Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios J.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimo S.Y.C. (S.Y.C.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūno 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu S.Y.C. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 150 litų bauda už tai, kad jis, 2006-12-05, vairuodamas VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), Savanorių - Žemaitės - Pietario g., Vilniuje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J.V., važiuojančiam lygiareikšmiu keliu, apgadino abu automobilius.

Skundu teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skunde neigė pažeidimą ir tvirtino, kad J.V. tamsiu paros metu važiavo neįsijungusi šviesų. Skunde nurodė, jog šią aplinkybę patvirtina po eismo įvykio darytas vaizdo įrašas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimu S.Y.C. skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūno 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo S.Y.C. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 litų bauda, o S.Y.C. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas taip pat įpareigojo Vilniaus miesto VPK J.V. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir spręsti jos atsakomybės klausimą.

Teismas konstatavo, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas neneigė eismo įvykio situacijos, bet tvirtino, kad J.V. važiavo neįsijungusi šviesų, jas įjungė tik atsitikus eismo įvykiui, kai aplinkybę, jog J.V. automobilio šviesos neįjungtos pastebėjo pareiškėjas ir apie tai J.V. pasakė. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti M.Š. ir R.G. patvirtino, kad J.V. eismo įvykio metu automobilį Audi 100 vairavo neįsijungusi šviesų. Teismas pabrėžė, jog teismo posėdžio metu buvo žiūrėtas pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios automobilio šviesos eismo įvykio metu nebuvo įjungtos. Jos įjungiamos vėliau. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, S.Y.C. skundas tenkintinas, o skundžiamas nutarimas naikintinas, nesant S.Y.C. veiksmuose pažeidimo sudėties.

Teismas akcentavo, kad eismo įvykis įvyko 2006 m. gruodžio 5 d., 19.07 val., t. y. tamsiu paros metu. S.Y.C. neneigė, kad nepraleido J.V. priešpriešiais važiuojančio automobilio, tačiau tvirtino, kad jo nepastebėjęs, nes J.V. važiavo neįsijungusi šviesų. Teismo nuomone, objektyviai vertintina, kad S.Y.C. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, nes jis negalėjo įtarti ir numatyti, kad J.V. tamsiu paros metu važiuos neįsijungusi šviesų (ATPK 250 straipsnio l punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas skundą nagrinėjančią institucija įpareigojo įvertinti J.V. veiksmus, jai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir spręsti jos atsakomybės klausimą.

III.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J.V. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tirdamas įrodymus visiškai neatsižvelgė į tai, jog eismo įvyko vieta tamsios paros metu gerai apšviečiama, ir tokiu būdu užtikrinamas geras matomumas. Vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo sudarytos visos galimybės pamatyti bet koki daiktą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog eismo įvykio metu minėtų gatvių sankirtoje neveikė gatvių apšvietimas, ir tai sukėlė blogą matomumą. Vadinasi, S.Y.C. turėjo bet kokiu atveju pamatyti J.V. vairuojamą transporto priemonę, jeigu būtu pakankamai atidus eismo situacijai. Tačiau S.Y.C., keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino daromo manevro saugumu, nors galėjo ir turėjo galimybę tai padaryti. Todėl tik S.Y.C. neteisėti veiksmai ir sudaro pagrindinę priežastį dėl kurios atsitiko šis eismo įvykis.

2. Teismas be pagrindo nevertino liudytojos B.B. parodymų, kuri patvirtino, kad J.V. vairuojama autotransporto priemonė judėjo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. S.Y.C. ir liudytojų M.Š. bei R.G. palaikoma versija, jog J.V. vairavo autotransporto priemonę, neįjungusi artimųjų šviesų žibintų, apeliantės supratimu, yra neprotinga. Todėl S.Y.C. ir jo liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

3. Bylą nagrinėjantis teismas, neišaiškino visų aplinkybių, susijusių su liudytojo M.Š. duotais parodymais, t.y.: kur eismo įvykio metu transporto priemonėje sėdėjo liudytojas; ar jis stebėjo eismą ir ar atsimena eismo situacijos detales; kada ir kurioje vietoje pastebėjo artėjančią autotransporto priemonę, kodėl jis neįspėjo vairuotoją S.Y.C. apie artėjančią kliūtį, ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas neišaiškino kokie santykiai sieja liudytoją M.Š. ir S.Y.C.; ar liudytojas sako tiesą, ar tik palaiko S.Y.C. gynybos poziciją, norėdamas padėti savo draugui. Apeliantė pažymi, kad eismo įvykio vietos apžiūros metu į atvažiavusius policijos patrulius geranoriškai joks galimas liudytojas nesikreipė. Teismas neišsiaiškino, kaip liudytojui R.G. tapo žinoma apie teismo posėdyje nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą; kaip ir kokiu būdu buvo nustatyta liudytojo R.G. asmenybė; ar buvo viešai kreiptasi visuomenės pagalbos, nustatant tiriamo eismo įvykio aplinkybes, ir kitas svarbias aplinkybes. Neišaiškinus šių aplinkybių pilnai tikėti liudytojo R.G. parodymais nėra pagrindo. Todėl, pasak apeliantės, laikytina, kad aplinkybės apie kuriuos davė paruodimus liudytojai, pilnai neįrodytos, nes juose trūksta objektyvumo. Tuo tarpu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, S.Y.C. paaiškinimai ir jo liudytojų M.Š. ir R.G. duoti paruodimai, atspindi tik S.Y.C. pasirinktą gynybos poziciją ir yra šališki.

4. S.Y.C. pateikta video medžiaga, apeliantės manymu, reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jos, t. y. apeliantės kaltės, neturi, kadangi į bylą pateiktos nuotraukos padarytos po eismo įvykio. Objektyviu įrodymu, sprendžiant klausimą ar buvo įjungti mano vairuojamame automobilyje artimųjų šviesų žibintai ar ne, gali būti tik priekinių žibintų lempučių ekspertinio tyrimo rezultatai. Tačiau, tokių tyrimų atlikta nebuvo, todėl S.Y.C. versija nėra pagrindo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ir jo papildymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S.Y.C. prašo šį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos planas, apeliantės bei paties S.Y.C. parodymai patvirtina, kad vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į kairę S.Y.C. nedavė kelio automobiliui, važiavusiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko įvyko automobilių susidūrimas. Tačiau byloje teismo nustatytos įvykio aplinkybės leido teismui pagrįstai teigti, kad S.Y.C. negalėjo laiku pastebėti apeliantės vairuojamo automobilio, kadangi pastarasis važiavo su neįjungtais žibintais, eismo įvykio metu buvo blogas matomumas, be to, buvo tamsu ir lijo.

2. Pirmąją reikšmingą aplinkybę, kad apeliantė vairavo automobilį neįsijungusi artimųjų šviesų žibintų, nors privalėjo tai daryti tamsios paros metu pagal Kelių eismo taisyklių 138 punktą, teismas nustatė remdamasis: 1) S.Y.C. tiek eismo įvykio dieną, tiek teismo proceso metu nuosekliu ir kategorišku tvirtinimu, kad apeliantė važiavo neįsijungusi žibintų; 2) kartu su pareiškėju automobiliu važiavusio ir eismo įvykį stebėjusio M.Š. policijoje duotais rašytiniais parodymais ir žodiniais parodymais, duotais teismo posėdžio metu; 3) visiškai pašalinio eismo įvykį mačiusio asmens R.G. policijoje duotais rašytiniais parodymais ir žodiniais parodymais, duotais teismo posėdžio metu; 4) S.Y.C. eismo įvykio metu darytu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kaip apeliantė įjunginėja automobilio šviesas jau po eismo įvykio, norėdama išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Tuo tarpu apeliantės eismo įvykio versiją patvirtina tik jos pačios bei jos bendradarbės, liudytojos B.B., nebuvusios eismo ivykio metu ir betarpiškai nemačiusios eismo įvykio, parodymai, todėl jie pagrįstai teismo buvo įvertinti kritiškai.

3. Aplinkybę, kad įvykio metu buvo tamsu, lijo, buvo blogas matomumas, nurodė visi teismo apklausti liudytojai, pats S.Y.C. ir net apeliantė savo apeliaciniame skunde, todėl ši aplinkybė yra neginčijama. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veiksmuose nėra svarbiausio administracinės atsakomybės elemento - kaltės dėl įvykusio eismo įvykio.

4. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas neuždavė liudytojams eilės reikšmingų klausimų, neatliko jos vairuojamo automobilio priekinių žibintų lempučių ekspertinio tyrimo, nepatikrino matomumo eismo įvykio vietoje bei nenustatė, ar pareiškėjas galėjo pamatyti priešinga kryptimi važiuojantį automobilį bei išvengti susidūrimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apeliantė jokių prašymų ištirti šias eismo įvykio aplinkybes neteikė, atlikti ekspertizę nereikalavo. Dar daugiau, du kartus šaukiama atvykti į teismo posėdžius, į teismą taip ir neatvyko, tokiu būdu pati atsisakydama savo teisės aktyviai dalyvauti teismo procese bei pateikti teismui atitinkamus prašymus, užduoti teismo apklausiamiems liudytojams, jos nuomone, svarbius klausimus (kur ir kas sėdėjo, ką matė ir iš kur liudytojas atsirado ir pan.). Be to, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kadangi nuo eismo įvykio praėjo daugiau kaip metai ir apeliantės automobilis jau yra sutaisytas, apeliantės nurodytų tyrimų fiziškai nebėra galimybės atlikti. Atsiliepime pažymima, kad iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, jog teismas aiškinosi visas apeliantės nurodytas liudytojų stebėtas eismo įvykio aplinkybes, jų buvimo vietą eismo dėl automobilio Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojos J.V. priešingų teisei veiksmų. įvykio metu, santykį tarp liudytojų ir pareiškėjo ir pan., todėl iš apeliantės skundo matyti, kad ji net rašydama apeliacinį skundą nepasirūpino susipažinti su bylos medžiaga.

5. Visiškai nepagrįstas yra apeliantės teiginys, kad eismo įvykio vietos apžiūros metu į atvažiavusius patrulius geranoriškai joks galimas liudytojas nesikreipė. Iš byloje esančio R.G. rašytinio paaiškinimo policijai bei patrulio O.Slavinsko tarnybinio pranešimo matyti, jog eismo įvykį stebėjo ir sutiko duoti parodymus policijoje visiškai pašalinis asmuo – R.G.. Jis tiek eismo įvykio dieną, tiek teisme tvirtino, kad automobilių susidūrimo metu apeliantės vairuojamas automobilis buvo be šviesų ir jo akivaizdoje apeliantė „nubėgo į mašiną ir įjungė automobilio žibintus" (b.l. 14).

6. Apeliantės 2006 m. gruodžio 5 d. vairuotas automobilis eismo įvykio metu patyrė nežymius sugadinimus, nei vienas iš kurių nebuvo „priekinių žibintų sudužimas", „išdaužimas" ar kitoks rimtas sugadinimas. Nei vienas iš draudimo kompanijos užfiksuotų automobilio sugadinimų negalėjo net mechanikoje nieko nesuvokiančiam asmeniui duoti pagrindą tikėtis automobilio užsidegimo. Todėl, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, yra akivaizdu, kad apeliantė klaidina teismą bandydama pateisinti savo veiksmus įjungiant automobilio žibintus tik po to, kai eismo įvykis įvyko ir kai tai buvo užfikuota S.Y.C. telefono vaizdo kamera.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą bei paskyrusi administracinę nuobaudą atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog prašo jo netenkinti ir jį atmesti.

Atsiliepime paaiškina, jog laikosi nuomonės, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojos J.V. kaltės. Automobilio Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotoja vairuodama automobilį tamsiu paros metu, lyjant, neįjungė jokių (gabaritinių, artimųjų, tolimųjų, rūko, avarinės šviesos signalizacijos) žibintų šviesų, tuo sudarydama grėsmę eismo saugumui. Susidarius minėtai situacijai automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas S.Y.C. neturėjo galimybės pastebėti artėjančios kliūties ir išvengti susidūrimo su automobiliu Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pabrėžiama, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįsta išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūno 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu S.Y.C. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 150 litų bauda už tai, kad jis, 2006 m. gruodžio 5 d., vairuodamas automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), Savanorių - Žemaitės - Pietario g., Vilniuje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio automobiliui Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J.V., važiuojančiam lygiareikšmiu keliu, apgadino abu automobilius (b.l. 5).

Byloje taip pat nustatyta, jog eismo įvykis atsitiko tamsiu paros metu, esant prastoms meteorologinėms sąlygoms – lijundrai (b.l. 19). Be to, kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai (S.Y.C. pateikta video medžiaga, b.l. 7) iš esmės patvirtina, jog esant tokioms vairavimo sąlygoms J.V. vairuotas automobilis Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavo be jokių įjungtų žibintų (gabaritinių, artimųjų, tolimųjų, rūko ar avarinės šviesos signalizacijos). Peržiūrėjus S.Y.C. pateiktą vaizdo įrašą (b.l. 7) aiškiai matyti, kad iš karto po eismo įvykio J.V. automobilio žibintai ar avarinė šviesos signalizacija nebuvo įjungta, žibintai ir signalizacija įjungti vėliau, kai J.V. automobilį pradėjo filmuoti ir prie jo priėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S.Y.C..

Įvertinus šias aplinkybes, bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad susidarius situacijai, kai J.Valsiljeva tamsiu paros metu ir esant prastoms meteorologinėms sąlygoms Savanorių - Žemaitės - Pietario g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), kito automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas S.Y.C. neturėjo galimybės pastebėti artėjančios kliūties ir išvengti susidūrimo su automobiliu Audi 100. Todėl laikytina, jog S.Y.C. kaltė dėl jam inkriminuoto ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs lengvą kūno sužalojimą arba nulėmęs transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą) yra neįrodyta, o jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nurodytų aplinkybių nepaneigia ir kiti apeliacinio skundo teiginiai. Nors apeliantės J.V. teigimu S.Y.C. kaltę galėtų patvirtinti paskirta eismo įvykio ekspertizė, tačiau viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu policijos įstaigoje, tiek ir pateikus skundą administraciniam teismui J.V. turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę ar prašyti ekspertą (specialistą) dalyvauti bylos nagrinėjimo metu (ATPK 277 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 ir 63 straipsniai), taip pat savo iniciatyva kreiptis į autotechnines ekspertizes atliekančias įstaigas dėl atitinkamo ekspertizės akto surašymo. Tokia teise (įstatymų suteikta galimybe) J.V. iš esmės nepasinaudojo, nors S.Y.C. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta dar 2006 m. gruodžio 5 d. (b.l. 5). Todėl konstatuotina, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų ir nenustatyta jokių faktų, kurie galėtų paneigti ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kurio buvo nutraukta S.Y.C. administracinio teisės pažeidimo byla, išvadų objektyvumą bei pagrįstumą.

Dėl šių priežasčių J.V. apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J.V. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.