Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1475-471/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-23
Bylos Nr.
1-1475-471/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17012-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1475-471/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17012-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 23 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Raseiniai ) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-17012-19 medžiaga, kurioje

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. D. laikotarpiu nuo 2012 m. 01 mėn. iki 2013-09-10, nuo 2014-03-17 iki 2014-10-13, nuo 2015-08-01 iki 2016 m. 03 mėn. ir nuo 2017-01-15 iki 2019 m. 06 mėn. vengė pareigos pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-248-446-2005 mokėti lėšas išlaikyti vaikus V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ( išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 litų kiekvienam vaikui ), dėl ko 2019-06-30 yra susidaręs bendras 6308,63 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. D. kaltė įvykdžius inkriminuojamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. D. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su E. V. išsituokė (duomenys neskelbtini). Su ja turi dukrą V., ir sūnų A. Kiek žino, paskutinius trejus metus E. V. kartu su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su E. V. nebendrauja, nes ji pati to nenori. Su vaikais anksčiau bendraudavo, jie atostogaudavo pas jį, pirkdavo jiems įvairius daiktus, duodavo pinigų smulkioms išlaidoms, keliaudavo, tačiau kai jie išvyko į (duomenys neskelbtini) su jais nebegali bendrauti, nes susirašinėjant internetu už vaikus atsako E. V.. Paskutinį kartą vaikus matė 2018 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini), juos sutiko netikėtai. Nuo alimentų priteisimo iš pradžių jų nemokėjo, nes nedirbo ir neturėjo pajamų, po to susirado darbą ir kurį laiką alimentus mokėjo. Vėliau darbą prarado ir neturėjo galimybės mokėti alimentų, išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Darbą turėjo ne nuolatos, kitų pajamų neturėjo, tad ir alimentus mokėjo ne kiekvieną mėnesį. Alimentus jam nuo algos nuskaičiuodavo antstoliai. 2018 ir 2019 metais alimentų visai nemokėjo, nes turi stuburo išvaržas ir dėl sveikatos būklės negali dirbti. Nėra neįgalus, tačiau ne visus darbus gali dirbti. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas (duomenys neskelbtini). Darbo ieškojosi ir pats, yra išsiėmęs verslo liudijimą ir bando dirbti statybos darbus pats. Šiuo metu lėšų vaikų išlaikymui neturi. 2016 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir tuo metu nuo atlyginimo buvo nuskaičiuojami pinigai vaikų išlaikymui. Alimentus mokėtų jeigu turėtų pajamų. Tikslių sumų ir datų, kuriomis mokėjo alimentus neprisimena. Pinigų vaikų išlaikymui įtarime nurodytomis datomis nemokėjo, nes kai dirbo uždarbis buvo nedidelis ir negalėjo mokėti pinigų vaikų išlaikymui, o užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nes jos siūlomi darbai buvo mažai apmokami ir darbo bandė ieškotis pats, kartais dirba atsitiktinius darbus ir pajamos yra labai mažos. Todėl mokėti lėšų vaikų išlaikymui šiuo metu neturi galimybės. Darbo ieško pats ir stengsis įsidarbinti bei mokėti pinigus vaikų išlaikymui ( 55-56, 61-63 l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. parodė, kad su V. D. turi du bendrus vaikus - 17 metų amžiaus dukrą V. D. ir 15 metų amžiaus sūnų A. D.. Su V. D. išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas V. D. mokėti vaikų išlaikymui pinigus. Jis kažkiek laiko mokėjo alimentus, tačiau vėliau nustojo mokėti. Po to vaikų išlaikymui pinigus mokėjo vaikų fondas, tačiau jai su vaikais išvykus į užsienį, vaikų fondas alimentus nustojo mokėti. V. D. ( nurodyta – (duomenys neskelbtini) ) jai alimentų taip pat nemokėjo. Ji su juo nebendrauja, todėl nežino priežasčių, kodėl jis nemoka alimentų. Mano, kad V. D. vaikų išlaikymui pinigų nemoka specialiai, kad pats nenukentėtų finansiškai. Kadangi V. D. nevykdo teismo sprendimo ir nemoka vaikų išlaikymui jam priteistų pinigų, prašo jį nubausti įstatymų numatyta tvarka ( 11-12 l. ).

Protokole – pareiškime E. V. prašė nubausti buvusį vyrą V. D., kuris pagal Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį nemoka jam priteistų dviejų vaikų išlaikymui skirtų lėšų ( 4-7 l. ).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2005-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-248-446-2005 iš V. D. buvo priteistas išlaikymas vaikams V. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 litų kiekvienam vaikui nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki vaikų pilnametystės ( 24 l. ). Pagal šį sprendimą 2005-09-17 išduotas vykdomasis raštas ( 29-30 l. ).

Antstolio T. U. pažymose ( 25, 28, 32 l. ) užfiksuotas V. D. išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydis atskirais laikotarpiais. Lentelėje ( 31-34 l.) nurodytos kiekvieno mėnesio turimos mokėti ir sumokėtos išlaikymo sumos.

Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymoje nurodyti V. D. registravimosi darbo biržos visuose skyriuose laikotarpiai ( 41-42 l. ). Šiuo duomenis patvirtina kitos pažymos ( 39, 43-44 l. ).

„Sodros“ pažymose nurodyti V. D. įsidarbinimo laikotarpiai; jis nuo 2015-08-28 vykdo individualią veiklą ( 45-46, 47-48 l. ).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. D. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, todėl jo veika teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos BK 164 str. Dėl pareikšto kaltinimo teismas taip pat pažymi, kad jis yra itin neaiškus ( sudėtingos formuluotės, netiksliai nurodyti vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai, įtraukta perteklinė informacija apie darbovietes ir kt., nenurodoma, kaip paskaičiuota bendra įsiskolinimo suma ir pan. ). Prokurorės pareiškime visais šiais klausimais jokių argumentų nėra, apsiribojant asmenų parodymų aprašymu ir rašytinių įrodymų išvardinimu. Todėl būtų galima svarstyti, ar toks procesinis dokumentas nelaikytinas turinčiu esminių trūkumų ( suvaržančių kaltinamojo teisę į gynybą, teismo galimybes įvertinti kaltinimo pagrįstumą ir pan. ). Tačiau nusikalstamos veikos padarymo faktas abejonių nekelia, o V. D. kaltę pripažino pilnai ir dėl aukščiau minėtų trūkumų pretenzijų nereiškia. Todėl teismas savo iniciatyva, nerengiant bylos nagrinėjimo teisme ( Lietuvos BPK 423 str. ), patikslina kaltinimą pagal antstolio lentelės ( kurioje matyti išlaikymo nemokėjimo laikotarpiai – 31-34 l. ) ir užimtumo tarnybos ( kurioje matyti registravimosi bedarbiu laikotarpiai, kas pagal teismų praktiką laikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe – 41-42 l. ); taip pat pagal teismų praktiką iš kaltinimo išjungiami trumpesni nei 6 mėn. laikotarpiai, kai išlaikymas nebuvo mokamas. Vienas mokėjimas ( 2017-06-29 – 33 l. ) nelaikytinas vengimą išlaikyti vaikus paneigiančia aplinkybe nurodomu laikotarpiu.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( 69, 73 l. ). Jis yra neteistas ( 64-65 l. ), baustas administracine tvarka ( 67-68 l. ), vykdo individualią veiklą ( 45-46, 47-48 l. ), neregistruotas užimtumo tarnyboje ( 43-44 l. ), kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nėra. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes ( vengimo išlaikyti vaikus laikotarpį, įsiskolinimo dydį, kt. ). Todėl jam skirtina prokurorės siūlomos ( nors vėlgi – visiškai nemotyvuojant ) rūšies ir trukmės bausmė maksimalios trukmės laisvės apribojimas ( Lietuvos BK 48 str., 54 str. ir 55 str. ), kuri bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu ( Lietuvos BK 64-1 str. ). Taip pat skiriami įpareigojimai dirbti ( o ne pradėti dirbti, nes jis vykdo individualią veiklą – 42 l. ) arbe registruotis užimtumo tarnyboje ir padengti iki 2019-06-30 susidariusį 6308,63 Eur išlaikymo įsiskolinimą ( 34 l., Lietuvos BK 48 str. 6 d. 2 ir 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 164 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu dvejiems metams ( 2 m. ), įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti padengti iki 2019-06-30 susidariusi 6308,63 Eur ( šešis tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus 63 ct. ) išlaikymo įsiskolinimą.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1 straipsniu laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 iki vienerių metų keturių mėnesių ( 1 m. 4 mėn. ).

Išaiškinti V. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis