Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. T., J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista,

kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2008-12-31 apie 23:00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją G. A., tai yra sugriebė ją už plaukų ir nutempė į kambarį, įspraudusi į kampą sudavė tris smūgius delnu ir tris smūgius kumščiu G. A. į veidą, bei palenkusi G. A. galvą per pakaušį, spyrė vieną kartą keliu į veidą, po to virtuvėje sudavė vieną kartą delnu per veidą, bei palenkusi G. A. galvą per pakaušį, spyrė vieną kartą keliu į veidą, tuo padarė G. A. kraujosruvas veide, dešinėje alkūnėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės pereinamojoje dalyje, t.y. padarė nukentėjusiajai G. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. Š. teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2008-12-31 apie 16 –17 val. kartu su sugyventiniu V. F. nuėjo pas bendrą pažįstamą A. B. švęsti Naujų Metų. Apie 19 val. A. B. paskambino telefonu ir dar pasikvietė 3 merginas. Vieną iš jų, t.y. V. kaltinamoji pažinojo jau iš anksčiau, o kitų dviejų – R. ir G. nepažinojo. Suprato, kad G. yra nepilnametė, tai matėsi iš jos išvaizdos. Greta jau buvo išgėrusi. Bute pas A. B. visi gėrė alkoholį, nuėjo į virtuvę parūkyti. G. maivėsi, kaltinamajai tai nepatiko, todėl liepė G. išeiti. G. nuėjo į kambarį, o ji nusekė iš paskos. Ją erzino G. elgesys, todėl ji nutarė nukentėjusiąją „pamokyti“ ir G. trenkė 3-4 kartus kumščiu. Spyrio keliu- nepamena, tačiau galėjo tai būti. Ji G. paprašė telefono, kad ji neskambinėtų tėvams, sakė “duok telefoną, padėsiu ant šaldytuvo”. Kodėl paėmė iš G. telefoną paaiškinti negali, greičiausiai dėl to , kad erzino tai, kad ši skambinėjo. Nukentėjusioji iš karto jai padavė telefoną ir MP 3 grotuvą, kuriuos ji padėjo ant šaldytuvo. G. dar buvo prašiusi kaltinamosios, kad ši paskambintų jos mamai, nes norėjo ilgiau pabūti, tačiau kaltinamoji atsisakė. Po konflikto vėl abi buvo susėdę už stalo ir toliau gėrė. Gerai neatsimena, bet nukentėjusiosios mamai atrodo neskambino. Telefoną paėmė turbūt prieš suduodama smūgius, bet gerai to nepamena. Smūgius G. sudavė virtuvėje ir prie kambario. Po to apie 12 val. visi išėjo į kiemą žiūrėti fejerverkų, tuomet G. kažkur nuėjo. Vėliau atvažiavo policija ir A. B. atidavė telefoną ir MP 3 grotuvą, kurie jau buvo padėti kambaryje.

Nukentėjusioji G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008-12-31 su V. ir R. nuėjo pas A. B. švęsti Naujųjų Metų. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. L., V., R. sėdėjo virtuvėje, ten nuėjo ir ji. Virtuvėje ji susiginčijo su L., kuri jai pasakė “čiuoži iš čia”. Ji kalbėjo su mama telefonu ir L. sako „duok telefoną“, kad nekalbėtų. Kai nedavė, L. išplėšė iš rankų telefoną ir padėjo ant šaldytuvo, po to vėl paskambino mama, ji pasiėmė telefoną, bet pamačiusi, kad ateina L., jį įsidėjo į kelnių kišenę. L. liepė atiduoti telefoną sakydama “duok telefoną”. Ji nesutiko, tačiau L. jai iš kelnių kišenės ištraukė telefoną ir MP3 grotuvą. Atėmusi telefoną L. pasakė, kad nukentėjusioji čia pasiliks per naktį. Kur padėjo L. daiktus nežino, bijojo pažiūrėti. Telefoną paėmė dėl to, kad ji neišeitų namo, gal norėjo, kad čia pasiliktų per naktį. Kai ji ruošdamasi eiti namo movėsi batus, L. paėmė už plaukų ir delnu bei kumščiu trenkė jai 3 kartus, po to palenkė galvą ir spyrė keliu į veidą, prakirto lūpą. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji „mandravojo“. Po to ji labai verkė, ją ramino, nuvedė į vonią, davė pasikeisti marškinėlius. Po to visi nuėjo į kambarį ir jie toliau gėrė. Ji norėjo išeiti į namus, bet bijojo, suprato, kad jeigu bandys išeiti, ją vėl sumuš. Ji sėdėjo ir laukė tinkamo momento išeiti. Prieš 24 val., einant į lauką, A. pasakė, kad daiktai yra saugiai padėti, ji suprato, kad kai eis į namus, daiktus jai grąžins. Kai visi išėjo į lauką, ji pribėgo prie suaugusiųjų ir paprašė, kad paskambintų mamai, nes ją sumušė. Netrukus atvažiavo mama su tėčiu. Su kaltinamąją taikytis atsisako.

Nukentėjusioji, nukentėjusios G. A. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė L. A. parodė, kad nukentėjusioji G. A. yra jos dukra. 2009–ųjų metų išvakarėse dukra su draugėmis V. ir R. išėjo švęsti Naujų metų kaip sakė pas R. dėdę. Dukra buvo išgėrusi šampano, pati dukrai buvo jo davusi. Ji dukrai skambino, dukra sakė, kad grįš vėliau. Apie 23 val. ji paskambino dukrai, kuri verkė ir jų pokalbis nutrūko. Vėliau ji bandė dukrai prisiskambinti, bet niekas neatsakė. Po 24 val. jai paskambino moteris, kuris pasakė, kad G. verkia. Netrukus ji su vyru atvažiavo, dukra buvo šoko būsenos, sumušta, visa sutinusi. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ją sumušė L., iš jos atėmė MP3 grotuvą ir telefoną. Kaimynai iškvietė policiją, o A. B. atidavė MP3 grotuvą ir telefoną. Dukra patyrė išgyvenimus, stresą, moralinę traumą, patyčias iš draugų, nėjo savaitę į mokyklą, bijojo išeiti į kiemą. Jie, kaip tėvai, taip pat patyrė moralinę žalą, pergyveno dėl dukros, nes G. 2 mėnesius bijojo išeiti į lauką. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį priteisti. Su kaltinamąja taikytis atsisako.

Nukentėjusysis, nukentėjusios G. A. įstatyminis atstovas ir civilinis ieškovas G. L. parodė, kad nukentėjusioji G. A. yra jo dukra. 2009–ųjų metų išvakarėse dukra išėjo švęsti Naujų metų ir laiku negrįžo. Vėliau skambino ir sakė, jog grįš vėliau. Vėliau G. paskambino verkdama ir pokalbis tarp jų nutrūko. Po kiek laiko žmonai paskambino kaimynai ir pasakė, kad jų dukra sumušta. Jie tuoj pat nuvyko į įvykio vietą. Buvo A. B., kaltinamoji, jie aiškinosi kur dukters telefonas, nes G. pasakė, kad ją sumušė ir atėmė telefoną bei MP3 grotuvą. A. B. atnešė telefoną ir MP3 grotuvą, kuriuos padavė žmonai. Palaiko civilinį ieškinį., taikytis atsisako.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Kartu su G. ir V. pas A. B. šventė 2009 Naujųjų metų sutikimą. G. išgėrė per daug ir pradėjo kabinėtis prie L. Jos susistumdė kambaryje. L. liepė išeiti G., bet ši neišėjo. A. B. dar pasakojo, kad jos susistumdė ir virtuvėje, bet nesimušė. G. kambaryje padavė A. B. telefoną ir MP3 grotuvą, šiuos daiktus A. B. padėjo virtuvėje ant šaldytuvo. Bute visi buvę asmenys gėrė ir buvo jau gerokai išgėrę, kuomet kilo konfliktas.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją pažįsta, jų santykiai normalūs. Nelabai pamena visas įvykio aplinkybes, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pamena, kad švenčiant Naujuosius metus pas jį namuose tarp merginų virtuvėje kilo konfliktas, jis buvo kambaryje ir girdėjo iš virtuvės sklindant keiksmažodžius, bet kas keikėsi balso neatpažino. Pirminis konfliktas prasidėjo virtuvėje. L. Š. sumušė nukentėjusiąją G. Nukentėjusioji kažką įžeidžiančiai pasakė L., dėl to ir įvyko konfliktas. Matė, kad L. mušė nukentėjusiąją kambaryje, kelis kartus trenkė nukentėjusiajai, į kurią kūno dalį pataikė jis nematė. Paskui į kambarį atėjo nukentėjusioji, ji buvo nusipraususi ir jis nepastebėjo sužalojimų ant nukentėjusios veido. Kambaryje nukentėjusioji buvo apsiverkusi. Liudytojas nurodo, jog padėjo telefoną ir MP3 kambaryje į stalčių, kad G. išeidama pasiimtų. Kas jam padavė tuos daiktus- nepamena, gal L., gal ir pati G. Kai atvyko G tėvai- jis telefoną ir MP3 jiems atidavė.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008-12-31 pas A. B. sutiko Naujuosius Metus. Pas A. B. nuėjo su draugėmis G. ir R. Apie 12 val., sėdint virtuvėje ir rūkant, tarp G. ir L. kilo tarpusavio konfliktas dėl to, kad L. pasakė G. „aš parūkysiu, o tu eik namo“. Prieškambaryje tarp virtuvės ir kambario L. trenkė G. į veidą ir praskėlė lūpą. Liudytoja tuo metu sėdėjo virtuvėje ir suprato, kad prakirsta lūpa, nes G. bėgo kraujas, L. liepė eiti jai nusiprausti, padavė kitus marškinėlius. Pamena, kad Laura paėmė iš G. telefoną ir padėjo jį ant šaldytuvo. G. neprašė jo grąžinti. Po to visi dar sėdėjo kambaryje, gėrė, po kiek laiko išėjo žiūrėti fejerverkų. L. paėmė G. telefoną jai iš rankų, kaip suprato, kad G. neskambinėtų, o kaip paėmė MP3 grotuvą- nematė. Pati liudytoja taip pat „gavo“ nuo L., t.y. ją truputį sumušė. L. buvo išgėrusi ir agresyvi, jai taip pat nežinia už ką praskėlė lūpą. Kai visi sėdėjo po konflikto kambaryje, niekas nedraudė G. eiti pasiimti telefono, pati G. neprašė. Kiek pamena liudytoja , būnant virtuvėje, G. skambino mama ir liepė važiuoti namo, bet G. prašė leisti dar pabūti, be to L. nebeišleido G. į namus dėl girtumo. Prieš 24 val. visi išėjo į lauką žiūrėti fejerverkų. G. niekieno neprašė atiduoti iš jos paimtus daiktus. Kai iš lauko grįžo į tą patį butą, telefonas ir MP3 grotuvas buvo stalčiuje kambaryje, kas juos ten padėjo neatsimena.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 5-7).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G09/09(04) matyti, jog G. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 9).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. KG44-09(04) matyti, jog G. A. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos veide, dešinėje alkūnėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinės pereinamojoje dalyje padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 smūginių kontaktų bukais kietais daiktais į veidą, 1 – į dešinės alkūnės išorę poveikyje. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi ( 1t., b.l. 11).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti kaip nukentėjusioji G. A., iš jai pateiktų 4 asmenų nuotraukų atpažino L. Š., kuri ją sumušė ir paėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną bei MP3 grotuvą ( 1t., b.l. 28-30).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON“, MP3 grotuvą PHILIPS (1t., b.l.37), kurie apžiūrėti (1t., b.l. 38-42) ir pagal pakvitavimą grąžinti L. A. ( 1t., b.l. 44-45).

Iš nukentėjusiosios G. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip nukentėjusioji paaiškino savo parodymus, susiedama juos su aplinkybėmis vietoje bei parodė, kaip ją sumušė įtariamoji L. Š. ( 1t., b.l.17-24).

Motyvuojamoji dalis

Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusioji G. A. ir kaltinamoji L. Š. patvirtino tyrimo metu savo duotus parodymus ( 1t., b.l. 72-74).

Iš akistatos protokolo matyti, jog liudytoja V. S. ir kaltinamoji L. Š., patvirtino tyrimo metu savo duotus parodymus ( 1t., b.l. 80-81)

Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusioji G. A. ir liudytojas A. B. patvirtino tyrimo metu savo duotus parodymus ( 1t., b.l. 31-33).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad L. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją G. A., t.y. prieškambaryje sudavė jai tris smūgius delnu ir tris smūgius kumščiu G. A. į veidą, bei spyrė vieną kartą keliu į veidą, po to virtuvėje sudavė vieną kartą delnu per veidą, bei palenkusi G. A. galvą per pakaušį, spyrė vieną kartą keliu į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai G. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad buvo nežymiai sužalota nukentėjusioji G. A. patvirtina pačios kaltinamosios L. Š. parodymai, nukentėjusios G. A., nukentėjusiųjų L. A., G. L. parodymai, liudytojų A. B., V. S., R. G. parodymai, bei byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, akistatų protokolai, nukentėjusios G. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Nustatyta, jog nukentėjusioji buvo sužalota buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, nutempiant ją į kampą ir suduodant smūgius, bei virtuvėje taip pat suduodant smūgius. Smūgių sudavimo kiekis bei jų lokalizacija pagal kaltinamosios ir nukentėjusios parodymus sutampa su nustatytais sužalojimo pobūdžiais specialisto išvadose. Nustatyta, jog smūgių sudavimas kilo dėl asmeninio tarpusavio kaltinamosios ir nukentėjusios G. A. konflikto. Tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, kadangi kaltinamosios veiksmai buvo vienintelė ir būtina padarinių atsiradimo sąlyga. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes mušdama nukentėjusiąją, suprato, jog kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, t.y. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius ir jų siekė. Iš visumos byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nenustatyta, jog suduodant smūgius, ar po smūgių sudavimo nepilnametei nukentėjusiajai G. A. , kaltinamosios L. Š. veika panaudojant smurtą buvo nukreipta užvaldyti ar užvaldytą turtą, t.y. telefoną ir MP3 grotuvą, priklausančius nukentėjusiajai L. A., išlaikyti. Smūgių sudavimu siekiama, pasak kaltinamosios, ją „pamokyti“, tai patvirtino ir nukentėjusioji G. A., nurodydama, jog Laura ją sumušė, nes „mandravojo“, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojai V. S., R. G., A. B.. Nenustačius kaltinamosios L. Š. veikoje tikslo užvaldyti svetimą turtą, nėra nusikaltimo , numatyto LR BK 180 str. 1d. objekto visumos, todėl L. Š. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš LR BK 180 str. 1d. į LR BK 140 str. 1d., nustačius kaltinamosios L. Š. veikoje šios nusikalstamos veikos požymius. Nukentėjusiajai G. A. nusikaltimo padarymo buvo suėję 14 m., todėl ji nelaikytina mažamete. Lietuvos Respublikos BPK numato, kad nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 str. 1d. priskiriamas privataus kaltinimo bylų procesui ( 407 str.) ir šis procesas nutraukiamas jei nukentėjęs susitaiko su tokios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamu asmeniu ( LR BPK 3 str. 1d. 5p.). Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, jog nukentėjusioji G. A. ir jos įstatyminiai atstovai nesutinka su kaltinamąją taikytis, todėl L. Š. pripažintina padariusi nusikalstamą veiką , numatytą LR BK 140 str. 1d.

Teismas, paskirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į jai inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jos asmenybę, elgesį iki veikos padarymo ir po jos.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai L. Š. teismas atsižvelgė į padaryto nusikalstamo sunkumą - įvykdė nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamoji šią nusikalstamą veiką įvykdė būdama neteista ( 1 t., b.l. 87), nebausta administracine tvarka (1 t., b.l. 92, 93-94), nedirba, augina 1 metų dukrą (b.l.99), nėra neigiamai charakterizuojamų duomenų (1t., b.l. 90), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau ši nusikalstama veika įvykdyta prieš nepilnametį asmenį, kas padidina asmens pavojingumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, įstatyme numatytam terminui artimam vidurkiui (LR BK 48 str. 2 d.), kadangi teismo nuomone bus pasiekti bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str.

Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį - nėra.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Byloje pateiktas nepilnametės G. A. įstatyminių atstovų L. A. ir G. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti jų dukrai 5000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodoma, jog jų dukra G. A. dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė didelį išgąstį, kartu kaltinamosios veiksmais buvo pažeistas nepilnametės orumas, ji buvo žeminama kitų asmenų akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės kadangi buvo sumuštas visas veidas, jos aplinkoje esantys žmonės vis klausinėjo apie sumušimo bei pažeminimo aplinkybes, mokykloje tapo sunkiau bendrauti su bendramoksliais, mergaitė tapo uždara, mažai bendraujanti. Taip pat ieškinyje nurodoma, jog iš G. A. buvo pagrobtas turtas, sužeidimai padaryti daugkartinių smūgių pasekoje, kas byloje apie kaltinamosios kryptingą žiaurumą bei trunkamą smurtą, dėl kaltinamosios veiksmų G. A. privalėjo ir toliau likti nusikaltimo vietoje, buvo apribota jos judėjimo laisvė, prievarta laikoma nusikaltimo vietoje kelias valandas. Kadangi iš įrodymų visumos nustatyta, jog nukentėjusioji G. A. buvo nežymiai sužalota, nusikalstami veiksmai padaryti 14 metų asmeniui, kai formuojasi jauno žmogaus charakteris, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Prašomas priteisti civilinis ieškinys 5000 Lt. mažintinas, kadangi nenustatyta, jog naudojant smurtą buvo pagrobti daiktai, jog buvo apribota nukentėjusios judėjimo laisvė, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, jog nukentėjusioji G. A. patyrė dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas ir atsižvelgiant į išdėstytą, į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į įvykusio konflikto išdavas, į tai, jog kaltinamoji šiuo metu augina mažametį vaiką, neturi savo turto ( 1t., b.l. 99-101), teismas pareikštą civilinį ieškinį mažina ir konstatuoja, jog nukentėjusiajai G. A. padaryta 1000 Lt. neturtinė žala ( LR CK 6.250 str. ).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas SONY Ericsson ir MP3 grotuvas PHILIPS grąžinti nukentėjusiajai L. A. (1t., b.l. 44) paliktini jos nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 299 str. str., 301- 305 str. str., 307 str. 1d., 6d., 7d., 308 str., 310 str.,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 ( vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., L. Š. per laisvės apribojimo terminą įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. Š. priteisti 1000 Lt. ( vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos G. A. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefoną SONY Ericsson ir MP3 grotuvą PHILIPS, grąžintus nukentėjusiajai L. A., palikti jos nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė