Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad VTEK informaciją apie pradėtą tyrimą išsiuntė tik 2018 m. gegužės 7 d., o paaiškinimus pareiškėja turėjo pateikti iki 2018 m. gegužės 9 d.

Pareiškėjos įsitikinimu, visuomeninis patarėjas nėra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, todėl jam netaikytinas valstybės tarnybos reglamentavimas, jis neturi valstybės tarnautojo statuso. Nors VTEK aiškina, kad valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai nelaikytini valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, tačiau praktikoje jiems pritaiko nuobaudas pagal valstybės tarnybos reglamentavimą.

Paaiškina, kad priimdama sprendimą VTEK nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatomis, nes jai nėra suteikti įgaliojimai taikyti šio įstatymo nuostatas. Sprendime nėra konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės mero visuomeninė patarėja S. K. yra valstybės tarnautoja ir jai taikomas VTĮ, taip pat nėra konstatuota, kad pareiškėja yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo.

Komisija, priimdama sprendimą, vertino pareiškėjos statusą kaip valstybės politiko visuomeninės patarėjos. Valstybės politiko visuomeninis patarėjas nėra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, nes toks subjektas nėra nustatytas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, tačiau šių asmenų pareiga deklaruoti privačius interesus aiškiai ir imperatyviai nustatyta Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Taigi, privačių interesų deklaracijas privalo teikti ne tik asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, tačiau ir asmenys, nurodyti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje.

Tai, kad Komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 23 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, neturi teisinės reikšmės vertinant jos elgesį. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įpareigoja asmenis pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka ir terminais. Pareiga deklaruoti (tikslinti) privačius interesus yra asmeninė, o Įstatymas nenustato jokių išimčių dėl aplinkybių, kurioms esant valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo galėtų nedeklaruoti privačių interesų ar praleisti deklaracijos pateikimo (patikslinimo) terminą. Taigi, pavėluotas deklaravimas negali būti vertinamas kaip teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja Įstatymo nuostatų nepažeidė.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad praleido terminą tyrimui atlikti. Pažymi, kad VTEK tyrimą pareiškėjos atžvilgiu pradėjo ir atliko vadovaudamasi Įstatymo ir VTEK įstatymo, o ne VTĮ nuostatomis. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis ir VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato 3 metų senaties terminą tyrimui atlikti, skaičiuojant jį nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Privačių interesų deklaraciją pareiškėja pateikė 2017 m. gegužės 23 d., skundas dėl jos elgesio atitikties VTEK gautas 2018 m. balandžio 5 d. Taigi, VTEK sprendimą priėmė nepažeisdama Įstatyme nustatytų terminų. Pradėjusi tyrimą, informavo pareiškėją, kad ji turi pateikti aplinkybių paaiškinimą dėl galimai pavėluoto mero visuomeninės patarėjos pareigų deklaravimo (VTEK raštas buvo išsiųstas 2018 m. gegužės 2 d., o pakartotinai išsiųstas 2018 m. gegužės 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į VTEK pirmininką, prašydama atlikti patikrinimą ir pateikti išvadą, ar Kauno miesto savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai (tarp kurių ir pareiškėja) nepažeidė Įstatymo, nedeklaruodami savo privačių interesų ir profesinių santykių su Kauno miesto meru (b. l. 34–35).

VTEK, siekdama įvertinti pateikto prašymo pagrįstumą, 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-1476(1.5) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą, prašydama pateikti visuomeninių mero patarėjų (tarp jų ir pareiškėjos) kontaktinius duomenis, nurodyti, kokias pagrindines pareigas jie eina, bei pateikti informaciją, nuo kada jie paskirti eiti visuomeninių mero patarėjų pareigas (b. l. 36–37).

Kauno miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. D2-47 VTEK pateikė informaciją, kad Kauno miesto savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais mero visuomeninių patarėjų pareigas nuo Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 punkte nustatyta tvarka pateikto mero prašymo datos. Rašte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad pareiškėja visuomenine mero patarėja paskirta nuo 2016 m. gruodžio 30 d. (b. l. 38–39).

Byloje yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės mero 2016 m. gruodžio 27 d. prašymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 punktu, S. K. išduoti visuomeninio patarėjo pažymėjimą (b. l. 43). Taip pat pateikta informacija, kad pareiškėjai visuomeninio patarėjo pažymėjimas išduotas 2016 m. gruodžio 30 d. (b. l. 46–48).

VTEK 2018 m. gegužės 2 d. raštu Nr. S-1694-(1.2) informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą dėl jos elgesio atitikties Įstatymo II skirsnio nuostatoms, reguliuojančioms privačių interesų deklaravimą, ir prašė iki 2018 m. gegužės 9 d. raštu paaiškinti aplinkybes dėl galimai pavėluoto mero visuomeninio patarėjo pareigų deklaravimo bei esant galimybei pateikti paaiškinimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 62). Byloje pateikti duomenys (elektroniniai laiškai) patvirtina, kad šis raštas pareiškėjai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2018 m. gegužės 2 d. (b. l. 60), pakartotinai išsiųstas 2018 m. gegužės 7 d. (b. l. 61). Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad informacija apie pradėtą tyrimą pateikta tik 2018 m. gegužės 7 d., todėl paaiškinimams pateikti terminas buvo nepakankamas.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 8 d. paaiškinimuose (VTEK gautuose 2018 m. gegužės 9 d.) nurodė, kad prie Kauno miesto savivaldybės mero visuomeninių patarėjų komandos prisijungė 2016 m. gruodžio 20 d. Viešųjų ir privačių interesų deklaraciją pateikė prieš metus. Taip pat informavo, kad jai pavaldžiose įstaigose nebuvo ir nėra įdarbinta, niekada neturėjo jokios intencijos nuslėpti einamų pareigų, nebuvo jokios situacijos, kurioje būtų įmanoma įžvelgti interesų konfliktą (b. l. 63).

VTEK, atlikusi tyrimą, ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėja visuomeninio patarėjo statusą įgijo 2016 m. gruodžio 30 d., kai buvo išduotas savivaldybės mero visuomeninio patarėjo pažymėjimas, deklaraciją turėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo pažymėjimo išdavimo dienos, tačiau tai padarė tik 2017 m. gegužės 23 d., praleidusi Įstatyme nustatytą terminą. VTEK pripažino, kad pareiškėja, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (1 punktas); rekomendavo Kauno miesto savivaldybės merui užtikrinti, kad naujai skiriami visuomeniniai patarėjai būtų nedelsiant informuojami apie jiems taikomą pareigą pateikti (patikslinti) privačių interesų deklaraciją (2 punktas); nurodė sprendimo kopiją išsiųsti S. K., Kauno miesto savivaldybės merui, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės generaliniam direktoriui ir Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai (3 punktas); taip pat nurodė sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt (4 punktas) (b. l. 6–8).

Pareiškėjos teigimu, ji nepažeidė Įstatymo nuostatų, nes jos, kaip mero visuomeninės patarėjos, veikla nėra valstybės tarnautojo veikla, o laiku nepateikta deklaracija savaime nėra interesų konfliktas. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, VTEK praleido terminą tyrimui pradėti ir sprendimui priimti, taip pat VTEK nepaaiškino, kokio laikotarpio ir kokiu klausimu gali būti tikrinama visuomeninio patarėjo veikla bei koks yra šių tikrinimų senaties terminas.

Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams.

Privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Nei Vietos savivaldos įstatymas, kurio 19 straipsnio 18 punkte nustatyta mero teisė savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių konsultantų, nei kiti teisės aktai nenustato priėmimo į aptariamas pareigas tvarkos. Minėtoje normoje tik nustatyta, kad mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

Remiantis byloje esančiais savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato paaiškinimais, nustatyta, kad priimant visuomeninį mero patarėją į pareigas joks atskiras individualus administracinis aktas nėra priimamas. Savivaldybės mero visuomeniniai patarėjai laikomi atliekančiais mero visuomeninių patarėjų pareigas nuo savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13.11 papunktyje nustatyta tvarka pateikto mero prašymo datos. Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“, 13.11 papunktyje nustatyta, kad tarybos nariui, merui, mero pavaduotojui pateikus savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl padėjėjo (patarėjo) pažymėjimo išdavimo, savivaldybės administracija padėjėjams ir patarėjams išduoda pažymėjimus.

Esant šioms aplinkybės ir Kauno miesto savivaldybėje nustatytai vidaus tvarkai, sutiktina su VTEK išvada, kad visuomeninio mero patarėjo paskyrimo (pasitelkimo) data turėtų būti laikoma pažymėjimo išdavimo data.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiškėjos įgytos savivaldybės mero visuomeninio patarėjo pareigos patenka į Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, privalančių Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, sąrašą, todėl pareiškėja turėjo pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo pareiškėjos išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (2016 m. gruodžio 30 d.) elektroninėmis priemonėmis VTEK pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau deklaraciją pateikė 2017 m. gegužės 23 d., praleidusi Įstatyme nustatytą terminą. Šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad nebuvo interesų konflikto, nes tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas, pakanka nustatyti faktą, kad pareiškėja, kaip savivaldybės mero visuomeninė patarėja, turėdama pareigą VTEK pateikti privačių interesų deklaraciją, šios pareigos Įstatymo nustatytais terminais neatliko.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad VTEK praleido terminą tyrimui pradėti ir sprendimui priimti.

VTEK kontroliuoja, kaip asmenys, kuriems taikomos šio įstatymo nuostatos, jį vykdo (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimui pradėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo. Pareiškėja privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. gegužės 23 d., o ginčijamas sprendimas priimtas 2018 m. liepos 18 d., taigi, darytina išvada, kad VTEK sprendimą priėmė nepažeisdama Įstatyme nustatytų terminų. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad tyrimo terminą ji skaičiuoja remdamasi VTĮ nuostatomis, tačiau šio įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes VTEK tyrimą už Įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimą atlieka vadovaudamasi Įstatymo ir VTEK įstatymo nuostatomis, kurios taikytos ir nagrinėjamu atveju.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo aplinkybes, kad atliekamo tyrimo metu kreipėsi į VTEK dėl papildomų išaiškinimų, deklaruojant privačius interesus, ir gavo atsakymus, kad su VTEK išdėstyta pozicija atsakymuose nesutinka. Byloje pateikti tiek pareiškėjos teikti prašymai VTEK (2018 m. liepos 19 d. prašymas (b. l. 12), 2018 m. rugpjūčio 16 d. prašymas (b. l. 15)), tiek VTEK pareiškėjai pateikti atsakymai (2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakymas Nr. S-3562-(2.5) (b. l. 13–14), 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakymas Nr. S-3821-(2.5) (b. l. 17–18)). Pažymėtina, kad VTEK atsakymai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nenagrinėja argumentų, susijusių su VTEK pareiškėjai pateiktais raštais po ginčijamo sprendimo priėmimo.

Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis sudaryta iš kelių dalių, pareiškėja skunde išdėstė argumentus tik dėl tos dalies, kuria VTEK pripažino ją pažeidus atitinkamas įstatymo nuostatas (sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad kitų sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų punktų pareiškėja iš esmės neginčija, t. y. skunde nedetalizuoja nesutikimo argumentų, teismas jų plačiau nenagrinėja. Be to, susipažinus su likusiais sprendimo rezoliucinės dalies punktais, matyti, kad 2 punktas yra rekomendacinio pobūdžio, o 3–4 punktai susiję su informavimu apie priimtą sprendimą ir sprendimo paskelbimu interneto svetainėje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VTEK priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.