Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis organizuotai, kartu su grupe, t. y. S. V. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, neteisėtai atėmė laisvę R. M., apiplėšė jį, pagrobė ir laikė jo dokumentus, o įsibrovęs į butą pagrobė didelės vertės (53 970 Lt) turtą; taip pat tuo, kad 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką prieš Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus, iš anksto susitaręs su S. V., N. T. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, daryti kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu tapo S. V., nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo šio susivienijimo veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis; be to, tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; dar ir tuo, kad nuo 2005 m. iki 2014 m., dalyvaudamas „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (BMK), įvairių kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu iš vienos valstybės į kitą bei jų platinimą.

Kaltinamasis A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2013 m. sausio 22 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kaltinamojo gynėjas skunde, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir teigdamas, kad yra išnykęs suėmimo pagrindas, prašo ją panaikinti, paleisti kaltinamąjį į laisvę ir paskirti jam kardomąją priemonę – užstatą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę, ar tokių priemonių kompleksą. Skunde dėstoma, kad įvertinus bylos sudėtingumą, didelę jos apimtį, nustatytų teismo posėdžių skaičių, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsis dar ilgai. Kaltinamojo laikymas suėmime, kuris jau tęsiasi beveik 2 metus, nesant byloje išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti tokiomis švelnesnėmis priemonėmis, prieštarautų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatoms būti paleistam proceso metu, taip pat susijusioms su kardomųjų priemonių skyrimu. Skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai nurodė, kad neišnyko suėmimo pratęsimo pagrindas ir švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys, kad A. P. kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, mažamečius vaikus, dirbo, per besitęsiantį ilgą procesą nesislėpė ir nebėgo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Skunde pažymima ir tai, kad itin griežta, ilgą laiką taikoma kardomoji priemonė, kuri prilygsta laisvės atėmimo bausmei, kaltinamajam sukelia labai neigiamas pasekmes, yra neproporcinga. Tolesnis suėmimo taikymas kaltinamajam teismo išdėstytais motyvais negali būti pateisinamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. P. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, įvykdė ne formalų (nominalų), o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. P. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: kitų kaltinamųjų (D. R. ir kt.), liudytojų (L. P., V. V., I. S. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio ir jame esančių daiktų apžiūros, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, užsienio teisėsaugos institucijų pateikta medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant suėmimo terminą, byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo nuosprendį. Žemesnės instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl A. P. suėmimo pratęsimo, nepažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies.

Nesutiktina su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai suėmimą pratęsė pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Įvertinęs tai, kad suimtajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše; inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį; jog A. P. galbūt jam inkriminuotas veikas padarė organizuodamas ir dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuris veikė kelių Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių teritorijose, veikloje; inkriminuojamas veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis), ir tuo pačiu konstatuoja, jog nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti kardomąją priemonę – užstatą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga (kaltinimai pareikšti 13 kaltinamiesiems, labai daug liudytojų), didelės apimties (bylą sudaro 115 tomų), byla perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose (iki 2015 m. liepos 15 d.). Taigi teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo A. P. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Suimtojo gynėjo teiginiai apie galintį užsitęsti bylos nagrinėjimą teisme dėl bylos sudėtingumo ir apimties, yra prielaidų pobūdžio ir nekeičia teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindą ir sąlygas.

Nepaisant to, kad kaltinamasis yra suimtas iš tiesų ilgą laiką, t. y. apie 2 metus, o gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, nagrinėjamu atveju anksčiau ištirtų duomenų visuma pagrindžia, jog A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine ir turtine padėtimi, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo, nesislėpė ir nebėgo nuo teisėsaugos pareigūnų ir (ar) teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios pagrįstos bylos duomenimis. Kitokia kaltinamojo gynėjo nuomonė bei duomenų vertinimas, negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu apskųstą nutartį naikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.