- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-235-348-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00209-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. I.
- Advokatai
- Audronė Neniškienė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-235-348/2010
2010 m. kovo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Audronei Neniškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl 2010 m. sausio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 25 d., apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini), V. S. priklausančiame kambaryje, plėšimo tikslu, tyčia, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius V. S. į veidą bei padarydamas nukentėjusiajam V. S. veido muštines žaizdas, kraujosruvas galvoje ir veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu, pavartojus fizinį smurtą, užvaldė V. S. kelnių kišenėje buvusius 30 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. I. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-20 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, jog teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus, neapklausė liudytojų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Apelianto teigimu, jis nusikalstamos veikos nepadarė, nes 2009-02-22 apie 14 val. išvyko į Angliją, tai patvirtinti gali I. G., E. I. bei D. S..
Skundo autoriaus nuomone, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, nes pastarojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, be to, jis buvo neblaivus, todėl neprisiminė visų įvykio aplinkybių. Liudytojas A. R. tik iš nukentėjusiojo žodžių žino apie įvykį, tačiau negali pavirtinti, jog būtent jis užpuolė nukentėjusįjį.
Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bei nepilnai, nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo A. I. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. I. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizuoti visi bylos duomenys ir padaryta teisinga išvada, kad A. I. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d. Nors A. I. neigia padaręs plėšimą, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis tyčia, pavartojęs fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusius pinigus.
Apeliantas iš esmės neigia savo kaltę, nurodo, jog nusikalstamos veikos padaryti negalėjo, nes buvo išvykęs į užsienį ir šią aplinkybę gali patvirtinti apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai, tačiau kolegijos nuomone, tai daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekdamas suklaidinti teismą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.
Pažymima tai, jog A. I. versiją, kad jis negalėjo padaryti plėšimo, nes buvo išvykęs į Angliją, iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, o liudytojų pavardes nurodė tik apeliaciniame skunde. Ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, tai jo teisė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nepateikė prašymų kviesti ir apklausti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus, kurie patvirtintų jo versiją. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos tik liudytojų pavardės, tačiau gyvenamųjų vietų nenurodyta, to nenurodė ir gynėja dalyvavusi apeliacinės instancijos teisme. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis A. I. parodė, jog 2009-02-20 išvyko į Angliją, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė. Esant tokiom aplinkybėm, jo versija atmetama kaip nepagrįsta ir prieštaraujant objektyviems bylos duomenims.
Teismas nustatydamas A. I. kaltę pagrįstai vadovavosi išsamiais nukentėjusiojo V. S., liudytojo A. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis.
Nukentėjusiojo V. S. parodymais nustatyta, kad naktį įleidus į butą nuteistąjį, kuris paprašė cigaretės, A. I. iš buto neišėjo, po to nuteistasis kumščiu sudavė V. S. 3-4 kartus į veido sritį, nuo ko jis nukrito ant grindų. Tada A. I. iš jo kelių kišenės ištraukė ir pagrobė 30 litų. Apie plėšimą nukentėjusysis telefonu pranešė kaimynui A. R., pasakė, kad jį sužalojo A. I.. Nukentėjusiojo V. S. parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Savo parodymus nukentėjęs patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosekliai apie įvykį paaiškino ir teisme. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjęs atpažino A. I. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir atėmė pinigus. Specialisto išvada patvirtina tai, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytos veido muštinės žaizdos, nustatytos kraujosruvos veide ir galvoje.
Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo A. R. parodymai, kuriais nustatyta 2009 m. vasario mėnesį, naktį paskambinęs kaimynas V. S. paprašė ateiti. Ten nuėjęs pamatė, kad nukentėjusysis yra sumuštas. V. S. pasakė, kad jį užpuolė, sumušė ir apiplėšė iš matymo pažįstamas A. I..
Aukščiau ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. I. plėšimo tikslu, tyčia, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius V. S. į veidą bei padarydamas nukentėjusiajam veido muštines žaizdas, kraujosruvas galvoje ir veide, užvaldė V. S. kelnių kišenėje buvusius 30 litų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. I. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.