- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2-20085-877/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15781-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- G. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą dėl antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Gita Andrijauskienė, UAB „Swedbank lizingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. T. skundu prašo pripažinti neteisėtais antstolės Gitos Andrijauskienės atsisakymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tinkamai nustatyti 2013-08-22 turto apraše nurodyto turto rinkos vertę ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą bei tinkamai įvertinti 2013-08-22 turto apraše nurodytą turtą rinkos kaina, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodyta, kad 2013-08-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-33751-430/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 128729,19 Lt vertės pareiškėjo turtui. Nutarties vykdymas buvo perduotas antstolei Gitai Andrijauskienei, antstolė 2013-08-22 areštavo ir aprašė pareiškėjui priklausantį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turto apraše nurodydama, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Antstolė, neįvertinusi areštuoto turto ir neinformavusi pareiškėjo apie vykdomosios bylos užbaigimą, priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą. Apie tai, kad turtas nebuvo ir nebus vertinamas ir vykdomoji byla yra užbaigta, pareiškėjas sužinojo telefonu. Pareiškėjui 2014-06-10 pateikus prašymą antstolei atnaujinti vykdomąją bylą ir tinkamai įvertinti aprašytą turtą, antstolė šio prašymo neišnagrinėjo ir nepriėmė atitinkamo patvarkymo. Pareiškėjas iki skundo surašymo dienos nėra gavęs antstolės atsakymo nei telefonu, nei raštu į savo pateiktą prašymą dėl bylos atnaujinimo ir turto įkainojimo.
Antstolė Gita Andrijauskienė patvarkyme dėl pareiškėjo skundo su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydama, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti vykdomąją bylą ir tinkamai nurodyti 2013-08-22 turto apraše nurodyto turto rinkos vertę, nepateikė duomenų apie tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), neįkeistas bankui ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kad prievolė yra įvykdyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašė skundo netenkinti, nurodydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pareiškėjo turtui nesutrikdė jo teisės valdyti ir naudotis areštuotu turtu, be to, areštuotam turtui yra pritaikyta hipoteka, siekiant užtikrinti 278035,21 Eur prievolės įvykdymą, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ši prievolė yra įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (CK 1.138 str. 1 p.). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t.y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Taigi skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Tačiau pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Tai leidžia padaryti išvadą, kad, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Vykdomosios bylos nutraukimas taip pat yra antstolio vykdomasis veiksmas, kuris gali būti apskųstas CPK XXXI skyriuje nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu asmuo, laikydamasis šių reikalavimų apskundžia atliktą vykdomosios bylos nutraukimą ir prašo pripažinti vykdomosios bylos nutraukimą neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtais antstolio kitus toje vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tai teismas ypatingosios teisenos tvarka ir pagal CPK XXXI taisykles turi teisę išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus ir juos išspręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 str. 7 d. neturi būti atsižvelgiama, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu antstolės atsisakymą atnaujinti vykdomąją bylą bei tinkamai nustatyti 2013-08-22 turto apraše nurodyto turto rinkos vertę ir įpareigoti antstolę atnaujinti vykdomąją bylą bei tinkamai įvertinti 2013-08-22 turto apraše nurodytą turtą rinkos kaina, t.y. pareiškėjas prašo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtumą, neįvertinus ir vėlesniu neveikimu iš esmės atsisakant įvertinti 2013-08-22 turto apraše nurodytą areštuotą nekilnojamąjį turtą, ir, atnaujinus vykdomąją bylą, nustatyti šio turto vertę. Taigi, pareiškėjas skundu nereiškia prašymo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013-10-28 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, reikalavimai antstolei pateikti esant užbaigtai vykdomajai bylai ir jais neginčijamas pats bylos užbaigimas. Vykdomosios bylos užbaigimas reiškia, kad vykdymo procesas yra pasibaigęs, todėl antstolės veiksmų apskundimas CPK 510 str. nustatyta tvarka negalimas, ir pareiškėjas turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, reiškiant materialinio pobūdžio reikalavimą – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Įvertinus, kad pareiškėjas neskundė antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, konstatuotina, kad jis pats pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo priimtas 2013-10-28, o pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, į antstolę, nesutikdamas su antstolės neatliktu nekilnojamojo turto vertės nustatymu ir siekdamas vykdomosios bylos atnaujinimo bei tinkamo aprašyto turto įvertinimo, kreipėsi 2014-06-10, todėl, teismo nuomone, nuo antstolės neatlikto turto vertės nustatymo ir vykdomosios bylos užbaigimo iki pareiškėjo kreipimosi į antstolę, turint tikslą pripažinti antstolės neveiklumą neteisėtu ir įvertinti turtą, praėjo daugiau kaip 90 dienų, t.y. suėjo CPK 512 str. nustatytas naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (neatlikimo), kuriam pasibaigus suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolio veiksmų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmų nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Nutraukus civilinę bylą, iš pareiškėjo priteistinos 18 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 str., 290 str., 291 str., 293 str. 1 p., 513 str., teismas
nutaria:
Nutraukti civilinę bylą pagal G. T. skundą dėl antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18 Lt (aštuoniolikos litų) (5 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.