Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-730-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-02
Bylos Nr.
II-730-716/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00841-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Pažeidėjas
I. N.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Advokatai
Giedrius Danėlius, Vykintas Gutauskas
Kategorijos
  • 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
  • 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-730-716/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00841-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.8; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Šimkevičienei,dalyvaujant atstovui advokatui Vykintui Gutauskui,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. N. (I. N.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl 2023 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau ir – Institucija) 2023 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-140701-2023 (toliau ir – nutarimas) I. N. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 375 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 10 d. gautas I. N. atstovo advokato (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių arba Institucijos priimtą nutarimą pakeisti ir už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams.

Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 papunktis, 13 punktas, 40 punktas, paaiškinama, kas yra nuolatinė gyvenamoji vieta ir teigiama, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 25 d. turėjo Rusijos Federacijoje išduotą vairuotoją pažymėjimą, suteikiantį jam teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl pareiškėjas 2023 m. sausio 25 d. turėjo teisę vairuoti. Net ir konstatavus aptarto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio realizavimą – vairavimą neturint teisės – pareiškėjo veiksmuose neegzistuoja subjektyvioji šio administracinio nusižengimo pusė. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau vertinamų administracinių nusižengimų padarymo metu pareiškėjas turėjo Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį jam teisę vairuoti B kategorijai priskirtinas transporto priemones. Turėdamas šį vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis galioja ir Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas keisti užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Kelių eismo taisyklėse (toliau ir – KET) nenurodomas, o su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų taisyklių turiniu pareiškėjas nėra susipažinęs, taigi apie aptariamą reikalavimą pareiškėjas nežinojo ir manė, kad teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje jis turi. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju egzistuoja viena ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, o būtent – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 3 dalies norma ir teigiama, kad net ir preziumuojant, kad pareiškėjo veiksmuose, vairuojant automobilį 2023 m. sausio 25 d., egzistavo objektyvieji ir subjektyvieji ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tik išduotą užsienyje ir nepakeistą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Toks užsienyje išduoto dokumento nelegalizavimas Lietuvos Respublikoje laikytinas formaliu, savaime pavojaus eismo dalyviams nekeliančiu veiksmu. Dėl to, atsižvelgiant ir į faktą, kad nenustatytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės darant ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skundžiamu nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės trukmė, lygi ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiui, yra neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir yra keistina į minimalią ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiosios teisės atėmimo trukmę – 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir I. N. atstovo advokato skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su pareiškėjo atstovo advokato skundu jame plačiai cituojama ir aptariama nuolatinės gyvenamosios vietos samprata, reglamentuota ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog pareiškėjo atstovas advokatas skunde vartoja ir cituoja ne tą sampratą, o būtent nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri yra aktuali nustatytam administraciniam nusižengimui. Aktualioje SEAKĮ redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo nustatymo dieną, aptariama nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo momentas, kuris aktualus aukščiau minėtai veikai kvalifikuoti. Iš byloje esančių duomenų, o būtent apie I. N. nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimą, matyti, kad jis juo tapo 2021 m. gegužės 11 d. išdavus dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Institucijos vertinimu, nuo šios dienos I. N. pradėjo galioti SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatos, kai jis per 6 mėnesius privalėjo pakeisti Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad I. N. Lietuvos Respublikoje per minimą laikotarpį vairuotojo pažymėjimas išduotas nėra ir nebuvo, o priešingai iš pateikto vairuotojo pažymėjimo kartu su skundu duomenų matyti, kad jis kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo ne į Lietuvos Respublikos atitinkamą instituciją, o į Rusijos Federacijos, todėl jam Rusijos Federacijoje 2023 m. kovo 16 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos vertinimu, įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas I. N. byloje esančias aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti I. N. galutinę administracinę nuobaudą – 375 eurų piniginę baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kurio naikinti arba keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. I. N. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje ginčo dėl I. N. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje nėra. Pateiktame skunde teismui pareiškėjas neigė savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, taip pat kėlė klausimą dėl už minėtą nusižengimą paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ANK 424 straipsnio 3 dalimi.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET) 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Skundžiamu nutarimu I. N. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. sausio 25 d. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė vairavo automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vidutinį 89 km/h greitį viršijo 12 km/h (važiavo 101 km/h greičiu įvertinus paklaidą), be to vairavo neturint teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad neginčijamas faktas, jog I. N. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Skunde ir atstovo pasisakymu teisme pažymima, kad administracinių nusižengimų padarymo metu I. N. turėjo Rusijos Federacijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę jam vairuoti transporto priemones. Pažeidėjo kaltė neigiama teigiant, kad turėdamas tokį vairuotojo pažymėjimą I. N. buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti ir Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Įstatymas nurodo, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatomis „Nuolatinis Lietuvos gyventojas“ yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Taisyklės) nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pagal Taisyklių 2.4 punktą, nuolatinė gyvenamoji vieta – asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad I. N. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduotas nuo 2021 m. gegužės 11 d. (b. l. 26-27). Nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2022 m. vasario 21 d. I. N. gyvenamą vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. vasario 22 d, pareiškėjas gyvenamą vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini). Dėl to pagal minėtų teisės normų reikalavimus I. N. tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kas nėra ginčijama, privalėjo įgyti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą su įrašu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre apie jam suteiktą teisė vairuoti kelių transporto priemones, nes jo Rusijos Federacijoje įgyta teisė vairuoti transporto priemones ir išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. To nepadaręs I. N. Lietuvos Respublikoje nepagrįstai naudojosi Rusijos Federacijoje išduotu vairuotojo pažymėjimu (b. l. 5-6), kurį kažkodėl 2023 m. kovo 16 d. įgijo Rusijos Federacijoje, o ne Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad I. N. būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju neteisėtai Lietuvos Respublikoje vairavo ir naudojosi Rusijos Federacijos išduotu vairuotojo pažymėjimu, neturėjo Lietuvos Respublikoje ar trečiosios valstybės (ES ar EEE) išduoto vairuotojo pažymėjimą, teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje jis neturėjo. Dėl to teismas pripažįsta, kad Institucija teisingai nustatė ANK 424 straipsnio 3 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius ir pagrįstai patraukė I. N. administracinėn atsakomybėn.

Skunde buvo pažymėta ir tai, kad reikalavimas keisti užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą KET nenurodomas, pareiškėjas su KET turiniu nėra susipažinęs, taigi apie reikalavimą pakeisti vairuotojo pažymėjimą, nežinojo.

Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas rūpestingas asmuo turi pareigą pats aktyviai domėtis ir savalaikiai išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta jo teisės vairuoti transporto priemones pakeitimas lietuvišku vairuotoju pažymėjimu, ypač turint nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. gegužės 11 d., o nuo 2011 m. Lietuvos Respublikoje gyvenant laikinai.

Pateiktame skunde akcentuojamas, kad I. N. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį užsienyje išduota vairuotojo pažymėjimą ir tokio dokumento nelegalizavimas Lietuvos Respublikoje laikytinas formaliu, savaime pavojaus eismo dalyviams nekeliančiu veiksmu. Teismas pažymi, kad Rusijos Federacijos nustatyti reikalavimai teisės vairuoti transporto priemones įgijimui savaime nėra tapatūs reikalavimams Lietuvos Respublikoje, jie nėra suderinti su Europos Sąjungos valstybės narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse suteikta teise asmenims vairuoti transporto priemones, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad padaryta veika yra nepavojinga. Kita vertus, teismas mato pagrindą pripažinti, kad pažeidėjui skirtos administracinio poveikio priemonės trukmė, lygi ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkiui, gali būti pripažįstama kaip neteisingai atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas yra teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Asmuo, kuriam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes.

ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju I. N. ši administracinio poveikio priemonė paskirta vidurkio dydžio privalomam skirti terminui – 9 mėnesiams. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, jų visumą, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ši I. N. paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas taikant išimtis. Dėl to teismas nemato pagrindo tenkinti teisminio nagrinėjimo metu pažeidėjo atstovo advokato Vykinto Gutausko išreikšto papildomo prašymo dėl švelnesnės nei įstatymas numato atsakomybės taikymo I. N., kas numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Jokių išskirtinių, reikšmingai svarbių ir reikšmingų įtakojusių pažeidimo padarymą aplinkybių teismas nenustatė.

Teismo vertinimu I. N. už pažeidimą, numatyta ANK 424 str. 3 d. baudžiamas pirmą kartą, dėl šio pažeidimo nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes nutarimu atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai nustatyta dėl kito padaryto pažeidimo pagal ANK 416 str. 2 d. Vertinant padarytą pažeidimą yra pagrindas pripažinti, kad pažeidėjas nepagrįstai naudodamasis Rusijos Federacijoje išduotu vairuotojo pažymėjimu asmuo ilgą laiką piktnaudžiavo teise vairuoti Lietuvos Respublikoje, už ką turi susilaukti įstatymo numatytų privalomų pasekmių, tačiau atitinkančių nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes. Įvertinus pažeidėjo kaltę nėra pagrindo teigti, kad pažeidimas padarytas įžūliai ir tyčia. Nenuginčijus skunde nurodytų teisės normų nežinojimo aplinkybių yra pagrindas teigti, kad I. N. pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Kaip minėta, jokių pagrįstų ir teisėtus pareiškėjo lūkesčius atitinkančių priežasčių ar aplinkybių dėl privalomos administracinio poveikio priemonės netaikymo teismas nenustatė. Dėl nurodytų priežasčių teismas mato pagrindą pripažinti, kad pirmą kartą skiriant administracinio poveikio priemonę pažeidėjui jos terminas įvertinus pažeidimo turinį, pavojingumą ir asmens kaltę pagrįstai turėtų atitikti minimalų 6 mėnesių laikotarpį. Dėl to skundžiamas Institucijos priimtas nutarimas keistinas, o pareiškėjo atstovo advokato skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu

nutaria:

I. N. (I. N.) atstovo advokato Giedriaus Danėliaus skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. birželio 22 d. nutarimą: paskirtos administracinio poveikio priemonės specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasMindaugas Striaukas