Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-20 · Civilinė byla Nr. 2S-519-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
2S-519-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13875-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
D. B.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-519-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13875-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21131-833/2015 pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, kuria pareiškėjo skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. B. skundais dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2015-03-31 patvarkymus Nr. 88 2015 03 31 334, 2015-04-01 patvarkymą Nr. 50 8 2015 04 01 334/15-1, taip pat 2015-04-09 prieštaravimais dėl antstolio nustatytos įkeisto turto vertės prašė iš naujo motyvuotai nustatyti parduodamo iš varžytinių turto kainą, o nesant patikimų ir motyvuotų kainos nustatymo duomenų – skirti ekspertizę ir turto vertės nustatymą pavesti nekilnojamojo turto vertintojui.

2015-04-09 skunde dėl antstolio 2015-03-31 patvarkymų Nr. 88 2015 03 31 334 nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2015-02-09 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 14-630 ir Nr. 14-628 dėl skolos bei metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojo AB DNB banko naudai, pagal sutartinės hipotekos sandorius (įkeistas turtas – 0,2640 ha ploto žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjo banko sąskaitas 940,35 Eur vykdymo išlaidų sumai. Pareiškėjas teigė, kad antstolis neteisėtai nukreipė išieškojimą į jo pinigines lėšas banko sąskaitose, ir pažymėjo, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinoma pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Vykdymo išlaidos gali būti išieškotos iš hipoteka įkeisto turto, nes turto vertės visiškai pakanka padengti tiek skolą, tiek vykdymo išlaidas.

2015-04-09 skunde dėl antstolio 2015-04-01 patvarkymo Nr. 50 8 2015 04 01 334/15-1 ir prieštaravimuose dėl įkeisto turto vertės nustatymo pareiškėjas nurodė, kad antstolis, vykdydamas minėtus Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2015-02-09 išduotus vykdomuosius įrašus, 2015-04-01 patvarkymu areštuotą įkeistą turtą įkainojo 162 500 Eur. Pareiškėjo teigimu, patvarkymas yra nepagrįstas, nes antstolis nesikreipė į skolininką, nustatydamas turto kainą, ir išvadą dėl kainos padarė vadovaudamasis tik internetinio tinklalapio www.aruodas.lt duomenimis. Antstolis privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 216 925 Eur, o nebaigto statyti gyvenamojo pastato (pamatų) vidutinė rinkos vertė – 5 677 Eur, arba motyvuotai pagrįsti, kodėl nurodytais duomenimis nebuvo vadovautasi.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2015 m. balandžio 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus ir persiuntė juos nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė.

Dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2015-03-31 patvarkymų Nr. 88 2015 03 31 334 panaikinimo

Teismas nustatė, kad įkeistas turtas įkainotas 162 500 Eur, skola bankui su palūkanomis 2015-04-20 yra 156 846,99 Eur, o vykdymo išlaidos – 7 214,23 Eur (940,35 Eur būtinųjų ir papildomų vykdymo išlaidų, 6 273,88 Eur antstolio atlygio), iš viso – 164 061,22 Eur. Taigi, šiai dienai išieškotinos skolos sumos nepakanka padengti iš įkeisto turto. Teismas pažymėjo ir tai, kad skundžiamais patvarkymais areštuotos lėšos panaudotos ne skolos padengimui, o vykdymo išlaidų padengimui, be to, ne visų, o tik būtinųjų ir papildomų vykdymo išlaidų. Be to, tikslus antstolio atlyginimo dydis bus žinomas tik realizavus skolininko turtą ir dengiant įsiskolinimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjo banko sąskaitas 940,35 Eur sumai ir nėra pagrindo panaikinti 2015-03-31 patvarkymų Nr. 88 2015 03 31 334.

Dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2015-04-01 patvarkymo Nr. 50 8 2015 04 01 334/15-1 panaikinimo ir 2015-04-09 prieštaravimų dėl įkeisto turto vertės nustatymo

Teismas nustatė, kad skundžiamame 2015 m. balandžio 1 d. patvarkyme nurodyta, kad įkeistas turtas įkainotas individualiai, atsižvelgiant į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei, bei į panašių parduodamų sklypų kainas internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad skolininkas pateiktame skunde vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro 2007 metais nustatyta žemės sklypo vidutinės rinkos verte bei 2009 metais nustatyta nebaigto statyti pastato atkuriamąja verte (statybine verte). Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad nebaigtas statyti namas faktiškai yra tik pamatai, kurie nėra saugomi, neapsaugoti nuo klimato poveikio (drėgmė, šaltis ir kt.), žemės sklypo teritorija apleista, sklypas apaugęs savaiminiais medeliais. Tuo tarpu turto rinkos kaina turi būti nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu. Pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertę (galiojančią nuo 2015-01-01), šio žemės sklypo vertė yra 73 900 Eur, o apie nebaigto statyti pastato-gyvenamojo namo (pamatų), kurio baigtumas 6 proc., vidutinę rinkos vertę duomenų nėra, tačiau, anot teismo, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančią vidutinės rinkos vertę žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, nei nurodė skolininkas, bei į byloje esančius įrodymus, 2015 m. balandžio 1 d. antstolio patvarkymu įkeisto turto vertė nustatyta tinkamai, nes kaina nėra per maža ir tokios kainos nustatymas nepažeidžia nei kreditoriaus, nei skolininko interesų, nes įvertinus turtą tokia kaina būtų sudarytos sąlygos maksimaliai padengti skolininko įsiskolinimą. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad įkeisto turto vertė didesnė, nei nustatė antstolis. Antstolis, atsižvelgdamas į skolininko prieštaravimus, 2015 m. balandžio 20 d. patvarkymu buvo nustatęs skolininkui terminą pateikti ekspertizės aktą/turto vertinimo ataskaitą, pagrindžiančią didesnę turto vertę, nei antstolis nustatė.

Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad antstolio nustatyta įkeisto turto kaina yra per maža, atsižvelgiant į šiuo metu rinkoje vyraujančias kainas, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už pareiškėjo nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad antstolio nustatyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymą Nr. 50 8 2015 04 01 334/15-1 ir 2015 m. kovo 31 d. patvarkymus Nr. 88 2015 03 31 334. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl antstolio 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymo. Antstolis taip, kaip nurodo CPK 681 straipsnio 1 dalis, nesikreipė į skolininką dėl nuomonės apie turto vertę pateikimo, o turto vertę nustatė remdamasis vieninteliu šaltiniu, kuris yra neoficialus ir nepatikimas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolis privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis arba bent motyvuotai pagrįsti, kodėl šiais duomenimis nesivadovauja. Ginčijamu antstolio patvarkymu antstolio nustatyta turto vertė ir oficialiais nekilnojamojo turto registro duomenimis pagrįsta vertė skiriasi 60 102 Eur.

2. Dėl antstolio 2015 m. kovo 31 d. patvarkymų. Pagal CPK 662 straipsnio 4 dalį, iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arbe jeigu to prašo skolininkas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės, kurios imperatyviai draudžia antstoliui išieškoti iš skolininko piniginių lėšų ir taikyti banko sąskaitoms turto areštą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis iš varžytynių parduodamo turto vertę nustatė tinkamai, vadovaudamasis teisės aktais, tuo tarpu skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia formaliais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įkeisto turto vertės neužtenka padengti skolos ir vykdymo išlaidų, todėl antstolis pagrįstai areštavo skolininko lėšas, esančias banko sąskaitose.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Irmantas Gaidelis prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde dėsto niekuo nepagrįstas prielaidas dėl skundžiamos teismo nutarties. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė procesinės teisės normas, taip pat įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skolininko (apelianto) skundas dėl antstolio veiksmų – 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta iš varžytynių parduodamo įkeisto nekilnojamojo turto vertė, ir 2015 m. kovo 31 d. patvarkymų, kuriais nutarta išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas ir šiam tikslui areštuotos skolininko piniginės lėšos.

Dėl antstolio 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymo

Apeliantas tvirtina, kad antstolis, nustatydamas iš varžytynių parduodamo turto vertę, nesikreipė į jį dėl nuomonės apie turto vertę pateikimo, kaip tą numato CPK 681 straipsnio 1 dalis, taip pat nesikreipė į apeliantą ir kitu būdu. Pasisakydamas dėl šio apelianto argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta turto įkainojimo tvarka, konkrečiai, reikalavimas atsižvelgti į skolininko nuomonę, yra taikoma areštuojant turtą, t. y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja, be kita ko, atsižvelgdamas į skolininko, dalyvaujančio arešto metu, nuomonę. Nagrinėjamu atveju antstolis iš varžytynių parduodamo turto vertę nustatė 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymu, kuriuo nutarė įkeistą (ir jau areštuotą) turtą pardavinėti iš varžytynių. Tuo pačiu patvarkymu antstolis suteikė apeliantui teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuria, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas pasinaudojo. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto procesinės teisės turto įkainojimo metu buvo užtikrintos.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai motyvavo, kodėl antstolis turėjo pagrindą nesivadovauti apelianto nurodytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie vidutinę turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pastarųjų nustatymo data yra 2009 metai (2009 m. rugpjūčio 10 d.), tuo tarpu pagal 2015 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenis, vien žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra sumažėjusi iki 73 900 Eur, be to, turtas nebuvo prižiūrimas ir saugomas. Taigi duomenys, kuriais remiasi apeliantas, yra akivaizdžiai pasenę ir neaktualūs, t. y. neįrodo, kad 2009 metais ir ginčijamo turto įkainojimo metu turto vertė buvo ta pati. Jokių kitų įrodymų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių nustatytos kainos teisingumu, apeliantas nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad turto vertė buvo nustatyta teisingai.

Dėl antstolio 2015 m. kovo 31 d. patvarkymų

Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 20 d. apelianto skola bankui kartu su priskaičiuotomis palūkanomis buvo 156 846,99 Eur, o vykdymo išlaidos – 7 214,23 Eur, iš viso – 164 061,22 Eur. Be to, nuo 154 631,74 Eur skolos sumos iki visiško skolos grąžinimo yra skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, t. y. skolos suma nuolat didėja. Tuo tarpu įkeistas turtas įkainotas 162 500 Eur. Taigi apelianto argumentas, kad įkeisto turto visiškai užtenka skolai grąžinti ir vykdymo išlaidoms apmokėti, ir todėl nėra pagrindo areštuoti apelianto piniginių lėšų, neatitinka bylos faktinių duomenų, t. y. yra nepagrįstas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad piniginių lėšų areštas nėra tiesioginis išieškojimo iš skolininko turto veiksmas, todėl jam yra taikomas ne CPK 662 straipsnio 4 dalies, o CPK 675 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Bet kuriuo atveju nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad areštuodamas apelianto pinigines lėšas antstolis būtų pažeidęs įstatymo reikalavimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teismas taip pat nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė