Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiajai O. Č., kaltinamajam S. Č., jo gynėjai - advokatei Jurgitai Šlapaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. 2015-08-08 apie 1 val. 30 min. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją O. Č., ko pasekoje ji nugriuvo ant žemės bei susilaužė dešinį šlaunikaulį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai O. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis S. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona. 2015 m. rugpjūčio 7 dieną buvo namuose. Išgėrė su žmona po skardinę alaus. Apie 22 val. jis iš parduotuvės parsinešė butelį vyno, kurį išgėrė kartu su žmona. Po to nukentėjusioji nuėjo migdyti anūkų, o jis miegoti. Apie 1.00 val. žmona jį pažadino ir pakvietė laukan parūkyti. Lauke tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Pasakęs jai necenzūrinius žodžius, nuėjo miegoti. Nukentėjusioji liko lauke. Nematė, ar nukentėjusioji ėjo jam iš paskos. Po to išgirdo nukentėjusiąją prašančią pagalbos. Kai atėjo į virtuvę, nukentėjusioji sėdėjo ant grindų ir prašė padėti jai atsikelti. Bandė pakelti, bet nepavyko. Paskambino bendros pagalbos numeriu 112. Operatorei nurodė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes žmona išsinarino koją. Operatorei paklausus, ar nukentėjusioji sumušta, jis atsakė, kad sumušta. Po to paminėjo, kad tai ne operatorės rūpestis ir padėjo ragelį. Jis negali paaiškinti, kodėl pasakė, kad žmona sumušta. Nesulaukęs greitosios medicininės pagalbos, vėl skambino. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie klausė žmonos, ar ji sumušta, ar vyras sumušė. Žmona atsakė, kad ne. Tada policijos pareigūnai nukentėjusiajai liepė sakyti, kad buvo vyro pastumta. Nukentėjusioji taip ir pasakė. Įvykio metu buvo apsvaigęs.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad įvykio dieną išgėrė kartu su kaltinamuoju po skardinę alaus. Apie 22.00 val. nuėjo migdyti anūkų. Po to su kaltinamuoju atsigėrė vyno, kurį pastarasis buvo nupirkęs. Apie 1 val. pažadino kaltinamąjį ir abu išėjo laukan parūkyti. Lauke įvyko žodinis konfliktas. Ji kaltinamajam pasakė, kad pastarasis apsimeta, kad serga. Einant koridoriumi į virtuvę, kaltinamasis netyčia pečiu ją stumtelėjo į dešinį petį. Nuo pastūmimo ji paslydo ir nukrito. Jai nukritus, kaltinamojo šalia jau nebebuvo. Kaltinamasis nematė, kaip ji krito. Norėjo atsikelti, bet neišėjo. Prašė kaltinamojo pagalbos, tačiau pastarajam nepavyko. Po to kaltinamasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko greitoji ir policija. Policijos pareigūnai klausė, ar vyras ją mušė. Ji atsakė, kad ne ir kad krito pati. Policijos pareigūnai reikalavo, kad ji pasakytų, kad kaltinamasis ją pastūmė. Būdama šoke, ji pasakė, kad vyras ją pastūmė. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėjai nurodė, kad ją pastūmė kaltinamasis. Tyrėjai sakė, kad neturi pretenzijų. Su kaltinamuoju susitaikė, pastarajam pretenzijų neturi. Policijos komisariate buvo atliekama akistata tarp jos ir kaltinamojo. Akistatoje nurodė, kad kaltinamasis netyčia pastūmė, o tyrėja parašė, kad tyčia pastūmė. Vyras neprašė pakeisti parodymus, nedarė spaudimo. Įvykio metu vartojo alkoholį, todėl jautėsi apsvaigusi. Nepamena, kad policijos pareigūnams būtų sakiusi „tu manęs nemuši ir nestumdysi“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. Č. parodė, kad kaltinamasis konflikto metu tyčia ją pastūmė, po ko ji parkrito (b.l. 41-43). Savo parodymų dėl tyčinio kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji dar kartą patvirtino akistatos metu (b.l. 72-73). Jokių pastabų, kad protokolai surašyti neteisingai, nukentėjusioji nepareiškė. Taip pat neturėjo jokių papildymų.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį dirbo operatyvinėje grupėje. Buvo gautas pranešimas, jog D. gatvėje moteriai sulaužyta koja. Nuvykus, moteris nurodė aplinkybes, bet dabar dėl analogiškų įvykių gausos nepamena. Laikosi parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2015 metais rugpjūčio 08 d., kai dirbo operatyvaus valdymo grupėje, buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Kadangi nukentėjusioji O. Č. po įvykio buvo pristatyta į VšĮ Šiaulių ligoninę, todėl, nuvykus pas minėtą pilietę, pastaroji nieko konkretaus apie minėtą įvykį dėl girtumo, patirto šoko bei jai suduotų medikamentų paaiškinti negalėjo. Pavyko sužinoti tik tiek, kad ją sužalojo vyras S. Č.. Kaip ir kokiu būdu ji buvo sužalota, išsiaiškinti nepavyko, nes ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Pabendravus su nukentėjusios O. Č. vyru, jis neigė smurtavęs prieš savo žmoną. Tiek nukentėjusioji O. Č., tiek ir įtariamasis S. Č. buvo neblaivūs. (1 t., 53-54 b. l.).

Pagarsinus liudytojo A. J. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino ir pareiškė neturįs ką daugiau papildyti.

Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas į D. gatvę. Moteriai buvo reikalinga medikų pagalba. Nuvykus su kolega R. S. į įvykio vietą, rado moterį ant žemės ir girtą vyrą. Moteris paaiškino, kad po konflikto su vyru pastarasis ją tyčia pastūmė. Nuo pastūmimo ji krito ir susilaužė koją. Girdėjo, kaip moteris pasakė vyrui: „Tu manęs daugiau nemuši ir nestumdysi“. Jis domėjosi, ar tai ne pirmas kartas, kai buvo naudojamas smurtas. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios nestūmė ir kad pastaroji pati ėjo ir paslydo.

Liudytojas R. S. parodė, kad rugpjūčio mėnesį buvo gautas iškvietimas į D. gatvę. Nuvykus į įvykio vietą, virtuvės viduryje rado gulinčią moterį, kuri skundėsi skausmais kojoje. Moteris nurodė, kad pastūmė vyras. Matėsi, kad abu buvo išgėrę. Jis išsivedė vyrą laukan, o kolega A. S. bendravo su moterimi. Jam iš kaltinamojo mimikos pasirodė, kad pastarasis pašaipiai reagavo į žmonos būklę. Vyras nurodė, kad nukentėjusioji pati virto ir užsigavo. Neprašė nukentėjusiosios sakyti, kad vyras ją pastūmė. Kaltinamasis nieko nesakė apie įvykį. Jie į įvykio vietą atvyko pirmieji, medikų dar nebuvo.

Liudytoja A. D. parodė, kad atliko nukentėjusiosios O. Č. apklausą ir akistatą. Apklausą atliko nukentėjusiosios namuose, nes ji nevaikščiojo. Akistatą atliko policijos komisariate. Įvykio aplinkybes sužinojo iš pačios nukentėjusiosios. Parodymus O. Č. davė geranoriškai. Kaltinamajam paaiškino, kad yra galimybė nutraukti bylą ir susitaikyti, bet reikia atlyginti žalą ligonių kasai ir visiškai pripažinti kaltę. Kaltinamasis buvo nuvykęs į ligonių kasą. Kažkas pastarajam netiko ir jis pasiliko prie savo pozicijos. Iš pradžių kaltinamasis sakė, kad žmona pati netyčia nukrito, o paskui sakė, kad visko pasitaiko. Nukentėjusioji vienu metu norėjo keisti parodymus. Ji įspėjo nukentėjusiąją dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Po šio įspėjimo nukentėjusioji liko prie savo ankstesnių parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. kaltė taip pat įrodoma baudžiamojoje byloje pridėta rašytine medžiaga:

2015-08-08 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2015-08-08 apie 1 val. 35 min. buvo gautas budėtojo pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra sužalota moteris, kurią galimai sumušė vyras. Jai yra sužalota koja. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko neblaivus S. Č., kuris nurodė, kad namuose yra žmona, kuriai reikia medikų pagalbos, nes ji išsinarino koją. O. Č. paaiškino, kad ją virtuvėje pastūmė vyras, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Ji nurodė, kad namuose tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, po ko S. Č. ją pastūmė, o ji dėl šio pastūmimo griuvo ir išsinarino dešinę koją. Moteris buvo neblaivi, bet dėl patirto šoko nebuvo galimybės nustatyti jos girtumo bei paimti pareiškimo. Tuo tarpu S. Č. nurodė, kad žmona pati krito ant grindų ir išsinarino koją. (1 t., 14-16 b. l.).

2015-08-12 informaciniame pranešime nurodyta, jog Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje 2015-08-08 01 val. 28 min. ir 01 val. 34 min. buvo gauti iš telefono, kurio Nr. 860967845, pranešimai dėl fizinio skausmo sukėlimo. Buvo pateiktos skambučių skaitmeninių garso įrašų kopijos. (1 t., 20 b. l.).

2015-09-07 apžiūros protokole užfiksuota pagalbos kvietimo garso įrašo apžiūra, kur užfiksuota, jog buvo gauti du pranešimai iš neprisistačiusio pranešėjo, kuris pageidavo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Pranešėjas nurodė, kad žmona išsisuko koją ties keliu. Taip pat nurodė, kad jis pats sumušė žmoną. Antrame garso įraše pranešėjas tik teiraujasi, kada atvyks greitoji medicinos pagalba. CD su garso įrašai prijungti prie baudžiamosios bylos. (1 t., 21-23 b. l.).

2015-09-02 specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajai O. Č. padarytas dešinio šlaunikaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje dešine koja kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo gautis tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio ir kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. O. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t., 27 b. l.).

2015-08-08 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 2 val. 09 min. S. Č. nustatytas 1,78 promilių girtumas. (1 t., 58 b. l.).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp O. Č. ir S. Č., kurios metu O. Č. parodė, kad 2015 metais rugpjūčio 07 d. dviese su vyru S. Č. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jie vartojo alkoholinius gėrimus t. y. gėrė vyną. Baigę gerti vyną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 08 d. apie 01.00 val., jie nuėjo miegoti. Po to apie 01.30 val. sugalvojo nueiti į lauką parūkyti. Parūkę, apie 01.30 val., sugrįžo į virtuvę ir tarp jų su vyru S. Č. įvyko konfliktas. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, ji neprisimena. Konflikto metu jos vyras S. Č. ją pastūmė, o kadangi virtuvėje, kur įvyko konfliktas, grindys išklotos plytelėmis, tai ji paslydo ant jų ir nukrito ant žemės bei susilaužė dešinę koją. Tuo tarpu S. Č. parodė, kad su tokiais savo žmonos O. Č. parodymais jis nesutinka. Jis savo žmonos O. Č. nestūmė ir ji dėl to ant žemės tikrai nenukrito. Jis jau gulėjo lovoje, kai jo žmona O. Č. nugriuvo virtuvėje ant žemės ir pradėjo šaukti, kad skauda koją. Tada jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. (1 t., 72-74 b. l.).

Liudytojas A. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metais rugpjūčio 7 d. vaikai liko nakvoti pas močiutę, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 02.00 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo uošvis S. Č. ir pasakė, kad namuose yra policija, greitoji pagalba bei, kad Onutei skauda koją, o juos išveža, todėl prašė pasiimti vaikus. Neužilgo jis atvažiavo pas S. Č. į namus, kur buvo du policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. O. Č. gulėjo virtuvėje ant žemės, o S. Č. stovėjo šalia. O. Č. dejavo, kad skauda koją. Kas tiksliai ten įvyko, jis nematė ir tą kartą niekas nieko nesakė. Jis pasiėmė savo vaikus ir išvažiavo į namus, O. Č. išvežė į ligoninę, o S. Č. išvežė į policijos komisariatą. Vėliau, kiek sakė O. Č., kad jie su S. Č. ėjo parūkę iš koridoriaus, ir ji virtuvėje nukrito bei susilaužė koją. Kaip ji nukrito, t. y. ar paslydo, ar ją kažkas pastūmė, ji nieko neminėjo. Tuo tarpu S. Č. nuėjo į kambarį miegoti. S. Č. dar minėjo, kad, kai jau gulėjo lovoje, išgirdo, kaip O. Č. prašė jo, kad jis padėtų atsikelti. Kai jis sugrįžo į virtuvę, pamatė, kad jo žmona O. Č. guli ant žemės ir aimanuoja, sakydama, jog jai skauda koją, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Konkrečių detalių, kaip O. Č. nukrito ir susilaužė koją, jis nežino, kadangi pačio įvykio nematė, o smulkmenų jam niekas nepasakojo (1 t., 56-57 b. l.).

Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis S. Č. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamuosiuose posėdžiuose. Duodamas parodymus jis nurodė, kad išėjus parūkyti į lauką tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jis nuėjo miegoti, o žmona liko sėdėti lauke. Po to išgirdo žmoną šaukiant „padėk atsikelti". Atėjęs į virtuvę, rado ją sėdinčią. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Žmonos atžvilgiu smurto nenaudojo. Nukentėjusioji O. Č. ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama 2015-08-25, tiek akistatos tarp jos ir vyro S. Č. metu, nurodė, kad konflikto metu vyras S. Č. ją pastūmė, ko pasekoje ji paslydo, nukrito ant žemės ir susilaužė koją. Duodama parodymus teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusioji nurodė, kad vyras netyčia galėjo ją stumtelėti jiems einant koridoriumi į virtuvę, dėl ko ji paslydo, krito ir susilaužė koją. Nors nukentėjusioji teisme nurodė, kad vyras netyčia ją stumtelėjo, ko pasekoje ji nukrito ir susilaižė koją, tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga ir apklaustų liudytojų parodymai. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad O. Č. policijos pareigūnams nurodė, kad vyras S. Č. virtuvėje ją pastūmė ir sukėlė fizinį skausmą (14 b. l.), apžiūros protokole, kuriame apžiūrėtas CD diskas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, užfiksuota, kad paskambinęs vyras prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes žmona išsisuko koją. Nurodo, kad ją sumušė (21 b. l.). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai A. S., R. S. patvirtino, kad nukentėjusioji O. Č. jiems nurodė, kad konflikto metu jos vyras S. Č. ją tyčia pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės ir išsinarino koją. Netikėti policijos pareigūnui duotais parodymais teismas neturi pagrindo.

Visos byloje nustatytos aplinkybės, specialisto išvadoje Nr. G 1311/15(04) nurodyti faktai, bei liudytojų duoti parodymai neginčijamai patvirtina, kad S. Č. 2015-08-08 apie 1 val. 30 min. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją O. Č., ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. Č. dešinio šlaunikaulio lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio šlaunikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Teismas atmeta nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, kad kaltinamasis tariamai netyčia ją pastūmė, kadangi jos parodymai prieštarauja bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Nukentėjusiosios teisme duotus parodymus teismas vertina, kaip pastangas nepagrįstai sušvelninti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Kvalifikuojamasis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimą, žmoną. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo S. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo S. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). S. Č. neteistas (85 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių nuobaudų (88-92 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nėra (82 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (83 b. l.), VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra (84 b. l.), pensininkas. Teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis už šio nusikaltimo padarymą. (BK 61 str.).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014).

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Anksčiau kaltinamasis nebuvo teistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pensininkas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, atidedant skiriamos bausmės vykdymą. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusižengtų įstatymams, jam skirtini įpareigojimai - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigojimas būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-08-08 1.55 val. iki 2015-08-08 10.47 val.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasas byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1771,15 eurų turtinės žalos, kuri susidarė už O. Č. suteiktą gydymą. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Kadangi pareikštas civilinis ieškinys yra įrodytas pateiktais dokumentais (31-33 b. l.), todėl jis tenkintinas pilna apimtimi.

2015-11-11 prokurorės J. Steponavičiūtės nutarimu S. Č. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią 1780 Eur sumą, uždraudžiant jais disponuoti, norint užtikrinant Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 1771,15 eurų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje, 1780 eurų sumai, paliktinas iki visiško Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atlyginimo.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam S. Č. buvo skirta gynėja – advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gauta 2016 m. sausio 11 d. Nr. (2.19) NTP-7-296 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma iš kurios matyti, kad už S. Č. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 127 Eur 38 ct. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinė plokštelė paliktina prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-

nusprendžia:

S. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 10 punktu S. Č. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui skiriant įpareigojimus:

būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2015-08-08.

S. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais– palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš Stanislovo Č. Š. teritorinei ligonių kasai 1 771,15 (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 15 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo.

Taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. Č. pinigines lėšas - 1 780 Eur AB banko SWEDBANK , sąskaitoje (duomenys neskelbtini), iki Šiaulių teritorinės ligonių kasai priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.