- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-144-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-05 nutarties, kuria įtariamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) įtariamas tuo, kad 2014-01-01 apie 20.30 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. M., M. A., D. Š., M. G., bendrais veiksmais sudavė smūgius kumščiais, kojomis, peiliu, lazda nukentėjusiesiems R. S., L. B., T. B. ir I. T. į įvairias kūno vietas, taip tyčia sunkiai sutrikdė L. B., T. B. ir I. T. sveikatą bei tyčia nužudė R. S., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.
Įtariamasis T. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, sulaikytas 2014-01-03 11.50 val.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-05 nutartimi įtariamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo T. S. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-05 nutartį ir T. S. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, priimta nesilaikant BPK reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, todėl turi būti panaikinta. Nors spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau vadovaudamasis BPK 121 str. 2 d., privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau, įtariamojo gynėjo advokato nuomone, tokių duomenų šioje byloje nėra. T. S. neneigia atlikęs smūgius peiliu nukentėjusiems, tačiau taip elgėsi tik norėdamas apsiginti nuo jį užpuolusių asmenų. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog yra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes T. S. veikė esant būtinosios ginties sąlygomis. Teigia, kad teismas, skirdamas jo ginamajam suėmimą, nurodė, jog jis praeityje yra teistas, tačiau neaišku, kaip ankstesni teistumai (dėl visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų) yra susiję su manymu, jog T. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog T. S. niekada nevengė kviečiamas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar teismą ir netrukdė tyrimui ar bylos nagrinėjimui. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. iki suėmimo dirbo, turėjo legalų pajamų šaltinį, mokėsi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl išvada, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra nepagrįsta ir neatitinka BPK 122 str. 2 d. nuostatų. Vien tik gresianti griežta bausmė negali būti pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, o ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių manymą, jog įtariamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atkreipia dėmesį, jog teismo nutartyje yra aptarti tik pagrindai, dėl kurių T. S. gali būti paskirtas suėmimas, tačiau teismas visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai, kurių yra siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti jam skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, taip suteikiant T. S. galimybę tęsti mokslą bei dirbti.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismui pateiktame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis T. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes inkriminuojamus veiksmus jis atliko gindamasis nuo jį užpuolusių asmenų, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kas laikytina įtariamojo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Tačiau pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės ir įrodymų nevertina. Taigi, ar egzistuoja skunde nurodomos galimai įtariamojo atsakomybę šalinančios aplinkybės, svarstydamas įtariamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumą bei pagrįstumą, aukštesnės instancijos teismas nesprendžia.
Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo įtariamajam T. S. paskyrimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų L. B., T. B., I. T. ir kitų įtariamųjų J. M., M. A., M. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, medicininė pažyma apie R. S. padarytus sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, iš dalies ir paties T. S. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis T. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šių duomenų pakanta tam, kad įtariamajam T. S. galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų.
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas suėmimą įtariamajam T. S. paskyrė nustatęs tam du pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo įtariamajam T. S. pagrindus apylinkės teismas nustatė pagrįstai.
T. S. įtariamas padaręs du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (nužudymas) ir patenka į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Kaip pagrįstai pažymėta teismui pateiktame skunde, ši aplinkybė nėra absoliuti, t. y. teismo išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Tačiau nesutiktina su skundo argumentu, kad be įtariamajam gresiančios griežtos bausmės tikimybės daugiau jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju ne mažiau reikšmingomis aplinkybėmis laikoma tai, kad T. S. praeityje jau yra teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), iš jų, kaip pats apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, vieną kartą buvo teistas Suomijoje (6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę visiškai atlikęs), kas rodo jo galimai turimus ryšius užsienyje, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (Biržų rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskirti įpareigojimai, nuosprendis įsiteisėjo 2013-09-16). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina įtariamąjį T. S., t. y. rodo neigiamą jo požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei liudija tai, kad jis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Be to, nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas, T. S. padarė galimai veikdamas bendrininkų grupe, jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme jis įtariamas dalyvavęs tiesiogiai, o jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo aiškiai antraeilis. Aukštesniojo teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įtariamasis T. S., suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o taip pat būdamas laisvėje gali toliau daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo paskyrimo pagrindus.
Teismui pateiktame skunde nurodytos aplinkybės apie įtariamojo T. S. nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, legalių pajamų turėjimą bei mokymąsi nepaneigia tikimybės, jog jis būdamas laisvėje gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ar teismo bei gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus ir negali būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas T. S., pobūdį bei sunkumą (nusikalstamos veikos įvykdytos žmogaus gyvybei ir sveikatai), pasekmes (nužudytas vienas ir sužaloti trys asmenys), veikų padarymo būdą ir aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe ir panaudojant ne tik smūgius rankomis ir kojomis, bet ir peilį bei lazdą), viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti šias nusikalstamas veikas bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis T. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą, priešingai nei nurodoma pateiktame skunde, jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam T. S. paskirta esant BPK 122 str. 7 ir 8 d. nurodytoms sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Įtariamojo T. S. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-05 nutartį.
Nutartis neskundžiama.