- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-433
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys (pirm.), Rūta Mickevičienė, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- V. P., A. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5 d. 2 p. paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimt) metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš V. P. priteista L. J. 13677 Lt turtinės žalos, 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 445 Lt už gynėjo paslaugas.
Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. P. pinigams 132,32 Lt sumoje pratęstas iki žalos atlyginimo L. J. .
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 15 d., apie 22.00-23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, Pramonės pr. 3-10, konflikto su R. J. metu, tyčia peiliu dūrė jam vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas jam kiauryminį durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio širdies skilvelio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes, dėl ko R. J. mirė.
V. P. nuteistas ir už tai, kad 2003 m. spalio 15 d., apie 22.00-23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, Pramonės pr. 3-10, nužudęs R. J. , ir turėdamas tikslą nuslėpti šį nusikaltimą, tyčia padegė R. J. butą, taip sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu dėl ko galėjo nukentėti žmonės, padarydamas nukentėjusiajai L. J. 5740 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendis naikintinas, nes neįrodyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvinė pusė. Jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, R. J. nenužudė ir jo buto nepadegė, kas tai padarė – nežino. Apelianto nuomone, A. K. nurodė tikrovę neatitinkančias aplinkybes, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs ir nekonkretūs. A. K. nužudymo fakto nematė, nes buvo virtuvėje, tačiau girdėjo triukšmą, todėl pastarasis tik mano, kad R. J. nužudyti galėjo V. P. (nuteistasis). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad matė kaip nuteistasis padegė nukentėjusiojo lovą, tačiau teisme padegimo fakto konkrečiai nenurodė ir teigė, neva tai yra tik jo nuomonė. Teigia, kad A. K. jį apklabėjo, gal dėl blogos sveikatos, ar dėl kitų priežasčių. Teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl priėmė netisingą nuosprendį. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nenustatyta.
Anot apelianto, A. K. teisme tvirtino, kad jis (nuteistasis) padavė A. K. kruviną peilį, kurį reikėjo išmesti, tačiau pastarasis šiukšlių konteineryje nebuvo rastas. Taip ir liko neišaiškinta, kur A. K. padėjo peilį.
Teigia, kad 2003 12 18 DNR ekspertizės akte nei ant nuteistojo, nei ant A. K. rūbų nebuvo rasti kraujo pėdsakai. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. J. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio širdies skilvelio pažeidimu, tačiau 2004 09 13 teismo posėdyje ekspertas D. Tumėnas nurodė, jog ant žuvusiojo kaklo buvo rasta virvė (varinis laidas). Tačiau, kas užmetė virvę R. J. ant kaklo, nebuvo išaiškinta.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad iki sulaikymo dirbo, gyvena su šeima, augina du nepilnamečius vaikus, jo silpną sveikatą (dažnai skauda galvą, sutrikęs virškinimas). Šie sutrikimai jam atsirado po Černobylio avarijos likvidavimo, kurioje jis dalyvavo. Todėl prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 6 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti, o nukentėjusiajai L. J. priteistus civilinius ieškinius atmesti.
Nukentėjusioji L. J. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, kad nuteistojo V. P. skundas nepagrįstas ir atmestinas, o teismo padarytos išvados teisingos, jos pagrįstos byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Civiliniai ieškiniai priteisti teisingai. V. P. paskirtos bausmės atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurios nėra per griežtos.
Prokuroras prašo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti, gynėja – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo V. P. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, kitą rašytinę bylos medžiagą. Nors V. P. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas A. K. parodymus susiejo su byloje surinktų įrodymų visetu, todėl juos vertindamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė. Nors nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad A. K. parodymais nekonkretūs ir nenuoseklūs, jais tikėti nėra pagrindo, tačiau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. K. nuosekliai aiškino, kad kambaryje, kuriame buvo likę V. P. ir nužudytasis R. J. , girdėjo tik suduodamų smūgių garsus, kas iš tikrųjų jame vyko, nematė. Tik po kelių minučių užėjęs į kambarį pamatė ant grindų gulintį aukštielninką R. J. , jo krūtinės srityje matėsi kraujo dėmė, o V. P. laikė rankoje peilį, pastarasis net pasakė „taip reikia“.Iš įvykio vietos protokolo matyti, kad R. J. apdegęs lavonas buvo rastas tokioje padėtyje, kaip nurodė A. K. t.y. šalia lovos gulintis ant nugaros. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. J. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio širdies skilvelio pažeidimu, kuris galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu peiliu. Ten pat konstatuota, kad V. P. dešinės rankos žaste ir plaštakoje buvo padaryti du sužalojimai. Tai patvirtina A. K. parodymus, jog tarp kambaryje likusių V. P. ir R. J. iš tikrųjų įvyko konfliktas, jis girdėjo garsus, kurie panašūs į smūgių sudavimą. Nors nuteistasis V. P. nurodo, kad į kambarį įsiveržė nepažįstamas vyriškis, kuris spyrė jam į krūtinę, veidą ir jį išmetė į laiptinę, kuris neva ir galėjo nužudyti R. J. , tokia apelianto versija neįtikinama dėl šių motyvų: pirma, A. K. , kuris visą laiką buvo bute, paaiškino, kad tarp nuteistojo ir R. J. vykusio konflikto metu jokių pašalinių žmonių užėję nebuvo; antra, V. P. krūtinės ir veido srityje, kur jam neva sudavė įsiveržęs nepažįstamas vyriškis, jokių sužalojimų nenustatyta (tai pripažįsta ir apeliantas); trečia, V. P. negalėjo nurodyti į ką konkrečiai kreipėsi pagalbos po to, kai nepažįstamas vyriškis jį išmetė iš buto; ketvirta, nuteistojo versija neva apie gaisrą policijai nepranešė, nes išsigando, o tai būtų padaręs išsiblaivęs, yra naivi ir neįtikinama. Todėl V. P. parodymai vertintini, kaip jo gynybinė pozicija, o versija neva dėl to, kad R. J. sužalojo kitas į butą įsiveržęs vyriškis, yra išgalvota.
Iš A. K. parodymų taip pat matyti, kad peilį, kuriuo buvo nužudytas R. J. , jam padavė V. P. ir liepė jį paslėpti. Jis gi (A. K. ) šį peilį išmetė į šiukšlių konteinerį, tačiau pastarasis nebuvo rastas. Teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad po to, kai A. K. išmetė peilį ir vėliau jį buvo bandoma surasti, praėjo pakankamas laiko tarpas ir jį galėjo paimti pašaliniai asmenys, todėl jis ir nebuvo rastas. Tai, kad nerastas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) arba ant nuteistųjų rūbų nerasti kraujo pėdsakai neįrodo apelianto nekaltumo dėl R. J. nužudymo ir nepaneigia kitų įrodymų.
V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad A. K. parodymai dalyje dėl lovos padegimo taip pat yra nenuoseklūs, neva ikiteisminio tyrimo metu pastarasis teigė, jog nuteistasis padegė lovą, o teisme tvirtino, kad taip tik mano. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. K. nuosekliai tvirtino, kad V. P. būtent žiebtuvėliu padegė lovą (t.3, b.l. 154). Byloje nėra kitokių A. K. parodymų dėl lovos padegimo, jų nenurodo ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gaisro židinys yra kambaryje prie lovos dėžės, kuri yra stipriai apdegusi, todėl įtariama gaisro priežastis - padegimas (t.1, b.l.4-14). Akivaizdu, kad A. K. nurodytos aplinkybės dėl lovos padegimo visiškai sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. K. parodymus vertina sau naudinga linkme, savaip juos interpretuoja ir taip siekia suklaidinti teismą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskleidė nuteistojo nusikalstamų veiksmų tyčios turinį, apeliacinės instancijos teismas apelianto tyčios kryptingumą vertinti kitaip neturi jokio pagrindo. Įvertinus visas anksčiau paminėtus įrodymus darytina išvada, kad V. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. P. nenurodo įtikinamų priežasčių dėl kurių A. K. jį apkalbėtų. Apeliantas pripažįsta, kad su A. K. santykiai buvo geri, kodėl neva pastarasis apklaba jį, nežino (t.3, b.l.50). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos apkalbėjimo priežastys neva „gal dėl ligos, ar dėl kitų priežasčių“, yra tik prielaidos, tačiau objektyviai nepagrįstos, todėl laikytinos deklaratyviomis. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturi jokio pagrindo netikėti A. K. nuosekliais parodymais, nes jie atitinka faktinėms bylos aplinkybėms.
Iš teismo medicinos specialisto išvados ir eksperto D. Tumėno paaiškinimų teisme matyti, kad ant R. J. kaklo buvo rastas varinis laidas su apdegusia izoliacija, tačiau laidas nebuvo užveržtas, o kaklo kremzlės nebuvo lūžusios (t.1, b.l.26-31, t.3, b.l.160-161). Akivaizdu, kad ši aplinkybė visiškai nesusijusi su R. J. mirties priežastimi. Baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta, kad R. J. bute buvo girtaujama, abu nuteistieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, nuteistasis neigia atlikęs bet kokio pobūdžio smurtinius veiksmus prieš žuvusįjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. ir A. K. išėjus iš buto, nuteistasis į jį buvo grįžęs. Nors byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kada ir kokiu būdu šis laidas atsirado R. J. ant kaklo, tačiau tai nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 30 p. nurodyta, kad „Jei kaltininkas savo noru prisipažino nužudęs žmogų, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo nužudymą išaiškinti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, remiantis BK 61 str. 4 d., teismas skirdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, turi paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. P. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes įstatymo sankcijos vidurkio ribose. Todėl teismas BK 54 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Tenkinti apelianto skundą ir švelninti bausmę skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl blogos sveikatos, taip pat nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis dėl sveikatos negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laisvės atėmimo vietose. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, V. P. skirti švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.
Nors V. P. prašo atmesti nukentėjusiajai priteistus civilinius ieškinius, tačiau šioje dalyje jokių motyvų nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo civilinius ieškinius vertinti kitaip, nei tai padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai L. J. priteisti civiliniai ieškiniai materialinei ir neturtinei žalai atlyginti realūs, pagrįsti ir motyvuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo ribose nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.