Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. I. ir N. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registre yra registruotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise (e.b.l. 5-6). Šis butas šiuo metu yra patikėjimo teise valdomas ieškovės (e.b.l. 27, 28). 2001 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šis butas buvo išnuomotas atsakovams N. I. ir A. I., taip pat N. P., A. N. (A. N.) ir jų šeimos nariams (e.b.l. 8-11). Šios sutarties 2.2, 5 punktais atsakovai kaip buto nuomininko pilnamečiai šeimos nariai įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. N. P. (duomenys neskelbtini) mirus (e.b.l. 12), o A. N. (A. N.) bute negyvenant nuo 2006 m. (e.b.l. 16-17, 91), atsakovas A. I. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1-1086 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini)pagrindinio nuomininko“ buvo pripažintas buto pagrindiniu nuomininku (CPK 179 straipsnio 3 dalis, www.vilnius.lt), o su juo 2013 m. vasario 26 d. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 18-21), 2015 m. balandžio 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(e.b.l. 22-26) dėl šio buto nuomos. Šiuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaruoja atsakovai ir jų šeimos nariai: A. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., J. I., gim. (duomenys neskelbtini) d. (e.b.l. 7).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašė susitarimą dėl skolos apmokėjimo (e.b.l. 65-68), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatšaukiamai ir besąlygiškai pripažino esanti skolinga UAB „Vilniaus energija“ 1 959 866,46 Lt už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpos, už kuriuos skola susidarė iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Susitarimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija šią skolą įsipareigojo apmokėti UAB „Vilniaus energija“ dalimis iki 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovė byloje teigia, kad į 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašyto susitarimo dėl skolos apmokėjimo dalyką taip pat patenka 497,51 Eur skola už butui (duomenys neskelbtini), teiktą šildymą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovai su šia aplinkybe nesutinka, teigdami, kad 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. balandžio 21 d. nuomos sutarčių pasirašymo metu jie jokių skolų už šildymą ir karštą vandenį jau neturėjo. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su atsakovais, kad ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovai yra likę skolingi už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.50 straipsnis numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis). Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), o skolininkas įgyja teisę reikšti naujo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnis). Iš atsakovų paaiškinimų byloje nustatyta, kad apie 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus energija“ sudarytą susitarimą dėl skolos apmokėjimo atsakovams tapo žinoma tik gavus šį ieškinį, todėl atsakovai turi teisę reikšti ieškovei visus atsikirtimus, kuriuos jie galėtų reikšti UAB „Vilniaus energija“ ieškinio gavimo dieną 2019 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad įrodymų, liudijančių, jog apie šią skolą ieškovė atsakovus informavo anksčiau, byloje nėra.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašomą priteisti skolą grindžia 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytu susitarimu dėl skolos apmokėjimo, kuriame pačiame nėra detalizuota už kokiems Vilniaus miesto savivaldybės butams, kokiu laikotarpiu patiektą šildymą ir karštą vandenį yra susidariusi jame minima 1 959 866,46 Lt skola. Iš Susitarimo matyti tik tai, kad ši skola susidarė iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., taip pat tai, kad ši skola yra detalizuota Susitarimo priede Nr. 1. Pažymėtina, kad šis priedas teismui nėra pateiktas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės atstovė, teismo posėdžio metu teikdama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad prašoma priteisti skola iš atsakovų yra nurodyta ieškinyje remiantis būtent šiuo Susitarimo priedu Nr. 1, kuriame pažymėta, kad 497,27 Eur skolos už butui (duomenys neskelbtini), patiektą šildymą ir karštą vandenį susidarymo laikotarpis yra nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., o ją sudaro 387,81 Eur skola už šildymą ir karštą vandenį ir 109,70 Eur delspinigių. Už kurį laikotarpį, kokiu pagrindu yra paskaičiuoti šie delspinigiai ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškinti negalėjo. Šių aplinkybių ieškovė nepaaiškino ir šalindama pateikto ieškinio trūkumus, nustatytus 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi (e.b.l. 56-57, 62). Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė yra pagrindas reikalavimą dėl 109,70 Eur delspinigių priteisimo atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog šiuos delspinigius skaičiavo ne ieškovė, o pradinis kreditorius – UAB „Vilniaus energija“, neatleidžia ieškovės, perėmusios reikalavimo teisę į atsakovus CK 6.50 straipsnio pagrindu, šį reikalavimą pagrįsti, nurodant kokiu pagrindu, nuo kokios skolos, kokiu laikotarpiu, kokio dydžio delspinigius ji prašo priteisti iš atsakovų. Atskirą pagrindą atmesti šį ieškinio reikalavimą sudaro ir tai, kad reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kurie buvo paskaičiuoti bet kuriuo atveju iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., ieškovė pareiškė 2019 m. balandžio 18 d. CK numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų priteisimo (1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Akivaizdu, kad šį terminą ieškovė praleido. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, todėl remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ši aplinkybė sudaro atskirą pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl 109,70 Eu delspinigių priteisimo.

Atsakovai, pagrįsdami atsiliepime nurodytas aplinkybes, pateikė į bylą jų gautas sąskaitas iš UAB „Vilniaus energija“ už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą ir karštą vandenį 2010 m., išskyrus 2010 m. spalio mėn. Atsakovų teigimu, atskiros sąskaitos už 2010 m. spalio mėnesį butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą, karštą vandenį jie tikėtina ir negavo. Priešingų įrodymų byloje nėra. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad už 2010 m. liepos mėnesį butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą, karštą vandenį buvo apskaičiuota mokėti 48,53 Lt suma (e.b.l. 132), o už 2010 m. rugpjūčio mėnesį – 37,01 Lt suma (e.b.l. 131), iš viso 85,54 Lt (24,77 Eur). Tai, teismo vertinimu, liudija, kad 2010 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus energija“ susitarime dėl skolos apmokėjimo nurodyta skola už šildymą ir karštą vandenį, tiektą butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., 363,04 Eur (387,81 Eur – 24,77 Eur) dalyje yra akivaizdžiai nepagrįsta.

Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 24,77 Eur sumą teismas taip pat nemato pakankamo pagrindo, nes byloje surinktų įrodymų visuma, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, leidžia labiau tikėti, kad atsakovai šią skolą UAB „Vilniaus energija“ sumokėjo (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nors Susitarime Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus energija“ sutarė, kad nuo Susitarimo įsigaliojimo (Susitarimas pagal jo 3.1 punktą įsigaliojo 2010 m. spalio 13 d.) UAB „Vilniaus energija“ visas pretenzijas dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioms patalpos, už kurias skolos susidarys po 2010 m. rugpjūčio 31 d., teiks SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010 m. spalio 13 d. pasirašytoje trišalėje UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad po 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vilniaus energija“ pati ne tik teikė sąskaitą už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą 2010 m. rugsėjo mėn. (e.b.l. 130), bet ir priėmė mokėjimus. Šias aplinkybes liudija tiek atsakovų pateiktas 2010 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymas 1 021,26 Eur sumai UAB „Vilniaus energija“ (e.b.l. 178), kuris didesnis – 1 036,24 Eur, atsispindi ir UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. G109/63335 (e.b.l. 130). Šią aplinkybę – mokėjimų nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. atlikimą iš atsakovų pusės, liudija ir tai, kad Susitarime, kuris pasirašytas 2010 m. spalio 13 d., skolą už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą ir karštą vandenį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus energija“ nurodė žymiai mažesnę nei ji nurodyta tiek UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. G108/63667 (e.b.l. 131), tiek UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. G109/63335 (e.b.l. 130). Taigi, esant į bylą pateiktiems įrodymams apie laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „Vilniaus energija“ atsakovų atliktus mokėjimus 624,90 Eur (2157,66 Lt) sumai (e.b.l. 130-132, 176-179), nesant į bylą pateiktų konkrečių įrodymų apie didesnės nei 24,77 Eur skolos už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą ir karštą vandenį pagrįstumą, teismas konstatuoja esant nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. atliktais mokėjimais atsakovai bet kuriuo atveju dengė 24,77 Eur dydžio paskaičiuotą mokesčių sumą už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šildymą ir karštą vandenį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.

Darydamas šią išvadą teismas įvertina ir tai, kad pagal atsakovų į bylą pateiktus įrodymus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. spalio 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8912-603/2006 (e.b.l. 87) priteisė iš atsakovų ir A. N. (A. N.) lygiomis dalimis 6 165,38 Eur skolos, 369,92 Lt delspinigių ir 171,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 2 235,64 Lt (647,49 Eur)). Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad šio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo įsakymo pagrindu 2007 m. sausio 22 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0139/07/00202 atsakovės N. I. atžvilgiu dėl 647,49 Eur skolos išieškojimo, kuri buvo baigta 2007 m. liepos 20 d., ją visiškai įvykdžius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovo A. I. atžvilgiu vykdomoji byla šio teismo įsakymo pagrindu pradėta nebuvo, tikėtina dėl to, kad į bylą pateiktais mokėjimais 2006 m. gruodžio 14 d., 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. vasario 5 d., 2007 m. kovo 20 d. jis 647,49 Eur skolą UAB „Vilniaus energija“ padengė savanoriškai (e.b.l. 88-90). Tuo tarpu duomenų, kad jam tenkančią skolos dalį – 647,49 Eur, padengė A. N. (A. N.), kuris 2018 m. lapkričio 23 d., mirė, byloje nėra. Todėl tikėtina, kad į 2010 m. spalio 13 d. susitarimą dėl skolos priteisimo buvo įskaičiuota net ne atsakovų skola už butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2010 m. liepos 1 d. teiktą šildymą ir karštą vandenį. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė jos teikiamo ieškinio pagrįstumo, todėl jis atmestinas.

Ieškovė byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmetus ieškinį 15 Eur žyminio mokesčio išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovai byloje patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos iš ieškovės priteistinos lygiomis dalimis atsakovų naudai (e.b.l. 96, 97, 174, 189, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 6,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovo, pralaimėjusio bylą, valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutarė:

atmesti ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. I. ir N. I. dėl skolos priteisimo kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, atsakovų A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jų patirtas 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, kiekvienam po 125 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki Eur).

Priteisti iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, valstybės naudai 6,94 Eur (šeši Eur 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.