Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-05-29 · Administracinė byla Nr. I-7296-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
I-7296-244/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01801-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
AB ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB ,,Grinda”
Administracinė byla Nr. I-7296-244/2014(Teisminio proceso Nr.3-61-3-01801-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 64, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos AB ,,Lietuvos draudimas“ skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir UAB ,,Grinda” dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja AB ,,Lietuvos draudimas“ skunde (b. l. 1-3) prašo: 1) solidariai priteisti iš atsakovių 8 652,64 Lt žalos; 2) priteisti iš atsakovių 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. kovo 15 d. automobilis Mersedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio duobę, kas sąlygojo minėto automobilio apgadinimą. Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, transporto priemonė buvo apdrausta. Dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiajam pagal sutartį išmokėjo 8 967,38 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Pažymėjo, kad įvertinus detalių nusidėvėjimą, susidaro atlygintina 8 652,64 Lt suma. Atsakovės nesivadovavo Vietos savivaldos, Kelių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų, Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, todėl neužtikrino tinkamos (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūros. Žala padaryta dėl netinkamos kelio būklės. Nukentėjęs asmuo kelių eismo taisyklių nepažeidė, nepažymėtų kliūčių kelyje numatyti negalėjo ir nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos.

Atsiliepimas

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 37-46) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą. Sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę ir priežiūrą. Gatvių priežiūra ir remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“, todėl UAB „Grinda“, kaip gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirūpino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra jos neteisėtų veiksmų. Objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį neatsako, todėl būtent UAB „Grinda“ turėtų būti keliami reikalavimai Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu skundas turėtų būti atmestas. Mano, kad pareiškėjas netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nėra įrodymų, patvirtinančių atliktų darbų automobiliui būtinumą, neįrodyta, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini). Nenustatydamas detalių nusidėvėjimo, pakeistų detalių likutinės vertės, pareiškėjas neįrodė tariamai patirtos žalos realaus dydžio. Pareiškėjas, skaičiuodamas tariamai patirtos žalos dalį, išmokėdamas išmoką neišskaitė franšizės. Mano, kad tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, jis nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, nebandė jos išvengti, vadinasi, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai nulėmė įvykusį eismo įvykį. Pažymėjo, kad transporto priemonių draudimo liudijimas yra nepatvirtintas draudėjo parašu.

Atsakovė UAB ,,Grinda“ atsiliepime į skundą (b. l. 52-59) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad vairuotojas žalą patyrė dėl savo didelio neatsargumo, todėl, net ir įrodžius, kad dėl gatvės priežiūros galėtų kilti atsakomybė ir UAB „Grinda“, bendrovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. nuostatų pagrindu. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų neegzistuoja, jų pareiškėja, be kita ko nenurodo ir neįrodinėja, todėl ryšio tarp bendrovės veiksmų ir patirtų nuostolių taip pat nėra. Pabrėžė, kad žalos dydis, nagrinėjamu atveju, nėra įrodytas, tačiau, net ir skundo tenkinimo atveju, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažintinas mažiausiai 50 procentų, tai yra per pusę, kadangi už žalą taip pat yra atsakingas ir pats vairuotojas. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Grinda“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Taip pat prašė atsižvelgti į nuo bendrovės nepriklausančias force majeure aplinkybes (t. y. 2010-2011 m. žiema pasižymėjo itin dideliu hidrometeorologinių sąlygų intensyvumu, todėl atšilus orui ir nelikus sniego ir ledo, juose atsivėrė rekordiškai daug kelio duobių), nes dėl jų negalėjo užtikrinti prižiūrimų gatvių būklės.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Paaiškino, kad 2014 m. kovo 28 d. Specialioji teisėjų kolegija teismingumo byloje Nr. T-38/2014 išaiškino, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Siekiant suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, Specialioji tiesėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 nusprendė, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą atsiradusią dėl inžinierinio statinio - kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl inžinierinio statinio - kelio trūkumų, todėl mano, kad nagrinėjamoje byloje turi būti laikomasi tokios pat praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p. nustato, kad tuo atveju, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-03-28 nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-38/2014, išaiškino, kad ginčai, susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčas kilo būtent dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė išmokėdamas 8 652,64 Lt dėl draudėjo automobilio sugadinimo, įvažiavus į gatvėje esančią duobę Vilniaus mieste, todėl skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str., 105 str., 106 str. teismas

nutarė:

Bylą pagal pareiškėjos AB ,,Lietuvos draudimas“ skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir UAB ,,Grinda” dėl turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Liudmila Zaborovska