- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3857-670/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Onai-I, O.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys O.-I. L., V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. T. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.
Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tėviškėje (duomenys neskelbtini) su mama gyveno nuo vaikystės, vėliau su žmona ir mama išsikraustė gyventi į Jurbarką, o 1995 metais grįžo atgal, lėšas gautas pardavus namą (duomenys neskelbtini) investavo į sodybos pastatus. Mamai dar esant gyvai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,50 ha ploto žemės sklypą, už kurį buvo išmokėta piniginė kompensacija. Dalis sumos išmokėta mamai, o kita dalis išmokėta seserei O. I L., jis ir brolis tam neprieštaravo ir notarinėje kontoroje parašė sutikimą. 1994 m. M. G. parašė testamentą, kuriuo visą savo žemę paliko pareiškėjui, o 1996 m. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria žmonai perleido gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mama M. G. mirė. Po mamos mirties, 1998 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,56 ha ploto žemės sklypą, ant kurio yra žmonai priklausantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, o 2001 m. atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha ploto žemės sklypą, kuris ribojasi su anksčiau nurodytu žemės sklypu. Kadangi mamos mirties momentu nuosavybės teisės į šiuos du žemės sklypus atkurtos nebuvo, žemėtvarkos skyrius jo neinformavo, o mama buvo sudariusi testamentą ir žemę palikusi jam, tai visada ir manė, kad ši žemė priklauso jam, be to, jis žeme rūpinosi kaip sava, ją prižiūrėjo mokėjo mokesčius.
Suinteresuotas asmuo O.-I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiškėjo netikra sesuo. Gavo piniginę kompensaciją už 8,50 ha ploto žemės sklypą, tačiau prieš tai reikėjo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apie testamentus jai nebuvo žinoma. Kada buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,56 ha ir 2,44 ha žemės sklypus ji nežinojo, šiais sklypais naudojosi brolis. Kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu sutinka.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją J. T. pažįsta nuo tada kai mokėsi mokykloje. Pareiškėjas 1995 m. iš Jurbarko sugrįžo gyventi į savo tėviškę, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą. Gyveno kartu su savo sutuoktine ir mama. (duomenys neskelbtini) mirė J. T. mama, jis rūpinosi laidotuvėmis, tvarko jos kapus.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas gyveno savo tėviškėje, tvarkė žemes, aplinką, visada buvo nupjauta žolė. Paskui išsikėlė gyventi į Jurbarką, su jais išsikėlė ir mama, paskui vėl visi kartu sugrįžo. Pareiškėjui gyvenant Jurbarke sodyboje gyveno brolis V. T.. Grįžus atgal į tėviškę pareiškėjas restauravo pastatus, po M. G. mirties J. T. su žmona taip ir liko gyventi šioje sodyboje.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. T. į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, su patikslintu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) 1991 m. rugsėjo 19 d. testamentu M. G. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) paliko sūnui J. T., o 1996 m. birželio 4 d. M. G. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria testamente minėtą turtą perleido pareiškėjo J. T. sutuoktinei V. T.. 1994 m. balandžio 26 d. M. G. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo visą savo žemę, esančią (duomenys neskelbtini) paliko sūnui J. T.. Iš byloje esančio Tauragės apskrities valdytojo 1995 m. gegužės 22 sprendimo matyti, kad M. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į 8,50 ha žemės sklypą (už kurį išmokėta piniginė kompensacija), 1998 m. balandžio 24 d. Tauragės apskrities sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 0,56 ha žemės sklypą, ant šio žemės sklypo pastatytas gyvenamasis namas ir priklausiniai, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei ir 2001 m. spalio 16 d. Tauragės apskrities sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 2,44 ha žemės sklypą, kuris yra greta paminėto sklypo. 1999 m. liepos 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo tenkintas O. I. L. prašymas ir atnaujintas terminas palikimui priimti po M. G. mirties, 1999 m. liepos 13 d. J. T. pasirašytas sutikimas patvirtina, kad jis po mamos mirties palikimo nepriėmė. Byloje pateikti mokėjimo kvitai patvirtinantys apie sumokėtus žemės mokesčius.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1997 m. mirus jo mamai M. G. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Palikėjos M. G. mirties dieną galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios priimti palikimą, turi įrodyti kad jis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.), t. y. pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, kad jis palikimą sudarantį turtą (ar turto dalį) per šešis mėnesius pradėjo valdyti kaip savo.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjo J. T. ir jo atstovo, suinteresuoto asmens O.-I. L. ir liudytojų R. B., A. M., parodymų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas J. T. kartu su sutuoktine, po mamos M. G. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi palikėjos gyvenamojoje vietoje. Namas ir priklausiniai kuriuose gyveno pareiškėjas su žmona ir mama, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausė pareiškėjo sutuoktinei V. T.. Nuosavybės teisės į 0,56 ha žemės sklypą, kuris yra po pastatais (kuriuose gyveno pareiškėjas ir testatorė) ir 2,44 ha žemės sklypas esantis greta, buvo atkurtos tik po testatorės mirties. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas po mamos mirties visą laiką gyveno toje sodyboje, niekur nebuvo išvykęs ir šiais žemės sklypais naudojosi, juos tvarkė ir rūpinosi kaip savo asmeniniu turtu.
Tokiais veiksmais J. T. išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis J. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.