Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams V. D. ir E. D., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei V. K. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (CK 1.90 str.)

Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Sandorio šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (CK 1.90 str. 4 d.). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, sprendžiama atsižvelgiant į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodomo suklydimo esminiu, kadangi ieškovė nurodo ko tikėjosi bei pažymi, kad šie lūkesčiai buvo paneigti po dovanojimo sutarties sudarymo. Todėl pripažintina, kad sudarant dovanojimo sutartį ieškovė neklydo, o jos apsisprendimą ginčyti sudarytą sandorį nulėmė po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. „sudarius dovanojimo sutartį, atsakovai ir toliau rūpinosi ja, padėjo jai atlikti ūkinius darbus 1,5 metų, o vėliau atsakovų elgesys pasikeitė, pradėjo rečiau atvažiuoti, pradėjo jos vengti“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl protingumo kriterijų taikymo (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina įvertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo, sutarties laisvės bei asmenų lygiateisiškumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų antrosios sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-531/2009).

Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę, bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties, ieškovė pati pasirinko tokį valios išreiškimo būdą dėl žemės sklypo perleidimo atsakovui V. D.., taigi ieškovė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę. Notarė V. K. patvirtino, kad

Pripažįstama, kad suklydimui įvertinti taip pat būtina atsižvelgti į asmenines sutarties šalies, kuri teigia suklydusi, savybes, jos padėtį, amžių, išsilavinimą ir pan. Ieškovė nurodo, kad ji yra senyvo amžiaus, mažai išprususi, sunkios sveikatos būklės, be to, sudarydama sutartį, turėjo teisėtus lūkesčius, kad padovanojus atsakovui žemės sklypo dalį, ji bus prižiūrima, ja bus pasirūpinta, o jeigu būtų žinojusi, kad po dovanojimo sutarties sudarymo negalės tikėtis pagalbos, nebūtų sudariusi tokio sandorio. Ieškovės nurodytos sveikatos problemos, tarp jų ir klausos sutrikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nesuvokė pasirašomos sutarties sąlygų. Nors ieškovė yra neįgali, jai diagnozuotas profesinis susirgimas, susijęs su odos liga, tačiau teismui nepateikta duomenų, jog ieškovė būtų sirgusi ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas jos suvokimas sudarant sutartį, nepateikta duomenų, jog sutarties sudarymo metu ieškovės veiksnumas būtų apribotas, o iš jos aktyvaus dalyvavimo teismo posėdžiuose, teismui baigiamųjų kalbų metu paties ieškovės pateikto rašytinio paaiškinimo, ieškovės veiksmus prieš sandorio sudarymą ir po to, teismas sprendžia, kad ji nėra beraštė, nors ir, būdama garbingo amžiaus, pakankamai logiškai ir aiškiai mąsto, bei teikia paaiškinimus, todėl vertintina, kad ji suvokė tiek sudaromo sandorio esmę, tiek savo tikslus, o poziciją dėl sudaryto sandorio teisėtumo galimai nulėmė aplinkybės, susiklosčiusios po dovanojimo sutarties sudarymo. Teismo nuomone, ieškovės aktyvūs veiksmai, ginant savo galimai pažeistas teises, paneigia amžiaus, išsilavinimo ar kitų galimų faktorių įtaką suklydimui, o pateikti duomenys apie ieškovės ligas nepaneigia ieškovės galimybių ir suvokimo sudarant sandorius, įskaitant ir ginčo sutartį (CPK 185 str.). Akivaizdu, jog ieškovė sutarties sudarymo metu buvo adekvati civilinių santykių dalyvė, sugebanti suvokti sudaromų sandorių reikšmę ir prasmę, o vėlesnis ieškovės valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Teismas šios bylos kontekste laiko teisiškai reikšmingais ir ieškovės veiksmus bei jos patirtį iki sutarties sudarymo, ir atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovė yra sudariusi ne kartą notarine tvarka tvirtintus dokumentus (sutartis, testamentą), taip pat ir analogiško pobūdžio (dovanojimo). Iš byloje esančių notarės teismui pateiktų sutarčių 2010-04-26, 2011-07-29 matyti, kad ieškovė anksčiau taip pat sudarė dovanojimo sutartis su kitais fiziniais asmenimis, be kita ko, be šių sutarčių, ieškovė neneigė sudariusi ir kitas sutartis su jai pažįstamais žmonėmis, todėl tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad dovanojimo sandorio sudarymas, jo teisinės pasekmės nebuvo ieškovei naujas ir nežinomas dalykas, kas leidžia taip pat daryti išvadą, kad ji sudarydama ginčo sandorį su atsakovu V. D. visiškai suvokė atliekamų veiksmų esmę ir prasmę, bei galimas pasekmes.

Teismas taip pat įvertina ir ieškovės veiksmus po sutarties sudarymo. Ieškovės teismui per baigiamąsias kalbas pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad tą dieną, iškart po sandorio pasirašymo, po to, kai atsakovas V. D. už dokumentų sutvarkymą nesumokėjo notarei pinigų, duotų jo tėvo atsakovo E. D., supratusi, kad „įkliuvusi į eferistų rankas“, tačiau tokie ieškovės niekuo nepagrįsti teiginiai vertintini kritiškai, nes po sutarties sudarymo jokių pareiškimų, pastabų ar pretenzijų dėl sutarties sudarymo procedūros nei notarui, nei kitiems asmenims nereiškė. Priešingai, ieškovė teigianti buvusi apgauta iškart po 2013-06-13 ginčo sandorio sudarymo, nepraėjus nė metams, 2014-04-11 Skuodo rajono notarų biure sudarė testamentą G. D., atsakovo V. D. mamai, ir E. D. sutuoktinei, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jos mirties dieną paliko G. D., o į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi daugiau kaip po dviejų metų. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovai ja nebesirūpina, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės adresuoto laiško atsakovų šeimai turinys, atsakovų bei liudytojų V. V., A. P., iš dalies liudytojos J. K. parodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovų įvyko konfliktas dėl neva jos atsakovų ir jų šeimos pagrobtos žemės dalies.

Teismas vertina ir tai, kad ieškovė turto atsakovui V. D. dovanojimo, o ne kitu būdu perleidimo pastarojo asmeninėn atsakomybėn, faktą aptarinėjo ne tik su giminaitėmis liudytojomis V. V., A. P., bet ir su jai pažįstamais žmonėmis liudytojais J. K., bei A. U., kurie posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė turtą „dovanojo D., nes jie yra geri žmonės“. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė suprato sudaromo dovanojimo sandorio esmę ir prasmę bei jo pasekmes. Be kita ko, ir pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. D. jos prašė „dovanoti“ turtą ir ieškovė turtą „dovanojo“, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo turtą padovanojo atsakovui V. D., nes iki sandorio sudarymo dienos ieškovė su atsakovais sutarė labai gerai, atsakovų šeima jai buvo paslaugūs ir malonūs žmonės, jie rūpinosi ja, padėjo padaryti buities ir ūkinius darbus, todėl vėlesnis ieškovės nesutarimas su atsakovais ar, ieškovės manymu, atsakovo V. D. ir jo šeimos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, taip pat yra teisiškai nereikšmingi, nes šios aplinkybės paaiškėjo vėliau.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad ieškovė laisva valia pati apsisprendė sudaryti dovanojimo sutartį.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apgaulės įtakoje (CK 1.91 str. 1 d)

Teismui konstatavus, kad nėra aplinkybių dėl ieškovės suklaidinimo dėl esminių dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat nesant aplinkybių, kad ieškovė iš esmės būtų suklydusi, sudarydama dovanojimo sutartį su atsakovu V. D., teismas pasisako dėl kito ieškovės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-264/2013).

Sutarties sudarymą dėl atsakovo V. D. apgaulės ieškovė grindžia aplinkybėmis – atsakovo ir jo šeimos (E. D. ir G. D.) aktyviais veiksmais, t. y. pagalba ieškovei buitiniuose ir ūkiniuose darbuose prieš ginčo sandorio sudarymą, dėl kurios, ieškovė įgijo pasitikėjimą atsakovu bei jo šeima, atsakovų šeimos prašymu sudaryti dovanojimo sutartį V. D. vardu, atsakovo V. D. pažadu, ir įtikinimu, kad atsakovas V. D. kartu su tėvu ir po dovanojimo sutarties rūpinsis ja.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės teismas vertina tiek šalių santykius iki sutarties sudarymo, tiek ir situaciją buvusią po sutarties sudarymo. Teismo nustatyta, kad ieškovė sudarė ginčijamą sandorį su atsakovu V. D., tai yra su jos žemės nuomotojų E. D. ir G. D. sūnumi. Iki sandorio sudarymo du metus ieškovė žodiniu susitarimu išnuomojo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovui E. D.. Ieškovė patvirtino, kad ji buvo patenkinta atsakovo G. D. ir jo šeimos įdirbiu nuomojamame žemės sklype, be to atsakovų šeima padėdavo atlikti įvairius namų buities ir ūkio darbus – nupjaudavo žolę, sukapodavo malkas, pristatydavo į namus maisto, išskalbdavo drabužius, patalynę. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai, bei visi be išimties liudytojai (išskyrus E. D.), davę paaiškinimus teisme, nurodė, kad ieškovės ir atsakovų santykiai buvo geri, kad ieškovė apie atsakovų šeimą atsiliepusi tik gerai, juos apibūdindavo, kaip gerus, malonius ir jai padedančius žmones. Po ko, 2013 metų pavasarį ieškovė pasiūlė padovanoti žemės sklypo dalį atsakovui V. D.. Atsakovai, liudytoja G. D. tvirtino, kad ieškovė jau jų pirmosios pažinties dieną, jiems nuvykus tartis dėl panaudos sutarties sudarymo, pasiūlė dovanoti žemę, o po to, vis siūlydavo kaskart. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad ieškovės valia dėl dovanojimo sutarties sudarymo vienam iš atsakovų susiformavo nuosekliai. Taip pat nustatyta, kad atsakovų šeima nenustojo rūpintis ieškove ir po dovanojimo sutarties sudarymo, padėdami jai ūkiniuose ir buitiniuose darbuose, įgyvendindami visus ieškovės nurodytus pageidavimus ir tik po įvykusio ieškovės ir atsakovų konflikto dėl neva tai atsakovų užgrobtos ieškovei priklausančios žemės, ieškovė pati atsisakė atsakovų teikiamos pagalbos, vengdama bendrauti su atsakovų šeima, po ko, tiek atsakovas V. D., tiek ir atsakovas E. D., su ieškove nebebendravo. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati ieškovė, tiek atsakovai, taip pat tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teismo motyvus, pripažintina, jog ieškovė neįrodė buvus klaidinančius atsakovo V. D. veiksmus, nes klaidinantys veiksmai ieškovės buvo apibrėžti kaip pažadas (įsipareigojimas) jai padėti, kurio atsakovai po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo ir laikėsi.

Taip pat svarbu įvertinti ir pačios ieškovės aktyvius veiksmus, organizuojant sandorio sudarymą bei jos pasirašymą. Ginčijamas dovanojimo sandorio sudarymas ir jo pasirašymo procesas vyko ieškovės iniciatyva, ji pati kreipėsi į notarę dėl sutarties projekto parengimo, atsakovui V. D. nurodė apie sutarties sudarymo laiką ir vietą. Šias aplinkybes patvirtino tiek atsakovas V. D., tiek atsakovas E. D., taip pat liudytoja G. D.. Notarė taip pat nurodė, kad greičiausiai dėl sutarties projekto sudarymo kreipėsi pati ieškovė, tik antrą kartą ji jau atvažiavo su atsakovu V. D.. Be to, pati ieškovė, iš pradžių neigdama, bet po to teismo posėdžio metu patvirtindama, kad pas notarę ji visgi buvusi du kartus – pirmą kartą nešė notarei asmens dokumentą, ir žemės įsigijimo dokumentus, o antrą – važiavo su V. D. ir E. D. pas notarę pasirašyti sutarties. Ieškovė, teigdama, jog ginčo sandorį inicijavo V. D., kuris pažadėjo įtraukti į sutartį įsipareigojimus jai padėti, šių ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neįrodė.

Esant tokioms aplinkybėms teismas negali konstatuoti atsakovo V. D. apgaulės, t. y., kad jis tyčia suklaidino, jog ir po dovanojimo sutarties, jis ir toliau įsipareigoja jai atlikti reikalingus darbus, kad jis ja rūpinsis ar kitų aplinkybių, kurios būtų įtakoję sandorio sudarymą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei

Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu kaip griežtai prieštaraujantį gerai moralei laikytinas neatsiejamai susijęs su kitų ieškovės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimu, nes grindžiamas tuo, kad ieškovės manymu, dėl apgaulės ir suklydimo sudaryta dovanojimo sutartis yra žalinga ieškovei tiek ekonominiu, tiek ir moraliniu požiūriu, nes nebuvo išreikšta jos tikroji valia, ir todėl atsakovo veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu ir pažeidžia CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas V. D. atliko veiksmus, kurie prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir, kurie neabejotinai griežtai smerkiami CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu. Ieškovė šioje byloje neįrodė, kad atsakovas V. D. ją privertė sudaryti dovanojimo sandorį ir šį sandorį būtų panaudojęs priešingai ieškovės interesams. Priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei atsakovas V. D., nei kas nors iš jo šeimos narių sudarinėti dovanojimo sutarties nevertė. Teismo nustatyta, kad ieškovė laisva valia, savo iniciatyva, neatlygintinai padovanojo atsakovui V. D. jai priklausantį turtą. Šios teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovų V. D. ir E. D. elgesys gali būti smerkiamas geros moralės požiūriu. Teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 1.81 straipsnio ar CK 6.472 straipsnio nuostatas. Jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovų elgesį ieškovės atžvilgiu nebuvo pateikta (CPK 178 str.).

Atsakovas V. D. gavęs iš ieškovės dovanų žemės sklypą, turėjo pagrindo tikėtis, kad teisėtai įgijo nuosavybę, gali savarankiškai ja naudotis ir juo disponuoti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu tuo pagrindu, kad po jo sudarymo dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitė dovanotojos valai, neatitiktų šios atsakovo teisėtų lūkesčių tikėtis sudaryto sandorio ir jo pagrindu įgytų teisių ilgaamžiškumo, ir prieštarautų sandorių stabilumo principui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.)

Taigi, teismas daro išvadą, jog ieškovė suprato sutarties reikšmę ir jos turinį bei sutartis buvo pasirašyta ieškovės, esant ieškovės valiai dėl tokio veiksmo, taip pat nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovo elgesį ieškovės atžvilgiu, todėl sutarties pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti kaip prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei pagrindo nėra.

Dėl tariamojo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2014 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra jį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti ir skirtas tariamojo sandorio institutas.

Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (kasacinio teismo 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010/2014).

Minėta, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2015-01-15 nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, pagal kurį V. D. atsakovui savo tėvui E. D. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo asmeninėn nuosavybėn 25000/147553 dalį, kurią sudaro 2,5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini)

Byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo teisme metu duotais atsakovų paaiškinimais, liudytojos G. D. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui V. D. ieškovės padovanotame žemės sklype ūkininkauti – auginti mėsinius gyvulius, nesisekė, todėl, siekiant aiškių ir teisėtų tikslų, t. y. kad žemės sklypas nedirvonuotų ir ji būtų dirbama, bei, siekiant padėti atsakovui E. D. plečiant šeimos ūkį, kadangi šiam plėtoti ir įgyvendinti E. S. projektą reikėjo turėti tam tikrą kiekį žemės ūkio naudmenų, ir buvo sudaryta atsakovų ginčo sutartis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad už žemės sklypą, taip pat kitus jam priklausančius žemės sklypus ir nuomojamą žemę atsakovas E. D. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones. Atsakovas E. D. nuo pat ginčijamo sandorio sudarymo momento įgyvendino savo, kaip žemės savininko teises į ginčo žemės sklypą, žemę dirba ir ją deklaravo paraiškoje, todėl negalima teigti, kad ginčo sandoris nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad ginčijama žemės sklypo dovanojimo sutartis atitiko tikrąją sutarties šalių valią, turėjo aiškų ir teisėtą tikslą, todėl negalima pripažinti, kad ji buvo apsimestinė. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas E. D. realiai nesinaudoja ginčo sandoriu jam padovanotu žemės sklypu ar jais ir toliau naudojasi pirminis ginčo sklypo savininkas V. D., kas leistų daryti išvadą apie tai, kad ginčijamas sandoris nesukūrė jokių realių teisinių pasekmių. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas atmeta ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 2015-01-15 dovanojimo sutarties pagal kurią atsakovas V. D. padovanojo 2,5 ha žemės sklypą atsakovui E. D., kaip neįrodytą.

Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi įrodyti ieškovė (LR CPK 12 str., 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, įvertinant kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010).

Teismas apibendrindamas išdėstytą, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl jos reikalavimai dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais visais aptartais pagrindais negali būti tenkinamas.

Atmetęs ieškovės ieškinį aukščiau nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimų dėl restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistina atsakovo E. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas E. D. byloje pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 1100 Eur advokato pagalbai apmokėti, įvertinus bylos apimtį, trukmę, posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, ieškinio kainą, advokatės dalyvavimą procese, tiek rengiant atsiliepimą į ieškinį, tiek ir atstovaujant teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatas maksimali atlygintina advokato išlaidų suma šioje byloje būtų 2353,96 Eur, taip pat, ir į tai, kad ieškovės prašoma bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra netgi didesnė, nei atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga, todėl iš ieškovės atsakovui E. D. priteisiama 1100 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Valstybei iš ieškovės priteistina 8,39 Eur pašto išlaidų. Pateikiant ieškinį teismas atidėjo ieškovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 30 Eur, priteistina iš ieškovės (CPK 83 str. 3 d., 84 str., 93 str.).

Ieškinį atmetus, teismo 2016-01-29 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl 25000/147553 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0111-7066, kadastrinis Nr. 7510/0002:115 Daukšių k. v., esančio Šakalių k., Skuodo r. sav, asmeninės nuosavybės teise priklausančio E. D., gim. 1964-01-23, gyv. Sodų g. 5, Daukšių k., Skuodo raj. sav., nuosavybės teisės perleidimo draudimo, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teismas:

nusprendžia:

ieškovės J. R. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. D. iš ieškovės J. R. 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 8,39 Eur (aštuonis eurus ir 39 euro centus) pašto išlaidų.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio E. D., gim. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisės perleidimo draudimo, paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.