- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- I-4746-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01552-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Š. (A. Š.), vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010-02-24 iki 2014-02-17 buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna ir veisėsi pelėsiai. Pareiškėjas dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinius nepatogumus, emocinę depresiją ir dėl to prašo priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–19).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-09-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3571-764/2013 dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto turinčio tekti vienam asmeniui ir kitų aplinkybių už laikotarpį nuo 2010-02-24 iki 2013-05-13 priteisė 5 795 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą pakeitė ir 2014-0-18 nutartimi pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti priteisė 11 700 Lt. Prašė bylą nagrinėti dėl laikotarpio nuo 2013-05-14.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos matyti, jog 2013-06-07 ryte, 2013-07-23, 2013-07-26, 2013-09-19–2013-09-26, 2013-11-07, 2013-11-18, 2013-11-27–2013-11-28, 2013-12-03, 2013-12-06, 2013-12-21–2013-12-22, 2013-12-30, 2014-01-06–2014-01-08, 2014-01-13–2014-01-14, 2014-01-17, 2014-01-31, 2014-02-03–2014-02-04, 2014-02-11, 2014-02-13 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Atsakovė stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkto reikalavimus. Nurodė, kad kamerose apgyvendinti asmenys, kurie jas reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Dėl pačių Lukiškių TI-K laikomų asmenų elgesio kameras tenka nuolat remontuoti. Sanitarinis mazgas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytus įrengimo reikalavimus. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reikalavimą vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Atsakovės nuomone, nėra žalos padarymo fakto – būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutraukiama, skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3531-764/2013, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2013-09-23 sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 5 795 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje buvo vertinamas laikotarpis nuo 2010-02-24 iki 2013-05-13, kuriuo pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu 1 159 dienas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-08-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01552-2013-2), pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-23 sprendimą pakeitė bei priteisė jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 11 700 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Sutiktina su atsakovės argumentais, kad yra įsitesėjęs teismo sprendimas už laikotarpį nuo 2010-02-24 iki 2013-05-13, kai pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K ir dėl to jam priteista neturtinė žala. Atsižvelgus į tai, bylos dalis, kurioje pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu 2010-02-24 iki 2013-05-13 nutraukiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktu.
Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-05-14 iki 2014-02-17, kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. (b. l. 14–16, 49–56) 2013-05-14 atvyko į Lukiškių TI–K ir iki 2014-02-17 buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki keturių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,63 kv. m iki 8,08 kv. m. Tai patvirtina ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje bylos Nr. 0528-10 nurodyti duomenys (b. l. 20–22).
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-05-14 iki 2014-02-17 buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 247 dienas ir 1 vakarą. Sutiktina su atsakove, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu 2013-06-07 ryte, 2013-07-23, 2013-07-26, 2013-09-19–2013-09-26, 2013-11-07, 2013-11-18, 2013-11-27–2013-11-28, 2013-12-03, 2013-12-06, 2013-12-21–2013-12-22, 2013-12-30, 2014-01-06–2014-01-08, 2014-01-13–2014-01-14, 2014-01-17, 2014-01-31, 2014-02-03–2014-02-04, 2014-02-11 ir 2014-02-13, t. y. 18 dienų ir 1 rytą, buvo laikomas nepažeidžiant nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 247 paras ir 1 vakarą buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Kadangi teisės teorijoje terminai skaičiuojami paromis, pripažįstama, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 248 paras buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pažymėtina, kad nustačius, jog pareiškėjas pakankamai ilgą laiką buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant nustatytą minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą, byloje nevertinami kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis bei ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Lukiškių TI-K, siekdama išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu sudarė paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vėliau pakeitė pavadinimą į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 23–26) ir su UAB „Dezinfra“ (b. l. 29–30). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2014-11-10 pažymoje Nr. 24-6678 nurodyta, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, kamerose buvo įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu ir atitverta, kameros vėdinamos natūraliai per langą, kaip nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 (b. l. 33). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l . 34–35, 37, 38–40) matyti, kad buvo tikrintos ir kameros Nr. 336, 343 ir 173, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas. Šiose kamerose nebuvo nustatytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl kamerų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, bei kitų, pareiškėjo vertinimu, netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjo 2014-09-16 prašymas (b. l. 45) pateiktas Lukiškių TI-K, kai teismas pareiškėją įpareigojo pašalinti skundo trūkumus ir pateikt duomenis, patvirtinančius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 4–5).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1046-14), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 50 000 Lt suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į jo buvimo įkalinimo įstaigoje laiką (248 paras) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 4 960 (248 x 20) Lt, atitinkamai piniginės išraiškos dydis eurais būtų – 1 436,52 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 436,52 euro (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 52 euro centus).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį pagal pareiškėjo A. Š. prašymą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu 2010-02-24 iki 2013-05-13 nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.