- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- I-1185-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00264-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. P.
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos A. Z. skundo dėl akto panaikinimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2014-07-21 pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens 2006-02-02 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014-07-23 nutartimi nustatė, kad pareiškėjos skundas turi trūkumų ir įpareigojo pareiškėją iki 2014-08-12 pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos paduoto skundo pagrindas – aplinkybės, kuriomis ji grindžia pareikštą reikalavimą, skunde formuluojamos neaiškiai, todėl nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Teismas įpareigojo pareiškėją tikslinti skundą, tai yra naujai teismui teikiamame skunde aiškiai nurodyti visas aplinkybes, kurios patvirtina skundo reikalavimą, nurodyti tas aplinkybes pavirtinančius įrodymus ir juos pridėti, o, pateikus įrodymus, kad pareiškėja pati reikalingų įrodymų negali gauti, suformuluoti teismui prašymą juos išreikalauti. Teismas nutartyje pareiškėjai išaiškino, kad tikslindama skundą, pareiškėja turėtų nurodyti, kaip pareiškėjos skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, ji turi nurodyti kuo pasireiškia nurodytas pažeidimas. 2014-07-23 nutartyje teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad pareiškėja pati nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra savininkas žemės sklypo, kurio ribų paženklinimo-parodymo aktą skundžia pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, jeigu skundu pareiškėja siekia nuginčyti šiuo aktu įteisinto kaimyninio žemės sklypo ribas ir taip apginti savo nuosavybės teises į gretimai esantį savo žemės sklypą, galimai keliamas ginčas, susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai jau yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
2014-07-23 nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, kad skundžiamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas paprastai yra rengiamas, įgyvendinant patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207(su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbai apima suprojektuotų žemės sklypų ribų ir suprojektuotų kelių paženklinimą vietovėje, žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimą ir žemėtvarkos projekto patikslinimui reikalingų dokumentų parengimą (jei ženklinant vietovėje žemės sklypus nustatoma, kad reikalingas žemėtvarkos projekto patikslinimas).Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. O paminėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau- ABTĮ nustatyta) tvarka( Žemės ūkio reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos skundo nėra aišku, ar dėl skundžiamu aktu paženklinto sklypo įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis jau yra priimtas sprendimas. Todėl teismas akcentavo būtinumą pareiškėjai aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundo pagrindą, nes tik įvykdžius šią įstatymo pareiškėjai nustatytą pareigą, gali paaiškėti, kad ginčijamam aktui apskųsti pagal galiojantį žemės reformos teisinių santykių reguliavimą, yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka(ABTĮ 25 straipsnis), kurios pareiškėjai yra privalu laikytis. Be to, 2014-07-23 nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, kada ji sužinojo apie skundžiamą aktą ir/ar kada jis pareiškėjai buvo įteiktas, kad teismas galėtų įvertinti ir nuspręsti, ar skundas teismui pateiktas įstatymu nustatytais terminais. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad pagal teisės aktus atsakovu skunde turi būti nurodoma Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o prie skundo pridedami įrodymai turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai buvo išaiškintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 38,40 straipsnių nuostatos.
Paminėta nutartimi pareiškėja teismo buvo įpareigota iki 2014-08-12 pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, tai yra, ji buvo įpareigota teismui pateikti skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia skundo reikalavimą, jos būtų nurodytos taip, kad iš skunde nurodytų aplinkybių būtų aiški skundo esmė, tame tarpe būtų nurodyta, kaip pareiškėjos skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kuo pasireiškia nurodytas pažeidimas, prie skundo pridėti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pateikti prie skundo pridėtų ir naujai pateikiamų įrodymų originalus ar nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas, apsispręsti dėl atsakovo tinkamumo, į valstybės biudžetą sumokėti 100Lt žyminį mokestį ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjai nurodyta, kad teikdama skundą teismui, ji turi apsvarstyti keliamo ginčo teismingumo, jo sprendimo išankstine tvarka ne per teismą, jo padavimo terminų laikymosi klausimus. Pareiškėjai išaiškinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjai.
Šalies argumentai
2014-08-05 pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė patikslinantį skundą, kuriuo prašo panaikinti A. P. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 9 punkto įrašą: „prie sklypo privažiuoti 4 m keliu“. Šalinant skundo trūkumus pareiškėjos teismui pateiktame patikslinančiame skunde nurodytos aplinkybės išliko neaiškios, iš jų neįmanoma konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą ir nustatyti jo ribas. Pareiškėja nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra žemės sklypo, su kuriuo ribojasi pareiškėjos žemės sklypas, savininkas. Kaip matyti iš skundo medžiagos, pareiškėja taip pat yra su trečiojo suinteresuoto asmens sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkė. Skundo patikslinime ji mini apie kelio pašalinimą iš savo ir trečiojo suinteresuoto asmens privačių žemės sklypų, todėl galima manyti, kad inicijuojamas ginčas gali būti susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu ar kitų civilinio teisinio pobūdžio klausimų sprendimu. O pareiškėjai nepašalinus 2014-07-23 nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, tai yra patikslinančiame skunde aiškiai ir konkrečiai nesuformulavus skundo pagrindo, tebeliko neaiški keliamo ginčo esmė. Taip pat pareiškėja prie skundo nepridėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pateiktų įrodymų originalų ar tinkamai patvirtintų jų kopijų, o pareiškėjai konkrečiai ir aiškiai nesuformulavus skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, daroma išvada, kad skundu keliamas ginčas galimai susijęs su civilinio pobūdžio teisinių klausimų sprendimu, kurie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat liko nepašalintos abejonės dėl privalomumo ginčą išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus, kada ji sužinojo apie skundžiamą aktą ir/ar kada jis pareiškėjai buvo įteiktas, kad teismas galėtų įvertinti ir nuspręsti, ar skundas teismui pateiktas įstatymu nustatytais terminais. Skundo patikslinime pareiškėja mini, kad apie skundžiamą aktą sužinojo iš atsakovo 2014-05-23 rašto Nr.(duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad jis yra teisme, tačiau nei su 2014-07-21 pateiktu pirminiu skundu, nei su jį patikslinančiu skundu paminėto įrodymo nepateikė. Taip pat pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito, nors skundo patikslinime mini, kad žyminio mokesčio kvitas yra teisme. Pareiškėja nepateikė prie skundo pridėtų ir naujai pateikiamų įrodymų originalų ar nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų.
Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino 2014-07-23 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Iš pareiškėjos skundo ir jo patikslinimo negalima nustatyti keliamo ginčo esmės, jo teismingumo, jo sprendimo išankstine tvarka ne per teismą privalomumo, jo padavimo terminų laikymosi klausimų. Todėl yra pagrindas taikyti procesines pasekmes, numatytas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje ir pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 105-106 149 straipsniais, teismas
nutaria:
Skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai.
Pareiškėjai A. Z. išaiškinti, kad skundo grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjai, pašalinus skundo trūkumus, vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos administracinį teismą.