- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-614-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00062-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-01-26 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir R. Š. skirtas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-02-06, pabaiga – 2015-07-06.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-01-26 nutarimą Nr. LK-17 taikyti R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, konstatavęs, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra nepavojingas visuomenei ir kad jis nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir prašo priimti teisingą sprendimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad praeityje yra teistas 7 kartus, tačiau po paskutinės bausmės atlikimo laisvėje išbuvo 5 metus, nagrinėjamą nusikaltimą padaręs visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. Bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų neturi, buvo skatintas, elgiasi teigiamai, lanko mokyklą, dalyvauja renginiuose. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis yra įvykdęs visas elgesio rizikos mažinimo priemones. Prokuroras atsiliepime taip pat pripažino, kad R. Š. yra teigiamai charakterizuojamas ir vykdo visus įsipareigojimus, bet vis tiek nepagrįstai nurodė, kad tai nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog jis jau yra nepavojingas visuomenei ir kad nebenusikals. Skundo autorius nesupranta, kokiu dar kitokiu elgesiu jis galėtų teismui įrodyti, kad yra pasitaisęs ir pasiruošęs išeiti į laisvę, kur jam integruotis į visuomenę padėtų šeima.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Prokuroro atsiliepime taip pat siūloma atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo R. Š..
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatymas teismą įpareigoja atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Turi būti vertinama ne tik tai, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgiama į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. bausmę atlieka už du tyčinius nusikaltimus. Nors paskutinis smurtinis nusikaltimas nėra būdingas nuteistojo nusikaltimų modeliui, tačiau jis bausmę atlieka ir už įvykdytą vagystę, kai už nusikaltimus nuosavybei jis jau yra teistas penkis kartus. Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pavojingumą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. anksčiau buvo du kartus taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat jam buvo du kartus atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė). Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinta ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, artima aukštai (93 balai pagal „OASys metodiką“). Nors nuteistasis deklaruoja ketinimus teigiamai koreguoti savo elgesį laisvėje, tačiau išlieka svarbūs asmenybės faktoriai ir aplinkos veiksniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindiniai R. Š. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose yra nustatyti jo mąstymo ir elgesio klaidos (nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką; jam būdingas impulsyvumas, neapgalvojimas tokio elgesio pasekmių; yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo), taip pat problemos dėl alkoholio vartojimo (alkoholio vartojimas turi įtakos socialinės aplinkos formavimuisi, gyvenimo būdo pasirinkimui ir smurtinio elgesio pasireiškimui; ankstesnės priežiūros laikotarpiu nuteistasis nelankė paskirtų AA grupės susitikimų) ir minėti ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. Š., kuris sistemingai nusikalsta, nesistengia keisti savo elgesio, išvadų iš skiriamų bausmių nedaro, ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. Š. dar nepatyrė reikiamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, todėl šiuo metu pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Apygardos teismas teigiamai vertina skunde akcentuojamą nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu ir sėkmingos integracijos siekius laisvėje, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nepaneigia minėtos teismo išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo R. Š. negalimumo.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.