- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-1031-593/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 23 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė paskirta – 9 metai laisvės atėmimo.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. liepos 16 d., pabaiga – 2021 m. birželio 25 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 metai 3 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. birželio 22 d.). A. R. S. neteistas.2016 m. birželio 23 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog R. S. jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas padarė išvadą, jog, nors nuteistasis R. S. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde pažymi, kad atsisakytame patvirtinti komisijos nutarime numatyta, kad iš pataisos namų R. S. turi būti lygtinai paleidžiamas jam taikant intensyvią priežiūrą. Taigi, spręsdamas ar tvirtinti komisijos nutarimą, teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes, kurios leistų nustatyti ar nuteistojo elgesys byloja apie tai, jog jis pasitaisė ir yra nepavojingas visuomenei, gali toliau gyventi laisvėje, taikant jam griežtus įpareigojimus, suvaržymus bei specifines jo elgesio kontrolės priemones.Apelianto nuomone, jo pasitaisymo faktą akivaizdžiai patvirtina byloje surinkti ir skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys, jog jis buvo skatintas šešis kartus, būdamas pataisos namuose įgijau kompiuterio operatoriaus kvalifikaciją, jam suteikta teisė vykti be sargybos, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų pagalbiniu darbininku, socialiniai ryšiai su šeima yra ypač stiprūs, jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti, stengiasi savanoriškai atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Visos šios aplinkybės įrodo, kad R. S. pasitaisė, bausmės tikslai jo atžvilgiu yra įgyvendinti ir jis daugiau nebedarys nusikalstamų veikų. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados nėra teisingos. Vien padarytos nusikalstamos veikos priskyrimas prie labai sunkių neapibūdina teisiamojo asmenybės ir jo pasitaisymo laipsnio, o daugiau parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas taip pat negali būti pripažįstamas lemiančiu pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu, ji neišnyksta net ir atlikus bausmę. Bausmės atlikimo metu R. S. padaryti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimai bei jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, tikrai nėra pakankamas pagrindas teismo padarytoms išvadoms. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia teigti, kad skundžiamą nutartį priėmusio teismo motyvai, vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali būti lemiantys ir paneigiantys nuteistojo teisę tikėtis galimybės pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus.N. R. S. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas V. N. gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam 2016 m. gegužės 9 d. yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų (taigi nuteistojo tinkamas elgesys įvertintas), jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas šešis kartus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; galimybė įsidarbinti; palaikomi socialiniai ryšiai; sutikimas, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra. Šios aplinkybės vertinamos neabejotinai pozityvios pažangos aspektu.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso žemai rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 13 balų. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka finansiniai įsipareigojimai bei mąstymas ir elgesys. Nors ir nuteistasis vertina, kad šių veiksnių teismas neturėtų konstatuoti, tačiau su tokia nuteistojo nuomone, aukštesnysis teismas nesutinka. Socialinio tyrimo duomenimis pastebima, kad nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar juo grasino savo šeimos nariams, siekdamas, kad kiti paklustų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Tai, kad nuteistasis nėra atsisakęs ankstesnio smurtinio elgesio, patvirtina ir tai, jog jis atlikdamas bausmę buvo baustas drausmine nuobauda už fizinio smurto panaudojimą prieš kitus asmenis, be to dar 4 kartus, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka, buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, o tai rodo, jog nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2013 m. sausio 10 d.) ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.Nuteistasis R. S. savo skunde kartoja komisijos nutarime nurodytas teigiamai jį charakterizuojančias savybes bei nurodo ir savo siekius bei planus, kuriuos įgyvendins būdamas paleistas laisvėje, tačiau aukštesnysis teismas daro išvadą, jog tai nepakankami duomenys, kurių pagrindu būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas.Materialų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą sudaro ir itin svarbus veiksnys kaip pagrįstas manymas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos R. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Sprendžiant lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, ar bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Neginčytina, jog R. S. elgesys koreguojamas tinkama linkme, matyti pažanga dėl nusikalstamo elgesio, paties nuteistojo nurodytos jo teigiamos savybės, kurios charakterizuoja jį patį, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 9 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis 6 kartus buvo paskatintas už gerą elgesį, taip pat už sąžiningą darbą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą tinkamai elgtis visuomenėje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu pagal BVK 157 str. 3 d. Taip pat įvertinus atliktos bausmės dydį, jo santykį su dar likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme, teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
N. R. S. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.