Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2012-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-794-218/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-09-17
Bylos Nr.
1-794-218/2012
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00299-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Jakštienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-794-218/2012Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00299-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6.; 1.2.22.1.; 2.10.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. rugsėjo 17 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Silvija Jakštienė,

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1993-08-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1963 m. Lietuvos Respublikos BK 260 str. C p. 260 str. c p. laisvės atėmimu 3 m., atidedant bausmės vykdymą 2 m.;1997-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1963 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d., 43 str. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;2002-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1963 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 35 str. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 200 Lt turto konfiskavimu;2005-12-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 63 str., 65 str. 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-07-18 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., 2007-07-24 lygtinai paleistas prieš 10 mėn. 18 d.;2012-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 4 (keturiais) mėnesiais viešųjų darbų;

gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., esant 1998-11-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymui išieškoti iš skolininko A. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį jo sūnui D. A., gim. 1996-05-04, laikotarpiais nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2009 spalio 18 d., nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. t.y. nemokėdamas lėšų vaiko išlaikymui, neteikdamas jokios kitos būtinos materialinės paramos, vengė pareigos pagal minėtą teismo įsakymą išlaikyti vaiką, dėl ko laikotarpiais 2008 m. gegužės 19 d. iki 2009 spalio 18 d., nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., susidarė 20 230,78 Lt. įsiskolinimas.

Pareiškus A. A. įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis vengė išlaikyti savo sūnų D., nes neturėjo pastovaus darbo, pats neturėjo iš ko gyventi. Nuo 2011 metų pavasario nerado darbo, todėl nemokėjo pinigų. Darbo biržoje neužsiregistravo, nes pamanė, kad vis tiek jie jam nesuras darbo. Taip pat žinojo, kad jam nepriklauso bedarbio pašalpa, dėl to ir nesiregistravo. Pats ieškojo darbo, sekė skelbimus spaudoje, internete, tačiau iki šio laiko darbo nesurado. Su žmona D. susituokė 1995-09-16, santuokoje gimė sūnus D. 1996-05-04. Santuokoje gyveno apie du metus laiko. Kol buvo santuokoje, jis dirbo, šeimą išlaikydavo, bet išėjo iš darbo po sūnaus gimimo. Jų santykiai su žmona pašlijo, jis įvykdė nusikalstamą veiką ir realiai atliko bausmę Vilniuje. Tada ir gavo dokumentus apie ištuoką bei alimentų priteisimą, tai buvo 1998 metais. Kiek pamena, apie 1,5 metų, po bausmės atlikimo, jis vėl grįžo pas žmoną ir sūnų, jie bandė gyventi kartu, bet vėl neišėjo. Kai negyveno kartu, jis norėjo įteikti dovanas gimtadienio proga sūnui, tačiau žmona neleisdavo bendrauti, tai pasakydavo telefonu. Kiek pamena, tai kai D. buvo mažutis, dar lankė darželį, yra jam nupirkęs ir įteikęs dovanėlę bei kelis kartus davė grynais, kiek tiksliai davė, nepamena, bet tikrai nedaug- duodavo ledams. Kai turėdavo darbą, jis žino, kad jam atskaičiuodavo alimentus, tiksliai laikotarpių ir sumų nežino, tik žino, kad sumos būdavo ne mažesnės nei 130 litų. Jis neprieštaravo, nes norėjo, kad pinigai būtų skirti jo sūnaus D. išlaikymui. Buvo laikotarpis, gal pora mėnesių, kai jis turėjo verslo liudijimą, bet tada pajamų neturėjo ir neskyrė pinigų vaiko išlaikymui, nes pats neturėjo, bet tai buvo gal 2000 metais. Jis pats nori bendrauti su vaiku, bet mano, kad jam neleidžia mama, tai yra buvusi žmona. Paskutinį kartą savo sūnų D. matė kažkur prieš aštuonis metus laiko, kai jis buvo vienas atvykęs pas jį dviračiu, kai gyveno Panevėžio mieste, Algirdo gatvėje. Ar apie tai žinojo buvusi žmona D., jis nežino, vaiko neklausė, jos taip pat. Paskui pats vėl buvo nuteistas už nusikaltimą ir vėl realiai atliko bausmę apie du metus laiko Marijampolėje. Tada irgi nemokėjo, nes neturėjo iš ko. Apie šešis metus laiko yra laisvėje, ieškojo darbo, kelis kartus buvo įsidarbinęs, bet trumpam. Kiek žino, tai kai dirbo, kažkiek atskaičiuodavo pinigų alimentams, pats tikslių sumų nežino. Žino, kad yra skolingas sūnaus išlaikymui, tikslią sumą sužinojo pateikto įtarimo metu. Šiuo metu darbo neturi, jokių pašalpų negauna, todėl neturi pajamų sūnaus išlaikymui. Prieš porą metų, internetu per „Facebook“ svetainę bandė susisiekti su sūnumi, sužinojo jo mob.telefono numerį ir jam paskambino. Norėjo susitikti, pabendrauti, galbūt duoti pinigų, tačiau D. jam pats pasakė, kad nenori su juo bendrauti, kodėl nenori, nepaaiškino. Savo vardu turėjo registruotą automobilį, kurį antstoliai areštavo gal prieš du metus laiko. Daugiau jokio turto neturi, neturi ir pajamų. Neišlaiko sūnaus D., nes pats neturi iš ko gyventi. Apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sūnaus neišlaikymo, jis žinojo, laukė kol pakvies. Išvyko trumpam į užsienį ieškoti darbo, kad gauti pinigų ir galėtų skirti juos įsiskolinimams padengti. Norvegijoje buvo apie mėnesį laiko nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Ten nerado pastovaus darbo, pinigų užteko ten pragyventi ir kelionei į namus. Sugrįžęs sužinojo, kad yra ieškomas. Kada paskutinį kartą bendravo su žmona, nepamena, tai buvo gal prieš 10 metų laiko. Nei sūnaus D., nei žmonos Daivos kontaktų nežino. ( b. l. 66, 67,68)

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad A. A. yra jo tėvas, kokia jo gimimo data, jis nežino. Mama D. M. su juo išsituokė, kai jam buvo apie du metus. Kiek pamena, jam buvo 5 metai, kai tėvas padovanojo kompiuteriuką. Po to dar pamena, kad jį vieną kartą pasiėmė iš darželio. Kai buvo 5 metai dar pamena, kad tėvas davė kelis litus, tačiau kiek konkrečiai, nepamena. Daugiau bendravimo su tėvu nepamena, nes jų ryšys nutrūko. Per gimtadienius tėvas neateidavo, neskambindavo. Prieš du metus jį tėvas bandė susirasti per „ Faceeboką“, tačiau jis pats su tėvu bendrauti atsisakė, nenori su juo palaikyti jokių ryšių. Tėvo mama su juo visiškai nebendrauja. Jis ją yra matęs savo gyvenime tik kartą. Ji jokių pinigų ar dovanų niekada nėra davusi. Kiek žino, jam tėvas ir šiai dienai elementų nemoka. Žino, kad tėvas šiuo metu gyvena Ėriškių kaime, tačiau ką jis veikia, jis nežino ir jam neįdomu. (b.l.46,47 )

Liudytoja D. M. parodė, kad 1995 metų rugsėjo mėnesį susituokė su A. A., su kuriuo santuokoje pragyveno apie 2 metus. Gyvenant santuokoje 1996-05-04 gimė sūnus D. A.. Dar gyvenant santuokoje, A. A. ja bei sūnumi nesirūpino, tai ir buvo jų skyrybų priežastis. Skyrybos įvyko 1998 metais, o vėliau tais pačiais metais Panevėžio miesto apylinkės teismas A. A. priteisė alimentus sūnaus D. A. išlaikymui. Teismas priteisė A. sumokėti sūnaus išlaikymui į mėnesį po 130 litų. Po skyrybų A. A. alimentus mokėjo porą mėnesių po 130 litų. Po to nebemokėjo. Kai vyko skyrybos, jos vyras A. A. teismo posėdyje nedalyvavo, kaip buvo priteisti alimentai jis taip pat nedalyvavo, nes tuo metu sėdėjo kalėjime už vagystę. Tai, kad jam yra priteisti alimentai, jis žinojo, nes kai buvo priimta teismo nutartis, ji iš A. A., sėdinčio kalėjime gavo laišką, kad ji blogai padarė ir dabar pasigailės. Po to, jis iš kalėjimo dar siuntė laiškus, kad jam nusiųstų kokių tai daiktų, tačiau ji su juo nebebendravo. Vieną kartą buvo nuvažiavusi pas jį į kalėjimą jo aplankyti. Tada jis sakė, kad kai sugrįš viskas bus gerai, tačiau taip niekas ir nepasikeitė. A. A. kalėjime sėdėjo apie 2 metus, tačiau tiksliai nepamena. A. A. sugrįžus iš kalėjimo, kai sūnui buvo apie 4 metus, jie su A. A. buvo susitaikę ir bandė gyventi kartu, tačiau tai truko apie pusmetį ir ryšys vėl nutrūko. Kadangi ji buvo bedarbė ir kažkaip reikėjo pragyventi, tai ji kreipėsi į socialinį skyrių prašydama išmokėti pašalpą. Į socialinį skyrių reikėdavo pristatyti iš antstolio pažymą, kad ji negauna jokių pajamų. Norėdama gauti iš antstolio pažymą, ji kartą prasitarė, jog A. A. jos žiniomis kažkur dirba ir nemoka alimentų. Tada antstolis, kiek žino, buvo suradęs A. A. ir po to du ar tris mėnesius į mėnesį buvo gavusi apie 300 litų, kitą mėnesį apie 260 litų ir dar vieną mėnesį apie 160 litų. Alimentų suma gaudavosi nevienoda, nes teismas priteisė išmokėti ¼ gaunamo atlyginimo dydžio. A. A. su vaiku bendravo iki vaikui suėjo 6 metai. Kadangi jis sužinojo, jog ji gyvena netoli, tai jis ateidavo kieme susitikti su vaiku. Kiek pamena, jis vaikui yra padovanojęs žaislinį kompiuteriuką, kelis kartus yra davęs po 20, po 10 litų. Po to, kiek žino A. A. vėl buvo pasodintas į kalėjimą, tačiau dėl ko, nežino. A. A. per vaiko gimtadienius niekada nesilankė, jo nesveikino. Nuo to laiko, kai vaikui suėjo 6 metai, daugiau A. A. su sūnumi ryšio nebepalaikė. Kiek žino, prieš porą metų A. A. bandė su sūnumi susisiekti per „ Faceeboką“, tačiau sūnus su juo bendrauti atsisakė. Ji dar įkalbinėjo sūnų, kad jis bendrautų su tėvu, tačiau sūnus atsisakė. Kadangi sūnus jau didelis ir turi savo nuomonę, tai ji jo nebevertė daryti tai, kas jam nepriimtina. Šiai dienai ji tiktai žino, kad A. A. gyvena Ėriškių kaime pas motiną, tačiau ką jis veikia, nežino. Kai įsigaliojo įstatymas, kad išmokas vaikams, kuriems tėvai nemoka alimentų, mokės vaikų išlaikymo fondas, tai ji ir kreipėsi dėl sūnaus išlaikymo. Tai buvo prieš 3 ar 4 metus. Iš vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį gauna po 130 litų. Šiai dienai A. A. įsiskolinimas dėl alimentų nemokėjimo, kiek žino, yra apie 20 000 litų. (b. l.50,51,52 )

Liudytojas M. A. parodė, kad 2003-01-02 jis pradėjo dirbti antstoliu ir iš senų teismo antstolių paveldėjo alimentų bylą dėl alimentų išieškojimo iš A. A.. Panevėžio m. apylinkės teismas vykdomąjį raštą išdavė 1998-11-25 d. Pagal Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimą A. A. kas mėnesį turėjo mokėti po 130 litų, tuo atveju kai jis nedirbo, o kai jis dirbdavo, tai jis turėjo mokėti ¼ dalį nuo savo gaunamo atlyginimo, tačiau nemažiau 1 MGL. Nuo to laiko kai A. A. buvo priteisti alimentai mokėti savo sūnui, jis pats nemokėjo, tai buvo atskaičiuojama iš jo darbovietės. Jam pavyko išieškoti iš A. A. 2005 metais 250 litų, 2007 metais 144 litus, 2008 metais 259,27 litus, 2011 metais 662,11. Daugiau per visą laikotarpį kiek turi A. A. bylą, nepavyko daugiau iš jo išieškoti alimentų, nes jis vis keisdavo darbovietes. Jam išsiuntus į darbovietę pranešimą, A. A. keisdavo darbovietę. Jo turimais duomenimis A. A. neturi jokio turto, išskyrus automobilį, VW Passat 1988 metų, tačiau jis jau yra areštuotas kito antstolio. Daugiau A. A. jokio turto neturi. A. A. pas jį į kontorą dėl alimentų atvykęs niekada nebuvo. Viso A. A. laikotarpiu nuo alimentų priteisimo iki 2012-04-01 dienos yra skolingas 20230,78 litus, kurios iki šiol nėra padengęs. Jis neturi jokių duomenų, kad A. A. pats mokėtų savo sūnui. ( b.l. 53,54 )

Iš 1998-11-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad iš A. A. priteista sūnaus D. A., gimusio 1996-05-04, išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį, pradedant nuo 1998-10-26. iki D. pilnametystės. (b.l. 44 ).

Iš antstolio M. A. 2012-04-18 pažymos Nr. 0089/02/00154 matyti, kad alimentų įsiskolinimas iki 2012 m. balandžio 1 d. sudaro 20230,78 litai. ( b. l. 24 )

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-02-29 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2) D2-5209 matyti, kad 2008-01-16 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi D. M. (A.) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. A., įvertinus pateiktus dokumentus 2008-02-28 priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriuo nuspręsta nuo 2008-01-16 D. A. kiekvieną mėnesį mokėti po 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Kadangi skolininko gyvenamoji vieta nebuvo žinoma apie priimtą Fondų administracijos sprendimą ir pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Skolininko A. A. įsiskolinimas su palūkanomis vaikų išlaikymo fondui iki 2012-01-24 sudaro 6177,10 Lt D. A. išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ( b. l. 9,10,11 )

2012-04-16 Panevėžio darbo biržos pažymoje Nr. S(P27)-830-(8.16.) nurodyta, kad A. A. Panevėžio darbo biržoje nuo 1998-11-20 buvo registruotas sekančiai: laikotarpiu nuo 1998-11-20 iki 1998-11-25, darbas nebuvo pasiūlytas, nedarbo draudimo išmoka nebuvo mokėta.Nuo 1999-01-06 iki 2000-06-30. Nuo 1999-08-10 iki 1999-12-24 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Nuo 2000-01-11 iki 2000-03-31 dirbo pagal verslo liudijimą. Nuo 2007-08-01 iki 2007-08-10; darbas nebuvo pasiūlytas, nedarbo draudimo išmoka nebuvo mokėta. Nuo 2008-05-16 iki 2008-05-18; darbas nebuvo pasiūlytas, nedarbo draudimo išmoka nebuvo mokėta. Nuo 2009-10-19 iki 2011-01-31darbo paieška nutraukta įsidarbinus. 2012-04-26 A. A. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje neregistruotas. ( b. l. 22 )

2012-04-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymoje Nr. R30-498 nurodyta, kad A. A. nuo 1999-06-28 iki 1999-12-24 dirbo UAB „Baltmedis“, gavo pajamų 1980,05 litus; nuo 2000-01-11 iki 2000-03-31 dirbo pagal patentą, nuo 2000-07-19 iki 2000-09-19 dirbo UAB „Kriautė“, nuo 2000-10-11 iki 2000-12-31 dirbo UAB „Piniava“, gavo pajamų 3971,03 litų; nuo 2001-07-01 iki 2001-10-01 dirbo UAB „Vilniaus duona plius“, nuo 2001-01-01-iki 2001-02-23 dirbo UAB „Piniava“, gavo pajamų 4001,74 litų; nuo 2002-07-10 iki 2002-09-16 dirbo UAB „Versoria“, gavo pajamų 488,00 litų; nuo 2005-04-01 iki 2005-07-25 dirbo UAB „Polifema“, gavo pajamų 2106,90 litų; nuo 2006-05-09 iki 2006-12-31 dirbo VĮ prie Marijampolės pataisos namų, gavo pajamų 619,33 litų; nuo 2007-11-15 iki 2007-11 ir nuo 2007-19 iki 2007-12-19 UAB „EPST“ nedraudiminis laikotarpis, bei nuo 2007-11-13 iki 2007-12-19 dirbo UAB „EPST“, nuo 2007-01-01 iki 2007-03-31 dirbo VĮ prie Marijampolės pataisos namų, nuo 2007-08-20 iki 2007-09-30 ir nuo 2007-10-01 iki 2007-10-30 dirbo AB „Iglus“, gavo pajamų 3812,13 litų; nuo 2008-01-10 iki 2008-03-31 dirbo UAB „Ukmergės statyba“, gavo pajamų 4053,42 litų; nuo 2011-02-01 iki 2011-05-25 dirbo UAB „Meldas“, gavo pajamų 2525,02 litų. ( b. l. 18,19 )

Kaltinamojo A. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes kaltinamasis A. A. neteikia savo vaikui išlaikymo, t.y. vengia pareigos, nustatytos LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir 1998-11-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakyme.

Motyvuojamoji dalis

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius A. A. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, ji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 142).

Skiriant kaltinamajam A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – jis baustas administracine tvarka: 2011-10-07 pagal LR ATPK 128 str. 1d. 123 str. 5 d., bauda 1100 Lt., duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra. ( b.l. 46-53 ), teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 73-77), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 164 str. sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – viešuosius darbus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišnykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti keturis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. A. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Silvija Jakštienė