- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-04
- Bylos Nr.
- N-575-1246-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2006 m. sausio 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. dėl ATPK 214¹ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2006-01-17 būdamas kabelinės televizijos „Salmija“ direktoriumi neužtikrino, kad Kovo 11-osios g., Grigiškėse, Vilniuje, prie namo nebūtų pritaisyta išorinė vaizdinė reklama. Protokole nurodyta, kad V. M. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. sausio 25 d. nutarimu V. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 214¹ str. 3 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda 500 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. sausio 25 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba nutarimą pakeisti ir paskirti įspėjimą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija neteisingai interpretavo teisės normas. Paaiškino, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 str. 7 p. reklama yra skatinama įsigyti prekių ir paslaugų. Pažymėjo, kad UAB „Salmija“ iškaba nėra išorinė vaizdinė reklama, nes joje nurodytas tik bendrovės pavadinimas, skyrius ir abonentų aptarnavimo laikas. Esminio reklamos požymio - skatinimo įsigyti paslaugas - nėra. Paaiškino, kad UAB „Salmija“ iškaba atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-12-01 įsakymu Nr. 405 patvirtintų Išorinės reklamos tipinių taisyklių 3 p. nurodytos iškabos požymius. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog buvo pažeistos ATPK 260 str. nuostatos, nes nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta konkreti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. Paaiškino, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neįvertinta tai, kad jis išlaiko 2 nepilnamečius vaikus ir žmoną, todėl paskirta nuobauda neigiamai atsilieps jo šeimos materialinei padėčiai. Pažymėjo, kad pažeidimas jei ir buvo padarytas, tai netyčia. Šiuo metu iškaba jau pašalinta.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nesutinka su tuo, kad UAB „Salmija“ iškaba nėra išorinė vaizdinė reklama. Institucijos nuomone, tokiu būdu bendrovė, užsiimanti komercine veikla ir organizuojanti paslaugų teikimą, reklamavo save, kaip kabelinę televiziją. Minėta iškaba atitiko Reklamos įstatymo 2 str. 3 d. išorinės reklamos požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą 2006-01-25 palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo nepatenkinti. Teismo vertinimu, nors V. M. ir nesutinka su pažeidimu, tačiau pažeidimo aplinkybės įrodytos protokolo duomenimis, fotonuotrauka. Teismas nurodė, kad sutinka, jog nagrinėjamu atveju UAB „Salmija“ iškaboje yra Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio l d. įsakymu Nr. 405 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių 3 punkte nurodyti iškabos sąvokos požymiai: juridinio asmens pavadinimas, verslo pobūdis ir abonentų priėmimo laikas. Tačiau minėtų Taisyklių (2005-08-08 redakcija) 5 punkte nurodyta, kad išorinei reklamai, įskaitant iškabą ir trumpalaikę išorinę reklamą, įrengti savivaldybės teritorijoje reklaminės veiklos subjektas turi gauti savivaldybės institucijų nustatyta tvarka išduotą leidimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-998 patvirtintos Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės taikytinos ir įrengiant, eksploatuojant ir išardant iškabas (Taisyklių 2 punktas). Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punkte nurodyta, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. M. pažeidė minėtų taisyklių 10.2 punktą. Pareiškėjas taip pat neneigė, kad iškaba buvo įrengta neturint leidimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad institucijos nutarimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyta tiksli pažeidimo vieta, teismas vertino kaip formalų procesinį pažeidimą, kuris negali paneigti administracinio teisės pažeidimo buvimo. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjui yra paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės (jog išlaiko šeimą, pašalino iškabą, gailisi), nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta normos sankcijoje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-03-20 nutartį pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad UAB „Salmija“ abonentų aptarnavimo skyriaus iškaba yra išorinė vaizdinė reklama, reklamuojanti kabelinės televizijos „Salmija“, veiklą. Paaiškina, kad nurodytoje UAB „Salmija“ iškaboje yra tik bendrovės pavadinimas (ženklas), skyrius ir skyriaus darbo laikas. Esminio reklamos požymio - skatinimo įsigyti paslaugas nėra. Todėl tai yra ne reklama, o iškaba. Teismas taip pat nepagrįstai taikė ūkio ministro 2000 m. gruodžio l d. įsakymo Nr. 405 „Dėl išorinės reklamos tipinių taisyklių patvirtinimo“ 2005-08-08 redakciją. Paaiškina, kad 2005 m. kovo mėnesį pasikeitė UAB „Salmija“ savininkai ir nuo 2005 m. balandžio mėnesio jis buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Iškabos įrengimo momentu minėtas įsakymas neįpareigojo, norint įrengti iškabą gauti savivaldybės leidimą, o įpareigojo gauti pastato, ant kurio įrengiama iškaba, savininko leidimą. Savininko leidimas pakabinti iškabą prie įėjimo durų buvo gautas. Tačiau nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija nei teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas pabrėžia, kad įstatymas atgal negalioja, todėl įrengus iškabą iki 2005 m. rugpjūčio 8 d., kai buvo pakeistas minėtas ūkio ministro įsakymas ir iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d sprendimo Nr. 1-998 įsigaliojimo, negalima bausti asmens, kuris nėra atsakingas už tokios iškabos įrengimą. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, šiuo atveju būtų visiškai pakakę įspėti jį apie galimą atsakomybės atsiradimą, o ne iš karto surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškina, kad bylos nagrinėjimo metu jis prašė leisti apiforminti visus reikalingus dokumentus, pašalino iškabą, tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta. Apelianto nuomone, surašant teisės pažeidimo protokolą nebuvo laikomasi ATPK 260 str. reikalavimų - jame nėra nurodyta konkreti vieta, kur pakabinta iškaba, o tik įvardinta Kovo 11-osios gatvė. Teismas taip pat netinkamai vertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Paaiškina, kad UAB „Salmija“ yra maža bendrovė (iš viso dirba 7 darbuotojai), jo, kaip samdomo bendrovės direktoriaus, darbo užmokestis nėra didelis, be to jis turi išlaikyti žmoną, esančią motinystės atostogose ir du nepilnamečiai vaikus, yra invalidas. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepraėjus nei mėnesiui nuo naujai priimtų taisyklių patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 214¹ str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, V. M. yra kaltinamas tuo, kad, būdamas įmonės „Salmija“ vadovu, neužtikrino, jog įmonės reklama ant pastato, esančio Kovo 11-osios gatvėje, Grigiškėse, būtų įrengta laikantis savivaldybės tarybos patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui inkriminuotas teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, objektyviai šis pažeidimas pasireiškia įrengus reklamą ir tęsiasi tol, kol toks reklamos įrengimas neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Byloje yra neabejotinai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku (2006 m. sausio 17 d.), įmonės „Salmija“ reklama buvo įrengta neturint tuo metu galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punkte nurodytų dokumentų – patikrinto ir patvirtinto reklamos įrengimo projekto. Neturėdamas tokio dokumento reklamos skleidėjas neturi teisės įrengti reklamos savivaldybės teritorijoje (Taisyklių 10 p.).
Atmetami apelianto argumentai, kad įrengtas stendas nėra išorinė reklama. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino teisingai. Kaip matyti iš byloje esančios fotonuotraukos, įmonės „Salmija“ įrengtame stende yra pateikiamas ne tik įmonės pavadinimas ir darbo laikas, bet ir įmonės logotipas, nurodomas įmonės veiklos pobūdis, telefonas, faksas, adresas (b.l. 11). Šios informacijos visuma ir jos pateikimo būdas neabejotinai atlieka reklamos funkciją ir atitinka Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. apibrėžtą reklamos sąvoką (Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis).
Apelianto teiginiai, kad išorinės reklamos įrengimas atitiko, jos įrengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, sprendžiant šią bylą reikšmės neturi. Be to, apeliantas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (pastato savininko sutikimo, duomenų apie rinkliavos sumokėjimą ir kt.). Jo paaiškinimai apie reklamos įrengimo laiką yra prieštaringi – Administracinės komisijos 2006 m. sausio 25 d. posėdyje V. M. teigė, kad iškaba buvo įrengta prieš mėnesį (b.l. 9).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad V. M. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda nėra aiškiai per griežta. Baudos dydis nėra neproporcingai didelis lyginant su jo gaunamomis pajamomis (b.l. 26). Apeliantas padaryto teisės pažeidimo nepripažįsta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2006 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.