- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2-8673-639/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- L. B., A. G.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant L. P., dalyvaujant atsakovams L. B. ir A. G. jo atstovei advokatei R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. B. ir A. G., dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu (b.l. 19-20) kreipėsi į teismą, bendraatsakoviams A. G. ir L. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo 7771,00 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas – 233,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2010-08-21 dėl atsakovo A. G. kaltės, kuris vairavo atsakovei L. B. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas K. R. priklausanti transporto priemonė. Atsakovo A. G. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimui. Nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo padaryti 7771,00 litų nuostoliai. Todėl vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos nuostolių atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. Ieškovas, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 d. ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
A. L. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad kompensavo padarytą žalą. Be to ji automobilį perdavė naudoti savo sūnui T. B., (šiuo metu miręs) tuo tarpu A. G. jos transporto priemone pasinaudojo savavališkai, t.y. ji kaip automobilio savininkė galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. su ieškiniu visiškai sutiko. Paaiškino, kad paprašytas T. B. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo kaltės įvyko autoįvykis. Tai, kad automobilis nebuvo nustatyta tvarka apdraustas jis nežinojo. Dėl padaryto autoįvykio jam paskirta bauda, kurios iki šiol nesumokėjo. Padarytą žalą pilnai pripažino ir teigė, kad po naujųjų metų pradės dirbti ir galės atlyginti žalą, todėl prašė sprendimo vykdymą išdėstyti arba atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. 17 val. 09 min. dėl A. G., kuris vairavo L. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas K. R. priklausanti transporto priemonė (b.l. 22-23). Nors atsakovė L. B. atsiliepime ir teigė, kad transporto priemonė prieš autoįvykį buvo apdrausta, tačiau minėtai aplinkybei patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu ieškovas priešingai pateikė įrodymus, patvirtinančius kad įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2010-08-21 d. 18 val. 36 min., t.y. iškarto po eismo įvykio ( b.l. 87-88, 98-99). Įvertinus šiuo įrodymus pripažintina, kad minėto eismo įvykio metu A. G. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvykio metu apgadinta K. R. transporto priemonė. Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras 2007-11-20 mokėjimo nurodymu Nr. 8801 kompensavo UAB „INTERASSISTA“ dėl avarijos padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką (b.l.31-55). Tai patvirtina mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę ir kiti įrodymai. Dėl to atsakovės L. B. atsiliepime nurodyti argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas kompensavo padarytą žalą pripažintini nepagrįstais (CPK 185 str. ).
Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas – Draudikų biuras – teigia, kad, Įstatymo 17 straipsnyje nustatytu pagrindu išmokėjęs išmoką, pagal 23 straipsnio 1 dalį, jis įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų solidariai atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju A. G.) ir automobilio savininkas (šiuo atveju L. B.), neįvykdžiusi pareigos sudaryti draudimo sutartį. Ieškovas mano, kad transporto priemonės savininkas turėtų atlyginti žalą solidariai su ją padariusiu asmeniu visais atvejais, kol transporto priemonė registruota jo vardu, ir kad jokios šios taisyklės išimtys negalimos.
Pažymėtina, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-954/2001).
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovės L. B. atsakomybės pagrindas yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas, o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad ši pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose CK normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDĮ). Atsakovė nurodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) jį prarado dėl neteisėtų atsakovo A. G. veiksmų, nes jis jai priklausantį automobilį valdė neteisėtai, be jos žinios ir leidimo, tai yra, faktiškai šią transporto priemonę savavališkai pasiėmė. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad automobiliu faktiškai naudojosi jos sūnus T. B. (mirė prieš 2,5 metus). Jos žiniomis perdavusi automobilį sūnui T. B., automobilį vairuodavo jo draugai pagal susitarimą, t.y. kas norėjo tas vairavo (b.l. 107). Atsakovas A. G. paaiškino, kad jam automobilį perdavė valdyti T. B. nes pastarasis buvo išgėręs alaus (b.l. 107). Įvertinus tai, kad kaip nustatyta automobilio savininkė transporto priemonę perdavė valdyti sūnui T. B., o pastarasis ją perdavė A. G. nėra pagrindo pripažinti, kad pastarasis transporto priemonę užvaldė neteisėtai. Pažymėtina, kad atsakovė L. B. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jį kreipėsi į policiją ar kitas institucijas dėl automobilio vagystės ar panašiai. Atsižvelgiant į tai atsakovės argumentai, kad ji kaip automobilio savininkė galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų pripažinti nepagrįstais.
Kaip minėta pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o pagal šio straipsnio 2 dalį – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šie asmenys Draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. K. B., bylos Nr. 3K-3-325/2008).
Taigi atsakovei L. B. neįrodžius, kad A. G. jos transporto priemone pasinaudojo savavališkai, jai taip pat tenka pareiga atsakyti už kilusias pasekmes solidariai su A. G. (CK 6.270 str. 3 d.).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 233,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 116,50 litų iš kiekvieno atsakovo (b.l. 34,21) (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Atsakovas A. G. ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, kadangi po naujų metų atsakovas A. G. pradės dirbti ir galės atlyginti žalą. LR CPK 284 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai arba susidarius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių labai sunku įvykdyti šį sprendimą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo A. G. turtinė padėtis nėra gera ir siekiant užtikrinti tiek atsakovų, tiek jų kreditoriaus (ieškovo) teisėtų interesų pusiausvyrą, atsakovo prašymas tenkintinas ir sprendimo dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymas atidėtinas trims mėnesiams (LR CPK 284 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų A. G. ir L. B. solidariai 7771,00 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną litą 00 ct) nuostolių atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas už priteistą 7771,00 litų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo A. G. 116,50 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo L. B. 116,50 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo vykdymą atidėti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.