo nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ir ieškovei nuosavybės teisė į šį turtą nebuvo perduota. Neturėdama nuosavybės teisės, ji negalėjo perregistruoti savo vardu statybos leidimo, o neturėdama savo vardu statybos leidimo, negalėjo tinkamai sutvarkyti gyvenamojo namo projekto pakeitimų, kurie buvo atlikti su atsakovo žinia, dokumentų ir pateikti jų atsakovui. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su šalių galimybe įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, netinkamai įvertino sutarties pažeidimo mastą ir reikšmę tolimesniam sutarties vykdymui, todėl priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus.

3. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami atsakovui iš ieškovės 0,1 proc. dydžio delspinigius, pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal CK 6.210 straipsnį minimaliais nuostoliai laikytinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jo patirti nuostoliai yra bankui mokamos 4,86 proc. dydžio metinės palūkanos. Tuo tarpu atsakovo reikalaujamo priteisti dydžio delspinigiai sudaro 36,5 proc. per metus, ir tai, kasatorės vertinimu, yra aiškiai baudinio pobūdžio netesybos, kurių įstatymas nenumato. Dėl to teismai, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), turėjo priteisti ne didesnius nei yra tikrieji atsakovo nuostoliai delspinigius. Be to, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė praleido terminą prievolei įvykdyti ir tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nenurodė nė vieno įrodymo, kuriuo remdamasis daro tokią išvadą, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51).

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pušų alėja“ ir tretysis asmuo UAB „Constructus“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti.

2006 m. birželio 6 d. kasatorė R. V. pateikė kasaciniam teismui kasacinio skundo atsisakymą, kuriame nurodo, kad ginčą pavyko išspręsti šalių tarpusavio kompromiso būdu, todėl ji atsisako paduoto kasacinio skundo (CPK 349 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

CPK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas šioje byloje yra paduotas procesinio įstatymo nustatyta tvarka. Kasatorės R. V. pareiškime dėl kasacinio skundo atsisakymo nurodyta, kad ginčą pavyko išspręsti šalių tarpusavio kompromiso būdu, todėl, ji, vadovaudamasi CPK 349 straipsniu, paduoto kasacinio skundo atsisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorės R. V. kasacinio skundo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimamas ir kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį procesą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas ŽeimysVirgilijus GrabinskasBronius Pupkovas