- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-01-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-8-648/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04701-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant E. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. V., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d., 126 str. 4 d. ir 134 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2010-09-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis, 2010-09-12 apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamas neblaivus, nesileido Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas dėl blaivumo policijos pareigūnui reikalaujant, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 202, 16 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 6 d., 126 str. 4 d. ir 134 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
J. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis paprašė brolio apžiūrėti jo automobilio techninį stovį. Brolis iš ryto paėmė automobilį ir išvažiavo. Jis su žmona ruošėsi į bažnyčią. Surinko naudotus drabužius labdarai. Vėliau brolis paskambino ir pasakė, kad grįžta pas jį, labai skuba, todėl reikia greitai išeiti į kiemą. Brolis atvažiavo su jo automobiliu į kiemą, prie (duomenys neskelbtini) namo, jis jau laukė jo kieme. Brolis davė jam automobilio raktus, dokumentus, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Tuo laiku atvažiavo policija. Jis stovėjo prie automobilio kairės pusės galinių durų, dėjo ant galinės sėdynės „tašes“. Prieš tai nebuvo įsėdęs į automobilį. Pareigūnas paprašė jo dokumentų. Jis policijos pareigūnams pateikė vairuotojo teises, automobilio techninę apžiūrą. Pareigūnas apkaltino jį, kad jis vairavo automobilį ir kad buvo neblaivus. Pareigūnai jį nusivežė į policijos komisariatą. Ten jis atsisakė tikrintis girtumą, nes jis automobilio nevairavo, niekam nieko blogo nepadarė ir nebuvo pagrindo jį iš viso atvežti į komisariatą. Civilinės atsakomybės draudimą laikė automobilio dėtuvėje. Prie automobilio policininkai jo neprašė draudimo poliso. Paprašė tik kelių policijos įstaigoje. Jis jiems paaiškino, kad negali pateikti draudimo poliso, nes jis liko automobilyje. Jis tą dieną buvo blaivus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad tarnybos metu su kolega važiavo (duomenys neskelbtini), tarnybinį automobilį vairavo jo kolega. Prasilenkė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu, kuris važiavo be šviesų, vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Jie sustojo, apsisuko, tai užtruko 30-40 sekundžių. Tuo metu tas automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tada automobilio jis kurį laiką nematė. Jie jį prisivijo, bet tuo metu automobilis jau stovėjo, šalia jo buvo vairuotojas. Kaip vairuotojas išlipo iš automobilio jis nematė, kitų asmenų šalia nesimatė. Automobilio vairuotojas nepateikė dokumentų, paaiškino, kad ne jis vairavo, bandė sukelti konfliktą. Po to parodė dokumentus. Jie ilgai jį įkalbinėjo, kad į jis sėstų į jų automobilį. Nuvežė jį į policijos komisariatą. Vyras atsisakė tikrintis girtumą. Jam nekilo minčių, abejonių, kad ne tas žmogus, kurį jie aptiko prie automobilio, vairavo. Tuo momentu, kai automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie jau buvo sustoję, bandė suktis. Iki privažiavimo prie to automobilio galėjo praeiti maždaug 20-30 sekundžių. Galvoja, kad toje situacijoje jie tikrai negalėjo suklysti.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas D. Č. paaiškino, kad jis su kolega patruliuodami važiavo Pietario gatve ties Savanorių prospektu. Pro juos pravažiavo automobilis, kurio vairuotojas buvo neprisisegęs diržo. Jie sustojo, įsijungė švyturėlius. Reikėjo iki minutės laiko apsisukti ir pasivyti pažeidėją. Kažkurį laiko tarpą jie jo nematė, kai jis nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie jį pasivijo. Prie automobilio pažeidėjas stovėjo vairuotojo pusėje prie galinių durelių, kurios buvo atidarytos. Iš jo sklido alkoholio kvapas. Jis atsisakė tikrintis girtumą. Jie neturėjo prietaiso girtumui patikrinti, todėl reikėjo važiuoti į policijos komisariatą. Vyras nenurodė aiškios atsisakymo tikrintis girtumą priežasties. Jis visą laiką aiškino, kad ne jis vairavo, kad buvo brolis. Bet jie pašalinių asmenų šalia tada nematė. Jis suklysti dėl pažeidėjo negalėjo, nors kol jie atvažiavo, tai įmanomas dalykas, kad galėjo pasikeisti automobilio vairuotojas. Tuo metu jam nekilo abejonių, kad ne sulaikytasis vairavo. Kai jie pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis stovėjo apie 200 metrų atstumu nuo sankryžos. Jie jau matė, kad automobilis stovi ir pilietis išlipęs. Automobilis nebuvo gražiai priparkuotas, buvo numestas prie įvažiavimo.
Teismo posėdyje apklaustas G. S. paaiškino, kad J. S. yra jo brolis. Rugsėjo 12 dieną iš ryto, maždaug apie 9 val. jis atvažiavo pas brolį, pastatė S. K. gatvėje prie brolio namo savo automobilį ir paėmė brolio automobilį, nes reikėjo patikrinti automobilio techninę būklę. Brolis dažnai jo prašo pagalbos dėl savo ir žmonos automobilių techninės būklės patikrinimo. Patikrinęs automobilio būklę, jis grįžo prie brolio namų, pastatė automobilį. Važiuodamas paskambino broliui, pasakė, kad skuba ir kad jis lauktų jo lauke. Kai atvažiavo, brolis jau laukė, kažką turėjo rankose, bet jis neatkreipė dėmesio ką. Jis sustabdė automobilį ties įvažiavimu į kiemą šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis padavė broliui automobilio raktus, dokumentus ir išvažiavo su savo automobiliu. Tai užtruko labai trumpai, nes jis jam nieko nepasakojo apie automobilio gedimus, nes jau ne pirmą kartą taisė jo automobilį. Šiek tiek buvo ir piktas ant jo, nes sekmadienis buvo, ankstyvas rytas. Jo automobilis stovėjo už 10 metrų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties brolio namu. Visa tai truko apie 10-15 sekundžių. Jis nepastebėjo privažiuojančių policijos pareigūnų.
Policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-09-12 jis su patruliu D. Č. apie 10.30 val. Vilniuje, Pietario g. pastebėjo priešinga kryptimi važiuojantį automobilį Audi A6, valstr. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Jiems apsisukus su tarnybiniu automobiliu ir pradėjus stabdyti minėtą automobilį, vairuotojas sustojo S. K. g. ties 20 namu. Priėjus prie vairuotojo buvo prisistatyta ir paaiškinta sustabdymo priežastis. Vairuotojui pateikus dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. S., nuo kurios klido alkoholio kvapas, o judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas buvo pristatytas į 2 PK, tačiau ten pasiūlius pasitikrinti girtumą, vairuotojas atsisakė. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį narkologinį dispanserį, vairuotojas kategoriškai atsisakė lipti iš tarnybinio automobilio. Nuvykus į KPV jam dar kartą buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį, tačiau vairuotojas atsisakė. Jis taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (b.l. 3).
Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir kito policijos pareigūno D. Č. 2010-09-12 tarnybiniame pranešime, bei papildomai nurodyta, kad įvykio metu vairuotojo J. S. nei sekundei nebuvo išleidę iš akiračio, jį matė visą laiką (b.l. 4).
J. S. savo paaiškinime policijoje nurodė, kad jis 2010-09-12 apie 10.30 val. išėjo iš namų, kad pastatyti į automobilį, stovintį prie namų, tašes. Įjungė gabaritus, kad patikrinti, ar visos lemputės dega. Kai stovėjo prie automobilio, prie jo sustojo policijos patrulių mašina ir pareigūnas paprašė parodyti dokumentus, ką jis padarė. Po to jis buvo nuvežtas į 2 PK ir kelių policiją. Mašinos jis nevairavo, todėl tikrintis alkoholį atsisako (b.l. 5).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d.). ATPK 272 str. 1 d. traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą. Teismas išnaudojo visas priemones, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, tačiau nesurinko neginčijamų įrodymų, patvirtinančių protokole nurodytas aplinkybes, t.y. kad J. S., 2010-09-12 apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamas neblaivus, nesileido Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas dėl blaivumo policijos pareigūnui reikalaujant, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, taip pat nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Surašant protokolą nepakankamai išsiaiškintos su inkriminuojamu pažeidimu susijusios aplinkybės – tiksliai nenustatytas asmuo vairavęs automobilį. Atsakomybėn traukiamas J. S. teisme teigė, kad jis automobilio Audi A6 nevairavo, o tik buvo prie jo, kai brolis jo automobiliu atvažiavo prie jo namų S. K. gatvėje ir atidavęs jam dokumentus bei automobilio raktelius, išvažiavo. Iš liudytojų policijos pareigūnų A. S. ir D. Č. paaiškinimų teisme matyti, kad J. S. iš pat pradžių teigė, jog vairavo ne jis, o brolis. Taip pat iš jų paaiškinimų matyti, kad liudytojai nuo 30 sek. iki 1 min. nematė automobilio Audi A6, kai šio vairuotojas pasuko iš Pietario gatvės į S. K. gatvę, taip pat liudytojai patvirtino, kad jie nematė, ar J. S. išlipo iš automobilio. Liudytojai nurodė, kad jiems privažiavus prie Audi A6, šalia automobilio buvo J. S., o kitų asmenų nebuvo. Liudytojas G. S. teisme tvirtino, jog automobilį Audi A6 vairavo jis, o brolis J. S. jo laukė lauke, nes jis (G. S.) labai skubėjo, todėl greitai atidavęs dokumentus ir automobilio raktelius jis išvyko savo automobiliu, kuris stovėjo netoli brolio automobilio. Policijos pareigūnas D. Č. teisme nurodė, kad jiems sustojus prie automobilio Audi A6, vienas automobilis kaip tik nuvažinėjo, todėl jis paleidęs kolegą, tarnybinį automobilį priparkavo į išvažiavusio automobilio vietą. Pastebėtina, kad policijos pareigūnų paaiškinimai teisme ir aplinkybės nurodytos tarnybiniuose pranešimuose iš esmės skyrėsi – pavyzdžiui, teisme liudytojai pripažino, kad jie tam tikrą laiką nematė automobilio, tuo tarpu tarnybiniame pranešime D. Č. nurodė, kad vairuotojo J. S. nei sekundei nebuvo išleidę iš akiračio, jį matė visą laiką (b.l. 4). Teismas konstatuoja, kad surinktais byloje įrodymais negalima neginčytinai patvirtinti arba paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – J. S. paaiškinimų, jog jis automobilio Audi A6 protokole nurodytu laiku nevairavo. Nesant galimybių pašalinti šiems neaiškumams ir prieštaravimams, jie turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-990/2006). Tokiu būdu, darytina išvada, kad nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, administracinė teisena dėl kaltinimų atsisakius tikrinti blaivumą ir vairavus neužsisegus saugos diržo nutrauktina, kaip ir dėl kaltinimo nepateikus civilinės atsakomybės draudimo poliso, nes iš teisme pateiktų dokumentų matyti, jog automobilis Audi A6 įvykio dieną buvo apdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas
nutarė:
Nutraukti J. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 124¹ str. 6 d., 126 str. 4 d. ir 134 str. 1 d.,., padarymo, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.