- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-20-1053/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 3621 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2024 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-2829 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Be to, M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 7 metams. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir M. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. vasario 9 d. Įskaityti 2 metai 6 mėnesiai 20 dienų. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. lapkričio 6 d. – 3 metai 3 mėnesiai 3 dienos. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. spalio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2024 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutarė netaikyti M. V. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, nedarytų teisės aktų pažeidimų.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2025 m. sausio 3 d. nutartimi šį skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Šiuo skundu nuteistasis prašo teismo sprendimą pakeisti. Skunde nuteistasis pažymi, kad pripažįsta padaręs labai sunkų nusikaltimą, dėl jo labai gailisi, pripažįsta savo klaidas ir nurodo pasistengsiantis ateityje jų nekartoti. Nuteistasis pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę vykdo jau 10 metų. Jis nori rūpintis savo garbingo amžiaus tėvais. Nuteistojo sesuo su tėvais nebendrauja jau ilgą laiką. Nuteistasis teigia, kad laisvėje dirbo, o laisvės atėmimo vietoje užsiima individualia veikla nuo 2023 metų. Skunde teigiama, kad nuteistasis turės, kur gyventi, darbą. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis lankė visus įmanomus kursus, įgijo dvi specialybes. Nuteistasis pažymi, kad neturi žalingų įpročių ar priklausomybių, sportuoja ir organizuoja sporto varžybas, tuo rodydamas pavyzdį kitiems nuteistiesiems. Nuteistasis pateikė prašymą jį perkelti į lengvąją grupę ir nemato priežasčių, dėl ko toks prašymas galėtų būti netenkintas. Nuteistasis individualią veiklą vykdo tvarkingai.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, nuteistojo skundu bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis M. V. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
11. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
12. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. spalio 25 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika yra nuosekliai nustatoma kaip vidutinė. Teismas skundžiamoje nutartyje detaliai aptarė Socialinio tyrimo išvados duomenis, susijusius su nuteistuoju ir jo socialine aplinka, nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, kitus reikšmingus duomenis ir nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kriminogeninius veiksnius.
13. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad savo skunde nuteistasis nepateikia iš esmės jokių argumentų, kuriais būtų reiškiama teisinė kritika skundžiamoje nutartyje daromoms išvadoms. Nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios faktinės aplinkybės. Nuteistasis nenurodo, kokias aplinkybes teismas įvertino netinkamai, kokių aplinkybių nepagrįstai neįvertino. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, visos nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės apylinkės teismo jau buvo įvertintos. Skundžiamoje nutartyje teismas atsižvelgė tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek ir jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir padarė išvadą, kad šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
14. Nuteistasis skunde teigia, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis gyvens savo tėvų namuose, o byloje yra nuteistojo motinos N. V. sutikimas, jog sūnus apsigyventų pas ją. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip neabejotinai patvirtinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nebuvo nustatyti išskirtiniai nuteistojo gyvenimo sąlygų sunkumai, tačiau pažymėta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas (be kita ko) vykdė ir savo tėvų namuose, todėl daroma išvada, kad nuteistojo turėta gyvenamoji vieta ne tik netapo apsauginiu veiksniu nuo nusikalstamo elgesio raiškos, tačiau buvo susijusi su nusikalstamomis aplinkybėmis.
15. Nors nuteistasis pažymi, kad paleistas į laisvę turės darbą, tą patvirtina ir byloje esantys duomenys, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli ir ilgalaikė. Nuteistasis siekė užsitikrinti finansinį stabilumą įvairiomis veiklomis, tačiau ieškodavo alternatyvių lėšų įgijimo būdų, o tai galėjo nulemti jo nusikaltimų įvykdymo priežastis. Įvertinant ir tai, kad nuteistasis kategoriškai atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, taip pat 5 kartus buvo baustas už atsisakymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal iš anksto patvirtintą grafiką be pateisinamų priežasčių, galima daryti išvadą, kad nuteistasis yra išrankus darbui. Nors nuteistasis pažymi, kad nuo 2023 metų užsiima individualia veikla, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šis laikotarpis nėra toks ilgas, jog leistų daryti išvadą, kad paleistas į laisvę nuteistasis nuosekliai užsiims darbine veikla ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
16. Nuteistasis skunde akcentuoja savo ryšį su tėvais, norą jais rūpintis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis palaiko ryšius su tėvais, su jais santykiai yra labai geri. Daroma išvada, kad nuteistojo ryšiai su artimaisiais yra svarbus nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą palengvinantis veiksnys. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šie ryšiai neabejotinai egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau nuteistojo nuo jų nesulaikė – kaip minėta nuteistasis nusikalstamą veiką padarė ir jo tėvų namuose. Pažymėtina ir tai, kad net ir išleistas iš pataisos įstaigos aplankyti ligoninėje esančio tėvo, nuteistasis nesugebėjo laikytis pataisos įstaigos taisyklių. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis turi seserį, kuri taip pat gali pasirūpinti sergančiais tėvais. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo sesuo su tėvais nebendrauja ilgą laiką, nurodo galintis pateikti tai patvirtinančius duomenis, tačiau prie skundo tokių duomenų nepateikė ir nenurodė konkrečių duomenų šaltinių.
17. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad jis neturi žalingų įpročių, priklausomybių, intensyviai sportuoja. Aukštesniojo teismo vertinimu šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys ir nebuvo nulemtas priklausomybių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendyje yra užfiksuoti nuteistojo parodymai, jog visus kaltinamuosius pažįsta, nes visi sportuodavo vienoje sporto salėje (duomenys neskelbtini). Nors aplinkybė, kad nuteistasis sportuoja, negali būti vertinama kaip jį charakterizuojanti neigiamai, tačiau šiuo atveju ji taip pat savaime neleidžia daryti išvados, jog išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals.
18. Kaip vieni iš tiesiogiai nusikalstamą nuteistojo elgesį nulėmusių kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodomi nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai. Nuteistojo nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių stoka, polinkis kartoti ankstesnes klaidas yra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Šie kriminogeniniai veiksniai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, tačiau šiuo metu nuteistasis išlieka labiau susitelkęs ties pozityvaus užimtumo priemonėmis, o ne psichokorekciniu procesu. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dalyvavo psichologinėse intervencinėse programose, jų rezultatai rodo teigiamą nuteistojo mąstymo dinamiką, tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualios problemos, susijusios su gyvenimo stiliumi ir draugų pasirinkimu. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, kad nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas, tęstiniu nusikaltimų vykdymu, pozityvaus savęs realizavimo stoka, bei artimų santykių palaikymu su asmenimis, save realizuojančiais kriminalinėse veiklose. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritis yra artimai susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška.
19. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals. Sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nustatyta nepakankama pažanga mažinant nusikalstamą elgesį tiesiogiai nulėmusius kriminogeninius veiksnius, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad nuteistasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos. Šiuo atveju paminėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad M. V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
20. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad M. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.