Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-417-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
1A-363-417-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Stasys Valužis, Eduardas Maškevičius
Nukentėjusysis
L. J.
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudž. byla Nr. 1A–363–417/2008

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.9.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N UOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiajam L. J.,gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,nuteistajai A. K.,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš A. K. nukentėjusiajam L. J. priteista 189 669,87 litai žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteista už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2008-01-13 apie 23 val., būdama svečiuose pas L. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė jam priklausančius 100 litų, 2332,80 litų vertės 1000 JAV dolerių, 31,08 lito vertės 9 eurus, 1200 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6020“ su SIM kortele, 800 litų vertės du mobiliojo ryšio telefono aparatus „Samsung“ su dviem „Labas“ kortelėmis, 180 litų vertės du butelius konjako „Henessi“, 15,99 litų vertės vyno „Kagor“ butelį, 12 250 litų vertės 245 vienetų suvenyrinių alkoholinių gėrimų kolekciją, 6 vienetus albumų, kuriuose buvo 3000 įvairių pasaulio šalių monetų, iš kurių 410 monetų už 734 litus, 2590 monetų už 51 800 litų, 22 vienetų senų jubiliejinių užsienietiškų monetų kolekciją, kurios 20 monetų vertė 1062 litai, 2 monetų vertė 200 litų, dėžutę, kurioje buvo 94 vienetų popierinių senovinių banknotų kolekcija, kurios 89 banknotų vertė 43,70 litai, 5 banknotų vertė 70 litų, 103 500 litų vertės 23 vienetų 1 rublio nominalo carinės Rusijos monetų komplektą, 9450 litų vertės 21 vieneto carinės Rusijos 50, 20, 15, 10 nominalų kapeikų komplektą, 7200 litų vertės 9 vienetų auksinių carinės Rusijos monetų 5, 10, 15 rublių nominalo komplektą, 226 litų vertės 61 vieneto Tarybų Sąjungos jubiliejinių monetų 1 rublio nominalo komplektą, 15 vienetų olimpinių monetų komplektą, kurio 14 monetų vertė 600 litų, vienos monetos vertė 80 litų, 176,50 litų vertės 22 vienetų įvairių Tarybų Sąjungos monetų su statiniais komplektą, 535 litų vertės 24 vienetus šiuolaikinės Rusijos monetų, 103 litų vertės 6 vienetus litų monetų, 82 litų vertės 3 vienetus latų monetų, 40 litų vertės 4 vienetus šiuolaikinės Lietuvos proginių monetų, 240 litų vertės 4 vienetus buto raktų, tuo L. J. padarė 193 232,07 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo pakeisti nuosprendį – skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad ji nusikaltimą padarė dėl sunkios materialinės padėties – viena augina mažametį sūnų, tėvas materialiai nepadeda, taip pat ir jos motina negali materialiai padėti. Teismas turėjo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. l d. 4 p.). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji ankščiau nebuvo teista, dirbo ir šiuo metu dirba laiškininke (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padarė spontaniškai ir būdama jauno amžiaus (19 metų), dėl to negalėjo tinkamai įvertinti savo poelgio pasekmių. Apeliantės teigimu, teismas nepaisė jos vaiko interesų, nesidomėjo, kur jis augs jai atliekant laisvės atėmimo bausmę bei nesant kito asmens, kuris galėtų juo rūpintis. Todėl, nuteistosios nuomone, buvo pagrindas taikyti LR BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatą ir paskirti švelnesnę bausmę ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (LR BPK 328 str. 1 p.). Taip pat nebuvo ištirti duomenys apie jos materialinę padėtį, ar ji galės atlyginti materialinę žalą nukentėjusiajam, dėl to teismas turėjo apklausti jos motiną R. K., taip pat surinkti duomenis apie šeimos sudėtį, kad ji gyvena viena su vaiku, dirba, nuomojasi butą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų visapusiško rinkimo ir tyrimo objektyvumo principus, o tai yra esminis BPK normų pažeidimas. Dėl materialinių ir procesinių normų pažeidimų buvo paskirta neteisinga – per griežta – bausmė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo jai paskirti realią laisvės atėmimo bausmę neatitinka faktinių bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 2, 3 p.).

Nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į A. K. padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas nuosavybei, kaltininkės asmenybę – ji anksčiau neteista, gailisi padariusi nusikaltimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 3, b. l. 19). Tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė ir neįvertino bausmės skyrimui reikšmingų tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistosios asmenybe susijusių aplinkybių visumos. Nors A. K. paskirta LR BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė galima už šio nusikaltimo padarymą bausmė – laisvės atėmimas, ji akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, yra aiškiai per griežta, ja A. K. nebūtų realizuota LR BK 41 str. 2 d. įtvirtinta bausmės paskirtis. Visų pirma teismas, vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – egzistavimą patvirtina byloje esanti medžiaga: A. K. pripažino esmines įvykio aplinkybes, savo noru duodama iš esmės teisingus, nuoseklius, atitinkančius nustatytas faktines bylos aplinkybes parodymus apie padarytą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, neigiamai įvertino savo poelgį, dėl savo elgesio gailėjosi (t. 2, b. l. 105–107, 163–164; t. 3, b. l. 13–14). Teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad A. K. iš esmės pripažino įvykdžiusi L. J. turto vagystę, dėl to gailisi (t. 3, b. l. 18–19). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji A. K. pateikė kvitą, patvirtinantį, kad ji nukentėjusiajam sumokėjo 515 litus žalos atlyginimo, pažymas, iš kurių matyti, kad ji dirba laiškininke, koks yra jos darbo užmokestis, kad ji viena augina ir išlaiko mažametį sūnų, gim. 2005-08-31, nuomojasi butą (t. 3, b. l. 25–28). Nurodytų aplinkybių, apibūdinančių kaltininkės asmenybę, visuma – ji anksčiau neteista, yra jauno amžiaus, viena augina ir išlaiko mažametį sūnų, kurio dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam L. J., atitinka LR BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį, jau aptartus nuteistosios asmenybę ir jos veiką charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nuteistosios turtinę padėtį, patenkintą civilinį ieškinį, įvertinusi nuteistosios realią galimybę jį atlyginti, taip pat jos galimybę sumokėti galbūt skirtiną baudą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajai A. K. tikslinga skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – šiuo atveju, kaip numato LR BK 62 str. 3 d. 3 p., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui. A. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, naikintina jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. K. nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti, nes jos padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o LR BK 75 str. tokiu atveju nenumato bausmės vykdymo atidėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

nusprendži a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendį pakeisti.

A. K., nuteistai pagal LR BK 178 str. 3 d., pritaikius LR BK 62 str. 2 d. 2 p., skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Paskirtą kardomają priemonę – suėmimą – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis