- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-483-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17882-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Ž. M.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo A. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. M. 2010-10-18 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį apylinkės teismą, prašydamas priteisi iš atsakovo V. R. 25 000 Lt skolą, 3309,59 Lt metines palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nes gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-11-02 nutartimi (b.l. 27-28) ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus 28 309,59 Lt sumai, uždraudė juos parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nurodė, kad nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuotinos trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prievolė yra turtinė, o reikalavimo suma – 28 309,59 Lt fiziniam asmeniui yra didelė, todėl padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymo dalį dėl areštuojamo turto eiliškumo, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Todėl sprendė, jog areštas pirmiausiai taikytinas atsakovo turtui, ir tik jo nesant, piniginėms lėšoms.
Šalies argumentai
Atsakovas V. R. atskiruoju skundu (b.l. 38-40) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vengia vykdyti prievolė. Iš pradžių ieškovo reikalavimas siekė 45 000 Lt, tačiau iki ieškinio padavimo atsakovas reikalavimą sumažino iki 20 000 Lt. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, ar kad atsakovas slepia turtą ar lėšas arba ketina jį perleisti tretiesiems asmenims. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovo turtą, tame tarpe ir lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje, į kurią pervedama našlaičių pašalpa, skirta atsakovo dukrai, gali nukentėti atsakovo vaiko interesai.
Atsiliepimas
Ieškovas Ž. M. atsiliepimu (b.l. 43-46) prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-02 nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad atsakovas nereaguoja į ieškovo raginimus grąžinti skolą ir apie 1,5 metų ieškovui nesumokėjo jokių sumų. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka nustatyti egzistuojančią grėsmę, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Nagrinėjimu atveju reikalavimo suma – 28 309,59 Lt, o atsakovas yra fizinis asmuo. Atsakovas teigdamas, kad tokia reikalavimo suma jam, kaip fiziniam asmeniui, nėra didelė, nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Be to, iš antstolio pateiktos pažymos matyti, kad atsiskaitomoji sąskaita, į kurią pervedama atsakovo dukrai skirta našlaičio pensija, nėra areštuota. Išieškojimo nukreipimas į atsakovo dukrai priklausantį turtą nebūtų net galimas. Taigi laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo dukters interesų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą šioje byloje ir negalėjo numatyti bei įvertinti visų galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių apeliantui vieninteliu aspektu, susijusiu su jo dukrai mokama išmoka. Todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant jos vykdymo ribas.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d). Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų.
Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, apelianto turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Taigi pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovo reikalavimo suma – 28 309,59 Lt. Tokia suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, objektyviai gali būti laikoma pakankamai didelė, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, kadangi būtina įvertinanti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, kad nei vienam nebūtų suteiktas nepagrįstas prioritetas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo finansinės padėties, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindė vien tik didelė ieškinio suma. Tačiau pats apeliantas, prašydamas netaikyti jo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, jam, atsižvelgiant į turimą turtą bei gaunamas pajamas, nėra didelė (CPK 178 str.). Taigi apeliantas nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, ką galėjo padaryti pateikęs įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį ir su atskiruoju skundu. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra ar procesinis įstatymas.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus m. 1-ais apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Tačiau minėtas sprendimas neįsiteisėjo, kadangi buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad sprendimo neįvykdymo rizika yra eliminuota. Taigi kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko.
Kita vertus, apelianto nurodyti argumentai dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, panaudojimo suvaržymo, priimtini domėn. Kaip matyti iš bylos medžiagos į apelianto atsiskaitomąją sąskaitą pervedamo pinigai, skirti jo dukros poreikiams tenkinti – išmoka vaikui (b.l. 41). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir atsiranda pagrindas areštuoti atsakovo turimas lėšas, konstatuojama, kad ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę atsakovui patenkinti minimalius poreikius, nes būtina atsižvelgti ir į atsakovo šeimos narių - šiuo atveju nepilnametės dukters interesus bei jos teisių apsaugą. Ieškovas teigia, jog apelianto atsiskaitomoji sąskaita, į kurią pervedamos išmokos nepilnamečiui vaikui nėra areštuota. Tačiau ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia šiuos jo argumentus. 2010-12-08 antstolio pažyma (b.l. 47) patvirtina faktą, jog 2010-11-12 antstolio patvarkymu buvo areštuotos visos apelianto atsiskaitomosios sąskaitos. Areštavus pinigus banko sąskaitoje apeliantas negali disponuoti piniginėmis lėšomis, skirtomis nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, kas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Be to, CPK 739 str. numatytos sumos, iš kurių nebus galima vykdyti išieškojimo, tame tarpe ir valstybės pašalpos, šeimoms, auginančioms vaikus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokioms piniginėms lėšoms nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą. Ir nors disponavimo šiomis lėšomis apribojimų panaikinimas turėtų būti sprendžiamas per antstolį, kuris vykdė teismo nutartį ir areštavo konkrečią sąskaitą, tokie argumentai taip pat yra įvardinti ir atskirajame skunde. Todėl kolegija, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, kas kartu yra ir viešojo intereso sudedamoji dalis, į operatyvumo ir ekonomiškumo aspektus (CPK 7 str.), pasisako dėl šių lėšų arešto negalimumo. Apeliantui leistina disponuoti jo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, po 284,44 Lt. kas mėnesį mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo R. R. ir skiriamomis nepilnametės dukters išlaikymui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį:
„Ieškovo Ž. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus 28 309,59 Lt sumai, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios po 284,44 Lt kas mėnesį pervedamos kaip įmoka dukters R. R. išlaikymui.“
Nutarties nuorašą išsiųsti bylos Turto areštų aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.