Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. J.-B. ir D. B. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai K. J.-Bulvinė ir D. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydami panaikinti bendru sutikimu santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus Švč. M. Marijos krikščionių Pagalbos bažnyčioje sudaryta santuoka tarp pareiškėjų, patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių, palikti iki santuokines pavardes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

3. Teismas nurodė, kad nors prašyme nurodytas pareiškėjo adresas Lietuvoje, tačiau pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis jis deklaravęs išvykimą į Airiją. Kadangi abu pareiškėjai gyvena užsienyje (Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje), todėl teismas sprendė bylos teismingumo klausimą.

4. Pareiškėjų pareiškime nėra nurodyta jų nepilnamečio vaiko D. B. tiksli gyvenamoji vieta, pareiškėjai nenurodė su kuriuo iš tėvų šiuo metu gyvena jų nepilnametis vaikas, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Ir pateiktos šalių sutarties matyti, kad pareiškėjai sutarties 4.1 punktu susitarė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

5. Pareiškėjų pareigų ir teisių teismingumo klausimu tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra būtent 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ II skyriaus 2 skirsnio 8 straipsnio 1 dalyje pagrindinė jurisdikcijos taisyklė – pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą bei Reglamento „Briuselis II bis“ I skyriaus 1 straipsnio 1 dalies b punktą, apibrėžiantį jo taikymo sritį - civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų apribojimu, todėl byla priklausytų būtent pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą Airijos teismų jurisdikcijai. Tuo tarpu šio Reglamento „Briuselis II bis“ pagrindu būtent pareiškėjos (vaiko motinos) gyvenamoji vieta pagal šį Reglamentą „Briuselis II bis“ bylos teismingumo neapsprendžia.

6. Teismas pažymėjo, kad netaikytinas Reglamento „Briuselis II bis“ 2 skirsnio 12 straipsnis, suteikiantis teisę pasirinkti jurisdikciją, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nepilnametis vaikas D. B. turi esminį ryšį su Lietuvos Respublika, nors ir yra lietuvis. Be to, nė vienas iš vaiko tėvų pareigų turėtojų Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra jokio būtent visų bylos šalių aiškiai išreikšto ar kitokiu nedviprasmišku būdu pateikto pritarimo dėl bylos teismingumo (jurisdikcijos) būtent Lietuvos Respublikos teismams.

7. Teismas nusprendė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje jurisdikcijos neturi, todėl pareiškėjų prašymą atsisakė priimti, išaiškino pareiškėjams, jog jie turi teisę prašymą pateikti Airijos arba Jungtinės Karalystės teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį ir prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjai šiuo metu turi kelias gyvenamąsias vietas, yra išvykę užsidirbti, tačiau sprendžiant dėl jurisdikcijos santuokos nutraukimo klausimui nagrinėti tai nėra svarbu, kadangi pareiškėjai turėjo teisę rinktis alternatyvią jurisdikciją dėl santuokos nutraukimo (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnis) ir pasirinko jų bendru sutarimu pagal savo abiejų turimą Lietuvos pilietybę (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punktas), o ne pagal gyvenamą vietą. Todėl byla dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo yra teisminga Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę.

1.2. Teismas neteisingai aiškino Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio taikymą ir neatsižvelgė į kitas Reglamento „Briuselis II bis“ sąlygas (išimtis) iš bendros taisyklės ir nepagrįstai jų nepritaikė, nepagrįstai neatsižvelgė į turimą jurisdikciją pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ spręsti pareiškėjų santuokos bylą ir tuo pačiu - išimtį, taikomą esant 12 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Teismas nepagrįstai nurodė, jog „nėra jokio būtent visų bylos šalių aiškiai išreikšto ar kitokiu nedviprasmišku būdu pateikto pritarimo dėl bylos teismingumo (jurisdikcijos) būtent Lietuvos Respublikos teismams“. Šioje byloje abu pareiškėjai aiškiai raštu teismui išreiškė norą nagrinėti bylą Lietuvos teisme, paduodami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir šiam teismui jį adresuojant.

1.3. Nagrinėjamu atveju nėra jokių priežasčių abejoti, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos galėtų prieštarauti jų sūnaus interesams, o tėvų pareigos šalių susitarimu yra aiškiai apibrėžtos ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl gali būti tvirtinamos kartu su kitomis sutarties nutraukimo sąlygomis, nutraukiant šalių santuoką bendru sutuoktinių sutarimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą panaikinti bendru sutikimu santuokos apskaitos įrašą ir patvirtinti sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu panaikinti bendru sutikimu santuokos apskaitos įrašą ir patvirtinti sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje sutarta dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos ir dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).

13. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja ir nepilnametis vaikas (kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėjas) nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, o pareiškėjas – Airijoje, kad pareiškėjai (sutuoktiniai) ir jų nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl pareiškėjų ir jų vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos byla laikytina su tarptautiniais elementais, kurie susijęs su Airija ir Jungtine Karalyste.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo reikalavimų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo jurisdikcijos klausimą, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjų kito reikalavimo – panaikinti bendru sutikimu santuokos apskaitos įrašą (santuokos nutraukimo) jurisdikcijos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų prašymo jurisdikcijos klausimą sprendė vadovaujantis tik Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis.

15. Nagrinėjamu atveju ES teisės aktuose nustatytos taisyklės, t. y. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ nuostatos netaikytinos, nes Jungtinė Karalystė, su kuria pareiškėjų reikalavimai yra susijęs, pasitraukė iš ES, o bylos procesas pradėtas po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) (Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalis).

16. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, o taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – atitinkamai 1996 m. Hagos Konvencija ir 2007 m. Hagos konvencija), kurių dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.

17. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 straipsnio nuostatas, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismo taikyto Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio b punkte nustatyta, jog jurisdikciją dėl santuokos nutraukimo turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Šiuo atveju abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl, nenustačius priešingą vertinimą įtvirtinančių tarptautinių sutarčių nuostatų, nėra pagrindo spręsti, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

18. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Ši nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas. Kaip jau nurodyta, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjų reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, kurie priskirtini prie reikalavimų dėl tėvų pareigų, teismingi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinės Karalystės teismams.

19. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo apie prorogacijos taikymo galimybę, ir remdamasis šia aplinkybe, laiko reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėtinais Lietuvos Respublikos teisme šalių santuokos nutraukimo byloje. 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje yra numatyta minėtos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtis, t. y. jurisdikcijos prorogacijos atvejai, kuomet reikalavimai dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjami jų santuokos nutraukimo teisme. Minėtame straipsnyje yra nurodytos tokios prorogacijos taikymo sąlygos: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš vaiko tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad šioje byloje abu pareiškėjai aiškiai raštu teismui išreiškė norą nagrinėti bylą Lietuvos teisme, paduodami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir šiam teismui jį adresuojant, todėl klausimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vielos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Alytaus apylinkės teisme kartu su pareiškėjų - kaip tėvų pareigų turėtojų - prašymu dėl santuokos nutraukimo. Nors šiais argumentais yra grindžiamos aplinkybės dėl Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje nustatytų išimčių dėl jurisdikcijos pagrindų taikymo, tačiau jos yra iš esmės analogiškos 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad šioje byloje pareiškėjai yra aiškiai išreiškę pritarimą dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisme. T. y. šiuo atveju yra visos būtinos prorogacijos taikymo sąlygos, nurodytos 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje.

21. Taigi, pareiškėjų reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje nustatyta išimtimi, gali būti nagrinėjami šalių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos teisme.

22. 2007 m. Hagos konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau vertinant teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma, atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. T. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

23. Nagrinėjamu atveju tiek vaiko motinos (pareiškėjos), tiek vaiko, kuriam prašomas priteisti išlaikymas, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, tačiau, kaip jau nurodyta, pareiškėja sutinka su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, todėl spręstina, jog remiantis 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsniu, šalių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją nagrinėti ir pareiškėjų reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias teismų jurisdikcijos šeimos bylose su tarptautiniu elementu nustatymą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.