Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai ir bankrutavusios įmonės V. ir S. Mačiulių prekybos centras savininkei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ir bankrutavusios individualios įmonės V. ir S. Mačiulių prekybos centras savininkės V. M. pareiškimą kreditoriui valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims bankrutavusiai individualiai įmonei V. ir S. Mačiulių prekybos centras, S. M., akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prievolės dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

a) Nustatyti, kada pagamintas į bylą pateiktas 1998 m. liepos 27 d. perdavimo aktas Nr. 52-10/98-07-532;

b) Nustatyti, kada pagamintas popierius, ant kurio surašytas pateiktas 1998 m. liepos 27 d. perdavimo aktas Nr. 52-10/98-07-532;

c) Nustatyti, ar pateiktas 1998 m. liepos 27 d. perdavimo aktas Nr. 52-10/98-07-532 yra tikras;

d) Nustačius, kad 1998 m. liepos 27 d. perdavimo aktas Nr. 52-10/98-07-532 netikras, nustatyti, kokiu būdu jis pagamintas, jo atskirtų fragmentų pagaminimo būdą.

Kreditoriaus VĮ Turto bankas atstovas D. Vinciūnas prašo pareiškimą atmesti ir paaiškino, kad pareiškėja pradžioje ginčijo sandorius, sudarytus su ja, vėliau ėmėsi ginčyti reikalavimo perleidimo sutartį, kuri sudaryta prieš 13 metų, todėl dėl tokių pareiškėjos veiksmų bankroto procesas gali būti begalinis. Pareiškėja neginčija paskolų sutarčių sudarymo, todėl nemoralu, kad pareiškėja, gavusi paskolas, siekia jų negrąžinti. AB Turto bankas reikalavimas jau yra patvirtintas, nutartys įsiteisėjusios. Reikalavimas perleistas reikalavimą perleidusio banko ir AB Turto bankas susitarimu ir valia, abi sandorio šalys patvirtina reikalavimo perleidimo sutartyje išreikštą valią, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia. Pareiškėja apie reikalavimo perleidimą buvo informuota, po to sekė eilė susitarimų su pareiškėja, ji atliko mokėjimus, niekada neginčijo savo prievolių. Todėl pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas, ir jos reikalavimams taikytina ieškinio senatis. Neveiksnių aktyvų pirkimo - pardavimo sutartyje identifikuotos skolos pagal abi paskolos sutartis, tai atspindėta ir perdavimo akte, kuris buvo surašytas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Kodėl buvo pasirašyta viena reikalavimo perleidimo sutartis, o ne dvi, negali paaiškinti, kadangi tai vyko labai seniai, ir jam nėra žinomos faktinės aplinkybės, tačiau reikalavimo perleidimo šalių valia iš pasirašytų susitarimų yra aiški, o neveiksnių aktyvų pirkimo - pardavimo sutartis neginčijama. Delspinigiai paskaičiuoti perduotų dokumentų pagrindu, todėl jie paskaičiuoti tinkamai, o perdavus pagrindinę skolą buvo perduotos ir šalutinės prievolės. Be to, delspinigių ir palūkanų įsiskolinimas buvo nustatomas šalių susitarimais, kuriuos pati pareiškėja pasirašė. Paskolos dėl 600 000 Lt suteikimo nulinė vertė nustatyta, kadangi dėl itin rizikingo paskolos pobūdžio buvo numatyti specialūs atidėjimai tai suma, dėl ko iš paskolos vertės atėmus specialiuosius atidėjimus gaunama nulinė vertė, tačiau neveiksnių aktyvų pirkimo - pardavimo sutartyje yra nurodyta jos vertė.

Pareiškimas dėl VĮ Turto bankas reikalavimo patikslinimo V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje buvo patvirtintas tuo metu AB Turto bankas (dabar VĮ Turto bankas) reikalavimas 4 944 888,27 Lt sumai (t.1, b.l. 109-110), vėliau 2009 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama, dar kartą buvo patvirtintas šio kreditoriaus reikalavimas. Pareiškėja ieškiniu, kuris teismo nutartimi pripažintas pareiškimu dėl kreditoriaus VĮ Turto bankas reikalavimo patikslinimo V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje (t.1, b.l. 124), prašo nustatyti šio kreditoriaus reikalavimą, lygų nuliui Lt, t.y. išbraukti nurodytą kreditorių iš kreditorių sąrašo. Tokiu būdu pareiškėja faktiškai ginčija įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą reikalavimą, nurodydama naują faktinį pagrindą, kad 1998 m. liepos 30 d. AB Lietuvos žemės ūkio banko ir AB Turto bankas pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis ir 1998 m. liepos 27 d. aktas dėl paskolų perdavimo AB Turto bankas pripažintini negaliojančiais. Pareiškėjos teigimu, ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui nurodytiems sandoriams nuginčyti pareikšti, kadangi ji apie 1998 m. birželio 15 d. pasirašytą neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo tik tuomet, kai VĮ Turto bankas 2010-01-21 pateikė šią sutartį kartu su atsiliepimu į pareiškėjos ieškinį dėl tų pačių reikalavimų kitoje civilinėje byloje, ką patvirtina atsiliepimo nuorašas ir jo priedai (t. 1. b.l. 28-43). Būtent tik tuomet pareiškėja, sužinojusi, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka 1998 m. birželio 15 d. pasirašytos neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Tačiau pareiškėja pripažįsta, kad apie ginčijamą 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532 (t.1, b.l. 62-64) AB Turto bankas buvo informuota po jos sudarymo, ką patvirtina ir pačios pareiškėjos pateiktas pranešimo nuorašas (t.1, b.l. 65). Nors pareiškėja teigia, kad kartu su pranešimu apie 1998 m. liepos 30 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532, jai nebuvo pateiktas šios sutarties nuorašas, tačiau pačios pareiškėjos pateiktas AB Turto bankas 1998 m. gruodžio 7 d. ieškininio pareiškimo nuorašas (t.1, b.l. 66-67) patvirtina, kad kartu su ieškiniu jai buvo pateiktas nurodytos reikalavimo perleidimo sutarties nuorašas. 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 52-10/98-07-532 1.1 punkte buvo nurodyta, kad sutarties objektą sudaro 1998 m. birželio 15 d. pasirašytos neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 52-10/98-06-416 priede Nr. 1 nurodytas neveiksnus aktyvas. Be to, šios sutarties 1.4 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad naujam kreditoriui pereina visos pradinio kreditoriaus teisės tiek pagal 1995-11-14 trumpalaikės paskolos sutartį Nr. 02, tiek pagal 1995-11-14 ilgalaikės paskolos sutartį Nr. 01. Kad apie 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532 pareiškėjai buvo žinoma patvirtina ir tuo metu, o būtent 1999 m. birželio 23 d. tarp AB Turto bankas ir V. ir S. Mačiulių prekybos centro pasirašyta ir teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis (t.1, b.l. 68-73), kurios 1.2. punkte aiškiai nurodyta, kad bankas perėmė reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu pagal 1998 m. birželio 15 d. pasirašytą neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 52-10/98-06-416 ir 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja apie 1998 m. birželio 15 d. pasirašytą neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 52-10/98-06-416 turėjo sužinoti ne vėliau, kai buvo pateiktas AB Turto bankas 1998 m. gruodžio 7 d. ieškininio pareiškimo nuorašas su 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-10/98-07-532, kurioje jau buvo nurodyta neveiksnių aktyvų pirkimo - pardavimo sutartis. Todėl pareiškėja, gindama savo (savo įmonės) teises ir manydama, kad nurodyta sutartis (neveiksnių aktyvų pirkimo - pardavimo sutartis) gali turėti įtakos V. ir S. Mačiulių prekybos centro teisėms ir pareigoms, bei būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo imtis priemonių ir savalaikiai susipažinti su šios sutarties sąlygomis. Todėl ieškinio senaties eiga pripažinti negaliojančia 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532 skaičiuotina nuo pranešimo pareiškėjai apie šios sutarties sudarymą dienos arba vėliausiai nuo AB Turto bankas ieškinio pareiškimo 1998 m. gruodžio 7 d. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja praleido ieškininės senaties terminą reikalavimui pripažinti negaliojančia 1998 m. liepos 30 d. perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532 pareikšti (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 2 dalis, 86 straipsnis, LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), todėl šis reikalavimas netenkintinas (1964 m. CPK 90 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja, prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių esminių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, o pareiškėjos pažeista teisė ginama (1964 m. CPK 90 straipsnio 2 dalis). Atvirkščiai, pareiškėjos elgesys bankroto bylos nagrinėjimo eigoje, jai inicijuojant įvairius teisminius ginčus ir nuolat prašant peržiūrėti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinus kreditorių reikalavimus, rodo ne jos siekį apginti savo pažeistas teise, bet siekį išvengti vykdytinos prievolės bei daryti kliūtis bankroto proceso eigai. Toks pareiškėjos elgesys rodo, kad ieškinio senaties terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 1998 m. liepos 30 d. perleidimo sutartį Nr. 52-10/98-07-532 ir iš esmės nėra pagrįstas. Pareiškėja neįrodė nurodyto sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų 1964 m. CK 47-58 straipsniuose (atitinkamai ir 2000 m. CK 1.80 -1.93 straipsniuose). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad pagal 1998 m. birželio 15 d. pasirašytą neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 52-10/98-06-416 (šios sutarties 4 punktas, sutarties priedas Nr. 1) turėjo būti sudarytos 2 reikalavimo perleidimo sutartys, t.y. atskiros kiekvienam neveiksniam aktyvui, nepatvirtina ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų. Tiek iš 1998 m. birželio 15 d. pasirašytos neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 52-10/98-06-416, tiek iš 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 52-10/98-07-532 sąlygų yra labai aiški AB Lietuvos žemės ūkio banko valia perleisti AB Turto bankui du neveiksnius aktyvus, kas ir buvo padaryta 1998 m. liepos 30 d. perleidimo sutartimi Nr. 52-10/98-07-532. Toks reikalavimo perleidimo sutarties šalių susitarimas neprieštaravo 1964 m. CK 238 straipsnio reikalavimams ar kitoms įstatymo nuostatoms, šalių valios ydų sudarant sutartį taip pat nenustatyta. Tai, kad buvo sudaryta viena reikalavimo perleidimo sutartis, nors prieš tai šalys buvo susitarę sudaryti atskiras reikalavimo perleidimo sutartis kiekvienam neveiksniam aktyvui, nelaikytina valios yda ar susitarimo pažeidimu, kadangi tos pačios šalys, pasirašydamos reikalavimo perleidimo sutartį, tarpusavyje suderino savo valią, kad šia sutartimi yra perleidžiami reikalavimai pagal abu neveiksnius aktyvus, nurodytus tų pačių šalių anksčiau pasirašytoje neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartyje. Nekyla jokių abejonių, kad 1998 m. liepos 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-10/98-07-532 AB Turto bankas buvo perleisti abu neveiksnūs aktyvai, nurodyti 1998 m. birželio 15 d. pasirašytos neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 52-10/98-06-416 priede Nr. 1.

Reikalavimas pripažinti negaliojančiu 1998 m. liepos 27 d. aktą Nr. 52-10/98-07-532 dėl AB Lietuvos žemės ūkio banko išduotų V. ir S. Mačiulių prekybos centro paskolų perdavimo AB Turto bankui iš esmės ginčijamas tais pačiais motyvais, kaip ir reikalavimo perleidimo sutartis, nurodant, kad kiekvienam neveiksniam aktyvui turėjo būti pasirašytas atskiras perdavimo aktas, kuris turėjo būti pasirašytas po to, kai jau sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja apie tokį aktą būtų žinojusi iki pareiškimo padavimo dienos, nėra. 1998 m. liepos 27 d. paskolų perdavimo aktas Nr. Nr. 52-10/98-07-532 buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu (t.2, b.l. 27, 62). Tačiau nepaisant to, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, darytina išvada, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas dėl tos priežasties, kad neįrodytas šio sandorio negaliojimo pagrindas, kadangi nenustatytas nei šio sandorio prieštaravimas įstatymui, nei šį sandorių sudariusių šalių valios ydos. Pagrindą šiam aktui pasirašyti sudarė 1998 m. birželio 15 d. pasirašyta neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 52-10/98-06-416 (šios sutarties 9 punktas). Kadangi neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutartimi buvo numatyta, kad reikalavimo teisė pagal kiekvieną neveiksnų aktyvą pereina nuo neveiksnaus aktyvo bylų perdavimo akto pasirašymo dienos, todėl reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymas vėliau, nei buvo pasirašytas aktas, šalių tarpusavio santykiams neturi esminės reikšmės. Reikalavimo perleidimo sutartimi tik buvo įformintas baigiamasis neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo sutarties etapas. Pareiškėja, darydama prielaidą, kad ginčijamas aktas gali būti suklastotas nepateikė jokių galimą suklastojimą patvirtinančių įrodymų (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Vien pareiškėjos abejonių dėl šio akto tikrumo nepakanka tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Atvirkščiai, šalių pasirašytos neveiksnių aktyvų pirkimo – pardavimo ir reikalavimo perleidimo sutartys pilnai pagrindžia šalių susitarimą dėl neveiksnių aktyvų perdavimo, todėl abejoti šių susitarimų pagrindu pasirašyto perdavimo akto tikrumu nėra jokio pagrindo. Be to, atlikti ekspertizę pareiškėjos keliamais klausimais nėra techninių galimybių, kadangi tokio pobūdžio ekspertizės (dėl popieriaus amžiaus, dokumento amžiaus) neatliekamos, o pareiškėja pateikdama prašymą skirti ekspertizę, nenurodė, kam būtų galima pavesti atlikti šią ekspertizę.

Atmestini ir pareiškėjos reikalavimai, susiję su nepagrįstu palūkanų ir delspinigių paskaičiavimu iki reikalavimo perleidimo, nepagrįstai didelių delspinigių, kadangi pačiai pareiškėjai dalyvaujant buvo pasirašyti susitarimai su AB Turto bankas, nustatant ir palūkanų bei delspinigių dydį (t. 1, b.l. 71-73, 76, 77-80, 87-95, 98-102), be to, reikalavimo dydis nustatytas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Todėl jei pareiškėja laikė esant nepagrįsta šią reikalavimo dalį (dėl palūkanų ir delspinigių) ji galėjo tai ginčyti nustatyta tvarka paduodama skundą dėl nutarčių, kuriomis patvirtintas AB Turto bankas reikalavimas. Pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjai negalėjo būti žinomos tuo metu, todėl darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo patikslinti jau patvirtintą reikalavimą Reikalavimo patvirtinimo metu pareiškėja turėjo galimybę ginčyti delspinigius, kaip nepagrįstai didelius, tačiau to savalaikiai nepadarė, todėl šiuo metu nėra pagrindo peržiūrėti delspinigių dydį.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos e nurodyti reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir netenkinti. Atmetus pareiškėjos reikalavimus, naikintina ir šio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas administratoriui tenkinti kreditoriaus AB Turto bankas reikalavimą (t.1, b.l. 132-133).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. M. pareiškimo dėl valstybės įmonės Turto bankas reikalavimo patikslinimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą administratoriui tenkinti kreditoriaus AB Turto bankas finansinį reikalavimą individualios įmonės V. ir S. Mačiulių prekybos centro bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.