Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai E. M., jos atstovui adv. A. P. ir kaltinamosios A. L. gynėjui adv. A. N., vertėjai L. C., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, neteista

kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir

dalyvaujant privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai A. L., jos atstovui adv. A. N. ir kaltinamosios E. M. gynėjui adv. A. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, ūkininkaujant, gyv. (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo pateiktas kaltinimas, kad 2013 m. sausio 29 d. apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, E. M. namuose, iš matymo pažįstama moteris A. L., necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, šmeižė, triukšmavo, grasino ir stipriai pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji E. M. nugriuvo ant virtuvėje stovėjusių maišų su malkomis ir susimušė dešinį petį bei kojas, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. L. dar buvo pateiktas kaltinamas, kad tuo pačiu metu ir būdama toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos rajone, E. M. sodybos kieme, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog savinasi jai nepriklausančią sodybą, kuri paniekino ir pažemino E. M. bei pakirto pasitikėjimą savimi ir viešai veiksmais ir necenzūriniais žodžiais užgauliai pažemino E. M..

Tokiais veiksmais A. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 154 str. 1 d. Toks kaltinimas nepasitvirtino.

E. M. 2013 m. sausio 29 d. apie 9.30-10 val., būdama savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, A. L. į veidą ir ant drabužių išpylė kibirą su bulvių lupenomis, taip pat 2013-04-11 Varėnos rajono apylinkės teismui adresuotu pareiškimu be jokio pagrindo apkaltino A. L. nusikalstamų veikų padarymu, t. y. veiksmu ir raštu užgauliai ją pažemino.

Tokiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

E. M. buvo patiektas kaltinimas, kad ji 2013m. balandžio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismui adresuotu pareiškimu, o taip pat 2013-01-29 atvykusiems policijos pareigūnams paskleidė apie A. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino ją ir pakirto pasitikėjimą savimi, o būtent dėl to, kad A. L. E. M. yra tik iš matymo pažįstamas asmuo, kad 2013-01-29 triukšmavo E. M. namuose ir reiškė reikalavimą duoti raktus, kad 2013-01-29 įžeidinėjo E. M. necenzūriniais žodžiais, ją šmeižė, stūmė, kėlė triukšmą, sukėlė sveikatos sutrikdymą bei, kad atvykus policijos pareigūnams triukšmavo, įžeidinėjo E. M. įvairiais necenzūriniais žodžiais, šmeižė.

Motyvuojamoji dalis

Toks kaltinimas nepasitvirtino.

Dėl nukentėjusiosios E. M. kaltinimų A. L.

Kaltinamoji A. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji su seserimis ruošėsi važiuoti į kaimą, nes jų sesei M. V., po vyro mirties, reikėjo susitvarkyti palikimą, reikėjo su matininke patekti į namą, atlikti jo inventorizaciją. Kadangi ji su E. M. visą laiką sutarė neblogai, bendrauja apie 10 metų, tad ji nuėjo pas ją į namus paprašyti ano namo raktų. Kaltinamoji paaiškino, kad jos sesuo M. bijojo E. M., nes jau anksčiau buvo patyrusi jos smurtą, buvo išpešta jai plaukų, kitą kartą smurtavo, kai išvarė ją iš namų. Kaltinamoji paaiškino, kad ji priėjusi prie nukentėjusiosios E. M. durų pasibeldė, kai buvo pasakyta, jog galima įeiti, įėjo į namą, į virtuvę. Namuose buvo E. M., jos vyras ir E. M. pusseserė. Paprašius duoti raktus, E. M. iš karto pradėjo šaukti, kad jiems niekas nepriklauso, kad vyks teismai, kad viskas priklauso motinai. Tuomet stvėrė kibirą su lupenomis ir pylė ant kaltinamosios. Po to pasipurškė į burną aerozolio ir nuėjo į kitą kambarį, skambino policijai. Kaltinamoji nurodė, kad tuo metu prie jos prišoko M., kuris abiem rankom išstūmė ją iš buto, sakydamas necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Kaltinamoji paaiškino, kad kieme ji ir jos seserys laukė atvykstant policijos pareigūnų. Atvyko 2 policijos pareigūnai. Vienas jų žiūrėjo A. L. duotus dokumentus, kitas – E. M.. Ji nurodė, kad E. M. atėjo mostikuodama, skėsčiodama rankomis. Kaltinamoji nurodė, kad niekas tuo metu, kai buvo žiūrimi dokumentai, dalyvaujant policijos pareigūnams, nesikeikė nei ji su seserimis, nei E. M.. Kaltinamoji paaiškino, kad ji suprato, jog E. M., iškvietusi policiją rašys pareiškimą, tad jos, pasitarę su seserimis, taip pat nutarė vykti į policiją ir parašyti pareiškimą. Kaltinamoji nurodė, kad E. pažįsta nuo vaikystės. Vėliau jos sesuo M. ištekėjo už E. brolio. Su E. visą laiką bendravo normaliai, susitikdavo, kartu eidavo į pirtį. Po to, kai išvijo seserį su dukra, prasidėjo šmeižiančios žinutės. Kaltinamoji nurodė, kad ji neprisipažįsta kalta, nes ji nepadarė nieko, kas galėjo sutrikdyti E. M. sveikatą. Ji taip pat nurodė, kad nesakė, jog M. savinasi sodybą, įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių nevartojo, nes apskritai jų niekada nevartoja. Kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad apie 10 val į namus atėjo L., namuose buvo dukros. Ji paaiškino, kad L. liepė atrakinti namų duris, bet ji pasakė, kad net nežino pas ką raktas nuo tų namų. Tuomet kaltinamoji jai pasakė, kad eisi klupsčiais , bet atrakinsi. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji liepė kaltinamajai eiti iš jos namų, tačiau ji stūmė rankomis jai į krūtinę ir ji neišsilaikiusi nukrito prie pečiaus, kur buvo maišai su malkomis. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji griebė kibirą, kuriame buvo kelios lupenos ir metė jas link L., bet nepataikė. Tuomet atėjo vyras ir ją pakėlė. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji iškvietė policiją, jiems atvykus, pati vos nulipo laiptais. Ji paaiškino, kad kai nukrito ant malkų, tai susižalojo dešinį petį ir koją. Nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad A. L. pažįsta kaip kaimo gyventoją, bet jokių bendrų reikalų su ja neturėdavo, jokių bendrų pirčių ji nepamena, savo pirties – neturi. Nukentėjusioji nurodė, kad ji jautė didelį skausmą, tad apžiūrėję medikai ją sutvarstė, įtarė, kad gal lūžę ar sutrenkta, liepė atvykti perrišti. Ji nurodė, kad policijai pareiškimą parašė pati. Nukentėjusioji patikslino, kad vyras A. L. nestūmė, ji atidarė duris ir gražiai liepė jai išeiti. Kadangi L. neišėjo, tai vyras paėmė ją už rankų ir gražiai išvedė per duris. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nežino, kodėl policijai pareiškime nenurodė, jog ją pastūmė ant malkų L., gal pamiršo iš susijaudinimo. Ji paaiškino, kad palaiko savo civilinė ieškinį, nes dėl patirto streso jos sveikata pašlijo. Per tą laiką ji turėjo pirkti daug vaistų, važiavo į konsultacijas pas gydytojus. Prašė civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 1 027,58 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 17 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiosios A. L. kaltinimų E. M.

Kaltinamoji E. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji nešmeižė ir nekoliojo, daugiau neturi ką pasakyti. Ji paaiškino, kad L. neturi teisės vaikščioti į tą namą, nes ten tėvų uždirbtas turtas. Kaltinamoji nurodė, kad ji nepamena nuo kurių metų pradėjo sirgti astma, gal nuo 2010 m., tačiau vaistus vartoja tik tada, kai susinervina. Ji nurodė, kad apie tai, kaip buvo su lupenomis jau pasakė, kas L. išprašė iš namų – taip pat sakė. Kaltinamoji nurodė, kad L. civilinio ieškinio nepripažįsta ir taikytis nenori.

Nukentėjusioji A. L. paaiškino, kad ji E. nekeikė, nešmeižė ir nestūmė, jaučiasi labai nukentėjusi, kad E. ją šmeižia dėl šių dalykų, kad ji visas ligas jai sukėlė, o iš tiesų, ji užėjusi tik paprašė raktų. Ji paaiškino, kad konflikto metu patyrė didžiulį stresą, rankos, kojos drebėjo, ją labai pažemino išvadinusi įžeidžiančiais, žeminančiais, necenzūriniais žodžiais. Toji stresinė būsena tęsiasi iki pat šiol, kol vyksta teismo procesas. Bulvių lupenų užpylimas, vyro išstūmimas iš namo – visa tai žeidė ir žemino. Negražių žodžių sakymas – taip pat įžeidimas, nes ji pati tokių žodžių visiškai nenaudoja. Nukentėjusioji nurodė, kad E. M. necenzūrinių žodžių nesakė. Ji patvirtino, kad palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai iš kaltinamosios 18 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja O. S. paaiškino, kad ji yra E. M. sesuo, o A. L., yra jos mirusio brolio žmonos, M., sesuo. Nurodė, kad atvyko pas sesę šių metų sausio mėn., buvo pilnas kiemas žmonių. Sesuo sakė, kad L. atėjo raktų ir dokumentų, todėl ji iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, buvo triukšmas, L. prašė atnešti dokumentus. Liudytoja nurodė, kad B. stvėrė jai už gerklės, o V. pradėjo kalbėti visokiais necenzūriniais žodžiais, policija bandė raminti – tuo viskas ir užsibaigė. Liudytoja paaiškino, kad jos sesuo nesikoliojo, tik jas visi koliojo. Liudytoja paaiškino, kad su L. iki konflikto nebendravo, tik kartą buvo užvažiavusi. Jos sesuo santykių su A. L. irgi neturėjo, nebendraudavo. Liudytoja nurodė, kad sesuo sakė, kad L. atėjo raktų prašyt ir pradėjo ją kolioti, liepė raktus atiduoti ir ją stūmė ant malkų. Po konflikto sesuo labai sublogo, pašlijo visiškai sveikata, negali dirbti.

Liudytojas D. R. paaiškino, kad dirba pas E. jau 2 m. ūkyje įvairius darbus. Jis paaiškino, kad dirbo pas E. kambary remontą, girdėjo, kad kažkas įėjo, keikėsi ir reikalavo raktų. Tai buvo sausio gale 2013 m. Remontavo 2 a. esantį kambarį (duomenys neskelbtini). Girdėjo žodžius „karvė“, „sterva“ ir pan. žodžių. Esu A. vežęs įVilnių, supratau iš balso, kad tai ji sako tuos žodžius. E. vijo, mano direktorius po to nuėjo, aš dirbau savo darbą ir neaktualu man buvo kištis. Liudytojas nurodė, kad jis dirbo kambaryje. kuris buvo antrame aukšte, maždaug 8 m. iki virtuvės, durys buvo uždarytos, ten dvejos durys, bet jis vis tiek girdėjo sakomus žodžius.

Liudytojas E. M., kaltinamosios E. M. vyras, paaiškino, jog sausio 29 d. buvo savo namuose, atlikinėjo remontą su D. R., virtuvėj buvo mano žmona E., dukra B. ir A. giminaitė, užgirdęs triukšmą, atėjo į virtuvę, pamatė A. L., pamatė, kad žmona kėlėsi nuo malkų, ji besikeldama paėmė ir užmetė bulvių lupynas ant L.. Jis paaiškino, kad prašė jos gražiai išeiti, nes buvo jo dukra iškoliota, giminaitė, po to ją išstūmė pro duris, ji stovėjo laiptinėj gal 5 min. Lauke stovėjo atvykusi žmonos sesuo S., buvo priėjusi G. B. ir ją stvėrė už gerklės, koliojo dėl brolio. Atvykusi policija visus nuramino, jie siekė išsiaiškinti situaciją. Liudytojas nurodė, kad būdamas namuose, išgirdo keiksmažodžius. Koliojosi A. L., ji kalbėjo viena, buvo viena, daugiau niekas nekalbėjo. Liudytojas nurodė, kad jo manymu A. L., B. ir V. buvo neblaivios, užuodė alkoholio kvapą, buvo raudonos jų akys.

Liudytoja M. V., kaltinamosios A. L. sesuo, paaiškino, kad E. pažįsta, buvo ištekėjusi už jos brolio. Kai su vyru gyveno – santykiai buvo normalūs, kol dirbo darbus, o po vyro mirties prasidėjo nesutarimai, kai atsirado draugas, tada ją išvarė iš mirusio vyro namo, es. (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, kad A. L. su E. M. buvo geruose santykiuose, buvo ir kalbama telefonais, ir žinutės rašomos. Ji nurodė, kad dar jai gyvenant su vyru, M. naudojo prieš ją smurtą, buvo išrovusi plaukų. Sausio 29 d. jau važiuojant į kaimą, sesuo paskabino A., buvo girdėti didelis triukšmas girdėjosi kaip M. su žmona ant sesės rėkia. Kai iš M. namų ji atėjo, tai ji buvo išbalusi, be žodžių, todėl liepė eiti į brolio namus išgerti vaistų. Kai atvyko policija M. nulipo, E. atėjo su dokumentais. M. buvo sveika, rodė dokumentus, matininkė irg žiūrėjo, sakė, kad teismo sprendimo nėra. M. rėkė, kad svetiimų turtų nesisavinkit. Prie policijos pareigūnų E. kalbėjo pakeltu tonu, bet prie policijos niekas nesikeikė, ji atrodė žvali, jos judesiai nebuvo suvaržyti, rankomis skėsčiojo, išvadino mus girtuoklėmis.

Liudytoja G. B., kaltinamosios A. L. sesuo, paaiškino, kad atvyko iš Druskininkų, Varėnoje buvo apie 8:20 val., laukė kol atvyks M. su draugu, nes turėjo paimti ją ir matininkę. Važiuojant prie Bobriškių paskambino sesuo, sakė, kad ji pas E. ir kad ją užpuolė, skambino porą kartą, girdėjosi M. balsai. Atvykus į kaimą, atėjo sesuo, ji visa drebėjo, buvo išbalusi, sakė, kad E. iškvietė policiją. Liudytoja nurodė, kad prie policijos nesikeikė nei jų, nei mūsų pusė ir šiaip nesikeikė. M. V. kalbėjo pakeltu tonu. Ant M. sakė „samagonščike“, o jis atsakė – variau ir varysiu. Liudytoja paaiškino, kad ji ir jos sesės fizinio smurto prieš nieką nenaudojo.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad Sausio 30 d. jam skambino E. apie 2 va., gal 15 min. po nakties ir pasakojo, kad buvo atėję moterys, bet jis išjungė telefoną. Paskui kitą dieną apie 12 val. dienos vėl skambino, sakė, kad buvo M. sesuo ir pai V., sakė, išvijusi jas nuo kiemo, pasakojo, kad susibarė. Liudytojas nurodė, kad M. balsas buvo ne rišlus, ji labai emocinga, visur į konfliktus kišasi. Jis patvirtino, kad yra buvę konfliktai ir su jo dukra, ir su žmona. M. sakė, jog turi gydytojų ir sutvarkys. Kadangi jo pokalbis nedomino, tai telefoną išjungė.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad sausio 29 d. įvykių nematė. Sakė mamai, kad kartu su E. važiuos parduoti žemės, mama liepė – nevažiuoti. Liudytoja teigė, kad forminti žemės pardavimą ją vertė E..

Liudytojas A. S., paaiškino, kad L. pažįsta, ją matė pas seserį. M. taip pat pažįsta, anksčiau draugavo, kartu atostogavo, kai numirė jo žmona, ji su sese ir vyru buvo pas jį atvykę. Liudytojas paaiškino, kad jo prašė iš kontoros matininkę ir sesę atvežti iš Varėnos. A. turėjo nueiti pas M. paimti raktus nuo namo. Kartu automobiliu iš Varėnos vyko G., moteris iš kontoros ir jo draugė V., išgėrusių asmenų nebuvo nė vieno. Atvykus į kaimą pamatė A. išbalusią, sakė, kad jos vos nuo laiptų nenuleido. Atvykus policijai, kieme necenzūriniai žodžiai nebuvo sakomi, bet visi stipriai barėsi. Liudytojas paaiškino ,kad jį tai labai nustebino, nes nebuvo ką dalint.. Fizinio smurto nebuvo kieme. Jis nurodė, kad stovėjo šalia automobilio. Liudytojas paaiškino, kad kieme buvo: 3 seserys, E., jos vyras, ir dar – ar E. sesuo, ar dukra. Matininkė buvo automobilyje, ji žiūrėjo dokumentus. Besiaiškinant kieme E. rėkė, kad tai jos, kad neprileis, mosikavo rankomis.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad šias moteris pažįsta, nes yra iš vieno krašto. Dirbo Varėnos policijos komisariato budėtojų dalyje. Skambino M. į policiją, sakė, kad atėjo kažkokios moterys ir sukėlė namuose triukšmą. Pareigūnai nuvyko, išsiaiškino, grįžo. Vėliau, gal po 1 val., į PK atėjo L. su seserimi ir parašė pareiškimą, kurį jis užregistravo. Liudytojas paaiškino, kad aplinkybės jam šiek tiek žinomos – M. brolis gyveno, vėliau numirė, liko namas – dėl jo ten kažkas ir vyksta. Liudytojas nurodė, kad apibūdinti blogai negali nei vienos, nei kitos. E. M. į policiją keletą kartų kreipėsi. Kai moterys atėjo į PK – vizualiai jokių sužalojimo žymių nebuvo, buvo kalbama, kad apsižodžiavo ir apsistumdė. Kai M. kreipėsi, sakė, kad atėjo moterys – ar ji konkrečiai įvardino kas – nepamena, pats įvykio vietoj nebuvo. Kai A. L. atvyko į PK atrodė tvarkingai, niekas į akis nekrito. Išklausius policijos pareigūnus grįžusius iš įvykio vietos jis šį konfliktą vertino kaip eilinį.

Liudytoja D. T. paaiškino, kad į ją kreipėsi dėl inventorizacijos, todėl buvo sutartas laikas. Važiuojant pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime bus sesuo, kuri turi paimti namo raktus. Liudytoja nurodė, kad ją automobiliu vežė vyriškis, kartu važiavo V. ir jos sesuo iš Druskininkų. Liudytoja paaiškino, kad atvykus į kaimą, atėjo sesuo – A. L. – ir pasakė, kad raktų jai nedavė, apmėtė bulvėmis ir reikia laukti policijos. Ji paaiškino, kad visą laiką sėdėjo mašinoje. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji prisistatė, kad yra matininkė ir paprašė, kad parodytų jai dokumentus. Susipažinusi su dokumentais pamatė, kad tie pastatai jau yra matuoti ir antrą kartą to daryti nereikia, todėl grįžo atgal į mašiną. Liudytoja nurodė, kad dokumentus atnešė E. M. ir vyras. Kai ji pati prašė dokumentų, tai buvo nemandagiai, pakeltu tonu atsakyta – eik, dokumentų neduosiu. Liudytoja nurodė, kad muštynių jiems susirinkus tikrai nebuvo, pakeltu tonu, garsiai buvo kalbėta, aiškintasi, neblaivių žmonių ji ten nepastebėjo. Žmonės kartu vykę automobiliu buvo blaivūs, nes jokio kvapo nesijautė. Liudytoja paaiškino, kad kieme stverta už gerklės ir smaugiama tikrai nebuvo. E. M. kalbėjo pakeltu balsu, ji ėjo normaliai, kaip žmogus eina, iš eisenos negalėtų pasakyti, jog jai kažką skaudėjo ar pan. M. judesių sistema nebuvo sutrikusi, sumušimų nesimatė, tik tiek, kad garsiai kalbėjo, bet nesikeikė.

Dėl šio konflikto buvo atliktas tyrimas ir policijoje, kur buvo priimti sprendimai ir pasiūlyta pareiškėjai E. M. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 36), o pagal A. L. skundą buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (b. l. 32).

E. M. pati surašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sausio 29 dieną į jos namus atėjo A. L., kuri reikalavo atrakinti mamos namų duris, koliojo, rėkė, išsigando jos nepilnametė dukra. Nurodė, kad ji išstūmė A. L. pro duris ir pradėjo dust, nes jai yra astma. Prašė imtis A. L. atžvilgiu drausminančių priemonių (policijos medžiaga B. l. 36).

E. M. kaip liudytoja buvo apklausta 2013-02-06 šiame protokole nurodoma, kad jai atsisakius atrakinti duris, A. L. pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais įžeidinėti. Ji patvirtino, kad pati taip pat pasakė keletą įžeidžiančių žodžių. Tuomet A. L. pastūmė ją dėl ko ji nugriuvo ant virtuvėje stovėjusių maišų su malkomis, susitrenkė dešinį petį bei kojas. Kai kėlėsi nuo malkų į virtuvę atėjo vyras ir paklausė, kas vyksta. Liudytojo apklausos protokole E. M. nurodė, kad A. L. išėjo iš buto pati, ji jos nestūmė. E. M. nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ir kieme besiaiškinant situaciją A. L., M. V. ir G. B. pradėjo ją įžeidinėti, šmeižti, aiškindamos, jog namai priklauso ir joms.

E. M. liudytoju buvo apklaustas 2013-02-06 ir jis parodė, kad 2013-01-29 apie 9.30 val. būdamas namuose, išgirdo iš virtuvės kylantį triukšmą, t. y. šauksmus. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė savo žmoną E. M. bei netoliese stovinčią A. L.. Jos viena ant kitos dėl kažko pyko ir šaukė. Nurodė, kad jis liepė A. L. išeiti iš buto. Tuo metu žmona supykusi ant A. L. išpylė bulvių lupenas, o jis atidarė buto duris. A. L. iš buto išėjo pati, jos niekas nestūmė ir jis neįžeidinėjo. Liudytojas nurodė, kad su moterimis konfliktavo tik jo žmona. Vėliau jam žmona sakė, kad A. L., būdama jų virtuvėje, pastūmė E. M. bei sukėlė fizinį skausmą.

Varėnos rajono PK VPS PP tyrėjas G. Ž. 2013-02-07 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodė, kad įvyko konfliktas tarp E. M., E. M. ir A. L., M. V. bei G. B. namuose ir sodybos kieme dėl tarpusavio priešiškų santykių, viešoji tvarka pažeista nebuvo, todėl nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str, požymių. Konflikto metu A. L., M. V., G. B. įžeidinėjo E. M. necenzūriniais žodžiais, šmeižė, todėl jų veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 154 str., BK 155 str. požymių, bet dėl šių veikų į teismą kreiptinasi privataus kaltinimo tvarka. Kuom remiantis pareigūnas nurodė, jog L., M. V., G. B. įžeidinėjo E. M. necenzūriniais žodžiais, šmeižė, neaišku, nes surinktoje medžiagoje buvo tik priešingų pusių apklausos.

Specialisto išvadoje G 115/13 (06) nurodoma, kad tyrimas pradėtas 2013-01-31, baigtas 2013-03-08. Nurodoma, kad iš tyrimui 2013-01-31 pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, kad E. M. poliklinikoje bendros praktikos gydytojo apžiūrėta 2013-01-30 apie 9.30 val. Išvadoje nurodoma, kad E. M. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje, dešinio peties sąnario srities sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant dešinį petį, dešinę alkūnę, kairę šlaunį ir dešinę blauzdą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje (b. l. 7-9).

A. L. 2013-01-29 pareiškimu kreipėsi į Varėnos rajono policijos komisariato viršininką, kuriame nurodė, kad atvyko pas E. M., nes jos sesei reikėjo patekti į namus , atlikti jų inventorizaciją, prašė atrakinti namus, tačiau E. M. nesileido į jokias kalbas, pradėjo keikti, išvadino rusiškais keiksmažodžiais, jos vyras vadino ją senmerge, vyras stūmė pro duris, o E. M. metė į ją bulvių lupenas. Atvykus policijos pareigūnams, prie jų išvadino ją ir jos seseris alkoholikėmis.

A. L. 2013-02-13 buvo apklausta tyrėjo G. Ž., kuriam paaiškino tokias pat aplinkybes, ji nurodė, kad parodė M. turimus dokumentus, laikydama juos rankose. E. M. ir E. M. pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti ir liepė išeiti iš kambario. E. M. išstūmė iš kambario, E. M. metė ant jos bulvių lupenas. Nurodė, kad dėl šio konflikto ji jautėsi įžeista.

G. B. 2013-02-15 paaiškinime nurodė, kad ji sesers M. V. prašymu važiavo paimti matininkės, nes reikėjo atlikti namų inventorizaciją ir po to kartu vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jų laukė kita sesuo A. L.. Ji turėjo iš E. M. paimti namo raktą. Atvykę sužinojo, kad E. M. rakto nedavė , iškoliojo A. L.. Nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ir stovint sodybos kieme, E. M. ir E. M. toliau ant jų šaukė, įžeidinėjo, šmeižė dėl minėtos sodybos. Nurodė, kad ji nieko nesakė M., o su jais konfliktavo tik jos seserys.

M. V. 2013-02-15 paaiškinime nurodoma, kad 2013-01-29 atvykus policijos pareigūnams M. toliau jas įžeidinėjo ir šmeižė dėl minėtos sodybos. Šio konflikto metu ji pasakė keletą žodžių M..

E. M. ir E. M. laikėsi savo pozicijos, išdėstytos 2013-02-06 apklausos protokoluose.

2013-02-18 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodoma, kad iš surinktos medžiagos matosi, jog konfliktas įvyko M. namuose ir sodybos kieme, viešoji tvarka pažeista nebuvo, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 174 str. sudėties.

A. L. administracine tvarka nebausta ir neteista (b. l. 33, 34).

E. M. 2010-02-11 buvo bausta administracine tvarka už tai, kad laikė šunį, kuris nepriskiriamas agresyvių šunų veislei, kuris palaidas bėgiojo viešoje vietoje, jai buvo paskirta 20 Lt bauda (b. l. 37). Ji neteista (b. l. 38).

UAB ,,Eurovaistinė“ pateikė A. L. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad A. L. dirba 13 metų. Per šį laiką ji nėra turėjusi jokių drausminių nuobaudų, ji mylima vaistinės klientų ir gerbiama vaistinės darbuotojų. A. L. nuolat siekia profesinio tobulėjimo ir žinių gilinimo, puikiai dirba komandoje. Ne kartą yra gavusi padėkas už ilgametį, nuoširdų ir pasiaukojamą darbą (b. l. 56).

Varėnos PSPC pažymoje nurodoma, kad E. M. šiame centre gydosi nuo 1991-05-01. Bronchinė astma jai diagnozuota 2009-03-24. 2013-01-30 E. M. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl suintensyvėjusio dusulio, dešinio peties, dešinės alkūnės, kairės šlaunies skausmo. Buvo nukreipta gydytojo traumatologo ortopedo konsultacijai, taip pat pulmonologo konsultacijai (b. l. 107).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa suteikė informaciją, nurodydami kokie vaistai buvo paskirti E. M. diagnozavus bronchinę astmą ir parduoti nuo 2012-01-01 (b. l. 106). Pažymoje nurodoma, kad vaistai Relanium ir Clonazepam nebuvo pirkti.

Byloje išklausyti liudytojai suskirstytini tris grupes: 1) E. M. pasikviesti liudytojai: O. S. (sesuo), E. M. (vyras), D. R. pas juos ūkyje dirbantis darbininkas; 2) A. L. pasikviesti liudytojai: M. V. (sesuo). G. B. (sesuo), J. B. (bičiulis), A. S. (M. V. draugas); ir 3) neutralūs asmenys : A. A. ir D. T..

Be liudytojų parodymų, byloje yra surinkta ir rašytinių dokumentų apie buvusią situaciją, vykusį konfliktą.

Dėl E. M. kaltinimų sveikatos surikdymu

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. M. tvirtino, kad ją pastūmė A. L. dėl to ji nugriuvo ant maišų su malkomis ir patyrė sužalojimus kojose bei buvo sutrenktas dešinys petys.

Dėl šio sveikatos sutrikdymo byloje yra surinkti labai prieštaringi duomenys. Nekyla abejonių, kad tokius sužalojimus E. M. patyrė, nes jie užfiksuoti 2013-01-30 sveikatos istorijoje, apžiūrint bendrosios praktikso gydytojui ir specialisto išvadoje. Klausimas, kada E. M. patyrė tokius sužalojimus ir ar dėl šių sužalojimų atsiradimo yra pagrindas kaltinti A. L.. Pirminiame pareiškime, kurį E. M. parašė pati iš karto po konflikto, atvykus policijos pareigūnams, ji nenurodė, jog A. L. būtų ją stūmusi, nuo ko ši būtų kritusi. Pati nukentėjusioji E. M. teigė, kad ji vos atsikėlė nuo malkų, jai padėjo vyras, po to labai blogai jautėsi, negalėjo judinti rankos. Tačiau tokių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. E. M. vyras E. M. 2013-02-06 kuomet buvo apklaustas kaip liudytojas tyrėjo G. Ž. nurodė, kad išgirdo iš virtuvės kylantį triukšmą, t. y. šauksmus. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė savo žmoną E. M. bei netoliese stovinčią A. L.. Jos viena ant kitos dėl kažko pyko ir šaukė. Liudytojas nenurodė tokios reikšmingos aplinkybės, jog jo žmona buvo nukritusi ant malkų, jis padėjo jai atsikelti, o nurodė, kad liepė A. L. išeiti iš buto. Tuo metu jo žmona dar užmetė ant A. bulvių lupenas. Daugiau asmenų, galinčių paliudyti šias aplinkybes nėra, nes niekas konflikto iš apklaustų asmenų nematė. Kiti apklausti liudytojai nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, E. M. buvo kieme, bendravo su policijos pareigūnais, rodė dokumentus, gestikuliavo rankomis, t. y. nebuvo jokių žymių, kad ji yra sužalota.

Rašytiniuose dokumentuose ši situacija taip pat įvardijama labai įvairiai. 2013-01-30 apsilankiusi pas gydytoją nurodė, jog iš matymo pažįstama moteris stvėrė už krūtinės, mušė į krūtinę, sviedė į duris, atsimušė į duris ir susimušė (b. l.8). Specialisto išvadoje nurodoma, jog tiriamosios žodžiais 2013-01-29 apie 9.30 – 10 val. namuose sumušė iš matymo pažįstama moteris apstumdydama, pastumta krito, krisdama atsitrenkė į pečių ir ant grindų buvusias malkas (b. l. 8).

Nukentėjusioji nurodė, kad ją stūmė, sudavė smūgius į krūtinę, tačiau jokie sužalojimai krūtinės srityje specialisto nebuvo konstatuoti. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Tuo tarpu pati nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamoji A. L. stūmė ją , t.y. buvo tik vienas veiksmas.

Teismas laiko, kad esant tokiems prieštaringiems įrodymams apie E. M. padarytus sužalojimus, A. L. iš šio kaltinimo išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis. Ištyrus įrodymus, nėra nustatyta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad E. M. sužalojimus, nustatytus specialisto išvadoje, 20013-01-29 padarė kaltinamoji A. L..

Dėl kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1d. - įžeidimo.

Kitas kaltinimas, kuriuo E. M. kaltino A. L., jog ji viešai veiksmais ir necenzūriniais žodžiais užgauliai pažemino ir įžeidė.

LR BK 155 str. 1d. numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Skunde nukentėjusioji E. M. nurodė, kad visą laiką ją A. L. ir seserys įžeidinėjo, sakydamos necenzūrinius žodžius. Iš esmės per visą bylos nagrinėjimą ir skunde nebuvo nurodyta, kokiais įžeidžiančiais žodžiais A. L. vadino nukentėjusiąją E. M. jos namuose ir kieme. Apie buvusią konfliktinę situaciją namuose kaip nurodė, jos vyras, jis atėjo, nes išgirdo triukšmą, šaukė vien prieš kitą E. M. ir A. L.. Tačiau nei E. M., nei E. M. nenurodė, kokie žodžiai buvo pasakyti, kurie įžeidė ją. Liudytojas D. R. teigė, kad jis būdamas namo antrame aukšte ir atlikdamas remonto darbus , nuo tos vietos, kur vyko konfliktas buvo dvejos uždarytos durys, tačiau jis girdėjo pasakytus įžeidžiančius žodžius ir pažino, kad juos sakė A. L., nors pats net nebuvo nusileidęs į pirmą aukštą. E. M. tik teisme pradėjo teigti, jog buvo koliojoma ne tik E. M., bet ir jų nepilnametė dukra, tačiau dėl tokių veiksmų nei jis , kaip vaiko įstatyminis atstovas, nei E. M. , nesikreipė ir pirminėse apklausose tokių aplinkybių nenurodė. Šio konflikto nematė joks pašalinis, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi asmuo. Liudytojas D. R. yra E. M. ūkio darbininkas, tad jo parodymai vertinti kritiškai, kaip suinteresuoto asmens, nes jis nesuinteresuotas veikti prieš savo darbdavę. Pati M. posėdžio metu nurodė, kad namuose veikė šlifavimo mašinos, ūžė, t. y. buvo triukšmas. E. M. išgirdo tik triukšmą, tuo tarpu liudytojas D. R. net galėjo pasakyti atskirus pasakytus žodžius ir nurodyti, kas juos sakė. Teismas negali šio liudytojų parodymų vertinti kaip objektyvių, nes jie kelia dideles abejones. Kitokių įrodymų byloje nėra. Tad nepasitvirtino kaltinimas, kad namuose buvo sakomi kokie necenzūriniai žodžiai iš A. L..

Nepasitvirtino ir kaltinimas, kad A. L. sakė necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius kieme. Tokių aplinkybių nepatvirtino bešališka šio konflikto stebėtoja D. T.. Ji nurodė, kad garsiai kalbėjo, bet nesikeikė, bent ji neišgirdo. Liudytojas A. S. teigė, jog kieme necenzūriniai žodžiai nebuvo sakomi, bet stipriai barėsi. O. S. teigė, jog V. pradėjo kalbėti visokiais necenzūriniais žodžiais, policija bandė raminti – tuo viskas ir užsibaigė. Jos sesuo nesikoliojo, tik ant jų kiti koliojosi. Liudytojas E. M. nurodė, kad kieme koliojosi visi ant jų. Nei O. S., nei E. M. kategoriškia nenurodė, kad A. L. kieme sakė necenzūrinius žodžius. Jie tik labai abstrakčiai teigė, kad kiti koliojosi, neįvardindami nei konkrečių asmenų, nei kokius žodžius jie sakė, nei kam tie žodžiai buvo sakomi Kai apie tą pačią situaciją, tuo pat metu buvę asmenys duoda tokius skirtingus parodymus, teismui kyla pagrįstų abejonių, kokia situacija buvo iš tikrųjų. Tai kelia abejonę, ar tikrai tokie įžeidžiantys žodžiai buvo išsakyti ir kam jie buvo skirti: vienam asmeniui ar visai aplinkai.. Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl A. L. iš kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1d. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl įžeidimo veiksmu nukentėjusioji nei skunde , nei teisme nenurodė, kokiais veiksmais kaltinamoji A. L. ją įžeidė, tad nesant konkretaus kaltinimo, ši aplinkybė šalintina.

Dėl kaltinimo pagal BK 154 str. 1d. – šmeižimo.

Kitas kaltinimas, kuriuo E. M. kaltino A. L., jog ji šmeižė E. M., skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ji savinasi joms priklausančią sodybą, kuri paniekino ir pažemino ją bei pakirto pasitikėjimą savimi.

LR BK 154 str. numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, jei ši veika padaryta asmens, kuris suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad taip žemina kito žmogaus garbę, ir norėjo taip veikti. Šmeižimo atveju, paprastai, nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruodžus ir pan. Nukentėjusioji nurodo, kad ji buvo apšmeižta pasakius tai, jog ji savinasi joms priklausančią sodybą.

Teismas, bylos nagrinėjimo metu iš esmės nenustatė tokių aplinkybių, jog būtent kaltinamoji A. L. butų šio konflikto metu pasakiusi tokius žodžius. Nukentėjusioji tvirtino bendrai, kad kaltinamoji ir jos seserys neva tai taip ją šmeižė. Todėl darytina išvada, kad nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad tokią frazę pasakė kaltinamoji A. L., todėl iš kaltinimo ji išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog konfliktas peraugo į nusikalstamą veiką, tai nėra pagrindo tenkinti ir nukentėjusiosios E. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes LR CK 6. 250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Todėl nukentėjusiosios E. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1787,44 Lt ir neturtinės žalos atlyginimo – 17 000 Lt priteisimo , bei advokato atstovavimo išlaidų, paliktinas nenagrinėtas, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.

Nukentėjusioji A. L. tvirtino, kad ji nesikoliojo ir per visą konfliktą jokių necenzūrinių žodžių nepasakė, nes tokių žodžių ji, apskritai, nevartoja. Nukentėjusioji kaltino E. M., kad ši, pateikdama teismui pareiškimą, o taip pat į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, paskleidė apie nukentėjusiąją A. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją pažeminjo ir pakirto pasitikėjimą savimi: 1) dėl to, jog ji E. M. yra tik iš matymo pažįstamas asmuo; 2) dėl to, kad 2013-01-29 triukšmavo E. M. namuose ir reiškė reikalavimą duoti raktus, 3)kad 2013-01-29 įžeidinėjo E. M. necenzūriniais žodžiais, ją šmeižė, stūmė, kėlė triukšmą, sukėlė sveikatos sutrikdymą ; 4) bei, kad atvykus policijos pareigūnams triukšmavo, įžeidinėjo E. M. įvairiais necenzūriniais žodžiais, šmeižė.

Kaltinamoji E. M. nepripažino tokio kaltinimo, nurodė, kad ji nesikeikė ir A. L. nešmeižė.

Teismas laiko, kad kaltinamosios tvirtinimas, jog ji L. vertina tik kaip iš matymo pažįstamą žmogų yra asmens nuomonė, ta yra kiekvieno asmens vertinamasis kriterijus. Tokia informacija neniekina ir nežemina kito asmens, o taip pat nepakerta pasitikėjimo juo, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Neginčijamai buvo nustatyta, jog prasidėjus konfliktui tiek nukentėjusioji A. L., tiek ir kaltinamoji E. M. kalbėjo pakeltu tonu. Tačiau vien teigimas, kad kalbėjo pakeltu tonu ir reikalavo duoti raktus, taip pat nesudaro šmeižimo sudėties, nes toks teiginys negali paniekinti ar pažeminti žmogaus reputacijos. Gyvenime yra labai daug ir įvairių situacijų, kai kalbame pakeltu tonu ir kažko prašome, tačiau tokios situacijos nebūna traktuojamos kaip nusikaltimas. Todėl ir šiuo atveju ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Šis kaltinimas formuluojamas taip, kad E. M. apšmeižė A. L., nurodydama tokius faktus pareiškimuose teismui, policijai ir išsakydama juos policijos pareigūnams, tokiu būdu informaciją paskleisdama.

Teismas laiko, kad toks kaltinimas nepasitvirtino ir negali būti vertinama šmeižimu, asmens pasirinktas teisėtas gynybos būdas. E. M., manydama, kad įvykusioje konfliktinėje situacijoje yra teisi, kreipėsi su pareiškimas į atitinkamas institucijas : policiją ir teismą. Šios institucijos ir yra sukurtos spręsti iškilusias situacijas, laikantis teisės normų reikalavimų. Todėl teisėtas asmens gynybos būdo pasirinkimas ir pareiškime situacijos atskleidimas negali btūi vertinamas kaip šmeižimas. Todėl E. M. iš šio kaltinimo išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 1d. - įžeidimo

E. M. dar kaltinama įžeidimu, jog buvusio konflikto metu išpylė ant A. L. kibirą su bulvių lupenomis. Dėl to, jog tęsiantis konfliktui kieme A. L. seserų bei policijos pareigūnų akivaizdoje išvadino girtuokle. Bei tuo, kad E. M. visiškai be pagrindo kreipėsi į teismą, apkaltindama A. L. nusikalstamų veikų padarymu. Pirmuoju atveju pažemino veiksmu, antruoju - žodžiu, o trečiuoju – raštu.

Faktą, kad E. M. išpylė bulvių lupenas ant A. L. pripažino ir pati E. M., ir jos vyras E. M. parodymuose tai nurodė, visą laiką tą tvirtino ir nukentėjusioji A. L.. Todėl šis faktas yra įrodytas. Teismas laiko, kad toks veiksmas yra žmogaus pažeminimas jo paties ir kitų asmenų akyse. E. M. nurodė, kad namuose buvo jos nepilnamečiai vaikai, atvykusi į svečius pusseserė, kurios visa tai matė. Tad teismas laiko, kad tokie E. M. veiksmai sudaro BK 155 str. 1d. sudėtį.

Teismui išnagrinėjus bylą, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad E. M. A. L., bei jos seseris vadino girtuoklėmis. Tai patvirtino, tik L. seserys. Kiti asmenys buvę kieme tokių aplinkybių nepatvirtino, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina, nesurinkus objektyvių ir neginčijamų įrodymų. Kiekvienas asmuo labai jautriau reaguoja, kai jam yra pareiškiami vienokie ar kitokie kaltinimai. Todėl prieš išsakant juos, turėtų būti labai atsakingai ir gerai apmąstytos galimos tokių išsireiškimų pasekmės. Išnagrinėjus skundus, paaiškėjo, kad E. M. nepagrįstai kreipėsi į teismą su skundu. Žmogaus kaltinimas nusikalstamų veikų padarymu, visada suponuoja neigiamą, nepadoraus žmogaus vertinimą, žeminantis žmogų jo paties ir kitų žmonių akyse, tokiu būdu yra niekinamas ir menkinamas kito asmens prestižas. Todėl teismas laiko, kad šiuo atveju kaltinimas taip pat pasitvirtino ir E. M. pripažintina kalta įžeidusi A. L. veiksmu ir raštu.

Kadangi teismas padarė išvadą, jog dėl dalies kaltinimų E. M. pripažintina kalta, tai nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. LR CK 6. 250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į A. L. garbę ir orumą, o šios vertybės yra svarbios kiekvienam žmogui. Nukentėjusioji buvo įžeista ir pažeminta pašalinių asmenų akivaizdoje. Kaltinamosios išsakytas įžeidimas paveikė nukentėjusiąją, sukėlė daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų, kurios tęsėsi ilgą laiką, praktiškai iki bylos išnagrinėjimo teisme. Kaltinamoji su nukentėjusiąja elgėsi užgauliai, tad neabejotinai, jog nukentėjusioji įgijo teisę reikalauti jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos paskemes, kurios nebuvo labai sunkios, į veiką padariusio asmnes kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, nukentėjusiosios 18000 Lt ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistinas jai 1 000 Lt.

Kaltinamosios E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Ji teisiama pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.). administracine tvarka kartą bausta. BK 55 str. numato , kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė. Tad konkrečiu atveju E. M. skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. M. pripažinti padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d. ir jai paskirti - baudą 7 MGL (t.y. 910 Lt).

Nustatyti 6 mėnesių terminą baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. M. iš kaltinimo pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos (LR BPK 1 str.1 d. 1 p.).

E. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str.3 d. 2 p.).

A. L. iš kaltinimų pagal LR BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. 1d. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos (LR BPK 1 str.1 d. 1 p.).

Priteisti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.