Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-350/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-02-13
Bylos Nr.
1-31-350/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Civilinis ieškovas
A. V.
Kaltinamasis
V. D.
Advokatai
Vytautas Sketeris
Baudžiamoji byla Nr.1-31-350 / 2008
Procesinio dokumento kategorija 1.2.3.1; 2.3.7;2.3.7.4.(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 13 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjai adv. Lidijai Blinkevičienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V.

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. V. ir M.O. Š. atstovui advokatui Vytautui Sketeriui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)Rokiškio r., 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. D. 2007m. rugpjūčio 22 d. apie 19 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini)Rokiškio r., koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau trijų smūgių į galvą bei į kitas kūno vietas A. Ž., tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje ir dešinėje pusėse, kraujosruvas kaktos dešinės ir kairės pusėse bei pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių sumušimą, kraujosruvas galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties ir smegenų kamieno medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos nukentėjusysis 2007 m. rugpjūčio 23 d. ligoninėje mirė, tyčia nužudė A. Ž..

K. V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-08-22d. apie 19 val. iš Vilniaus iš darbo grįžo į namus, namų durys buvo užrakintos iš vidaus. Per langą pamatė, kad vaikai yra namuose, paprašė jų atrakinti duris. Tuo metu jis nuėjo atlikti gamtinių reikalų bei pamatė iš už namo kampo išeinantį A. Ž., kuris buvo išgėręs ir jis suprato, kad A. Ž. buvo jo namuose pas jo sugyventinę R. G. ir iš namo išlipo per langą. Jis žinojo, kad A. Ž., jam nebūnant namuose bendrauja su R. G., apie tai su jais abiem yra anksčiau kalbėjęs. Jis A. Ž. pakvietė pakalbėti į vidų. Užėjus į namo vidų, koridoriuje jis pasakė A. Ž., kad šis nesilankytų pas juos. Į tai A. Ž. jam grubiai atsakė ir pirmas bandė suduoti. Tada jis atsitraukė, taip išvengdamas smūgio ir sudavė A. Ž. kumščiu du smūgius į galvą- ar į kaktą, ar į smilkinį. Nuo smūgių A. Ž. parkrito. A. Ž. besikeliant, jis dar du kartus įspyrė jam į šoną. Po smūgio į galvą griūdamas A. Ž. galėjo galva atsitrenkti į grindis. R. G. bandė jį stabdyti, tačiau jis ją nustūmė. A. Ž. keliantis, jis prilaikė jį už rankos, taip padėdamas jam atsikelti. Po to A. Ž. išėjo į lauką ir paėjęs nuo durų apie 4 metrus, parkrito. Nugriuvęs pragulėjo apie 2 val., t.y. iki 21.00 val., paskui atsikėlė ir nuėjo link kaimynų namo. Po to matė, kad A. Ž. norėjo atsisėsti ant lauke buvusios kėdės, tačiau besėsdamas nugriuvo. Po to A. Ž. atsikėlęs nuėjo link parduotuvės ir jis tą dieną A. Ž. daugiau nebematė. Kitos dienos rytą, apie 6.00 val. jis ėjo į tualetą ir pamatė A. Ž. gulintį ant žolės. Jam iš burnos ėjo putos. A. Ž. jis paguldė ant suoliuko, iškvietė medikus, o pats, atvažiavus bendradarbiui G. O., kartu su juo išvažiavo į darbą Vilniuje.

Su pareikštais ieškiniais sutinka iš dalies: sutinka atlyginti A. V. turtinę žalą, neturtinės žalos atlyginti nesutinka, M.O. Š. sutinka atlyginti dalį neturtinės žalos; Valstybinei ligonių kasai sutinka atlyginti turtinę žalą. Labai gailisi dėl šio nusikaltimo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. D. parodė vietą namo koridoriuje, kur manekeno pagalba parodo kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė A. Ž., bei paaiškino įvykio aplinkybes, parodė kieme vietą, kurioje A. Ž. parkrito ant žolės, bei vietą prie tvarto, kurioje kitą dieną rado A. Ž. (T.1, b.1.121-122).

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad apie brolio A. Ž. sužalojimą sužinojo 2007-08-23d. ryte, kai jai paskambino brolis Saulius. Tą dieną, kai brolis buvo išvežtas į ligoninę S. Ž. kaime buvo susitikę R. G., kuri jam pasakė, kad A. Ž. sumušė V. D.. Jai apie šį pokalbį pasakojo brolis Saulius. Panevėžio ligoninėje brolis mirė. Gydytojai sakė, kad brolis būtų išgyvenęs, jeigu į ligoninę būtų pristatytas anksčiau. Jai žinoma, kad brolis Arvydas draugavo su V. D. sugyventine R. G., jie norėjo kartu gyventi. Dėl brolio mirties iš V. D. prašo priteisti 50000 Lt neturtinės ir 6642,17 Lt turtinės žalos, kuri susijusi su brolio laidotuvių organizavimu bei planuojamu paminklo pastatymu, atlyginimą. Ji finansavo brolio laidotuves, po brolio mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, su broliu buvo artimas ryšys, daugiausia su juo bendraudavo, jis buvo jauniausias, mamai padėjo jį prižiūrėti, kai buvo mažas.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad A. Ž. jo brolis, santykiai geri. 2007-08-22 d. vakare iki 22 val. dirbo prie esančios Duokiškio k. parduotuvės, dažė lauko sienas. Tą vakarą, kai jis dažė parduotuvę matė, kaip V. D. ir R. G. ėjo į parduotuvę. Brolio A. Ž. tą vakarą nematė, jis prie parduotuvės atėjęs nebuvo. Kitos dienos ryte jis sužinojo, kad A. Ž. gydomas ligoninėje. Jis su savo seserimi A. V. nuvažiavo į ligoninę, o grįžę iš ligoninės sutiko R. G., kuri pasakė, kad V. D. sumušė A. Ž..

Liudytoja R. G. parodė, kad V. D. jos sugyventinis su kuriuo gyvena 8 metus ir turi du vaikus. 2007-08-21 vakare grįžusi iš tvarto, savo namo koridoriuje rado atėjusį girtą A. Ž.. Jam iš nosies bėgo kraujas, jis sakė, kad susižalojo į durų staktą. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nenurodė, paaiškinti negali. A. Ž. buvo atsinešęs 2 l talpos butelį alaus. A. Ž. išgėrė alaus kelias stiklines ir užmigo, nakvojo pas ją. Kitą dieną, jie abu prieš pietus išgėrė likusį pusę butelio alaus. Pavakary į namus grįžo V. D.. Kad jis tą dieną grįš namo, ji nežinojo. Pamačiusi V. D., ji A. Ž. liepė šokti per langą, o pati atrakino duris bei pamatė, kad V. D. kartu su A. Ž. ateina į namą. V. D. paklausė A. Ž., ką jis čia veikia. Koridoriuje A. Ž. mėgino smogti V. D., o pastarasis kumščiu trenkė A. Ž. į veidą. Pastarasis nuo smūgio parkrito ant grindų. Ji bandė juos raminti, tačiau V. D. ją nustūmė. Matė, kad V. D. gulinčiam A. Ž. koja spyrė į kojas bei kumščiu sudavė į veidą, ar į petį. Kambaryje pravirkus vaikui ji nuėjo į kambarį. Kai V. Ž. išėjo į lauką ji buvo kambaryje, tačiau per langą matė kaip A. Ž. vaikščiojo po kiemą, ėjo link tvarto, bei matė jį išeinantį iš jų kiemo. Vėliau su V. D. ėjo į parduotuvę, A. Ž. nematė. Kitos dienos rytą V. D. pasakė, kad A. Ž. guli jų kieme netoli ūkinių pastatų ir nejuda, bet kvėpuoja. V. D. A. Ž. pakėlė už pažastų ir nunešė prie suoliuko ant kurio paguldė, o ji atnešė striukę ir jį užklojo. V. D. iškvietė greitąją pagalbą, o pats išvažiavo į Vilnių į darbą. Atvykusi greitoji pagalba A. Ž. išvežė į ligoninę. Kai A. Ž. buvo išvežtas į ligoninę, ji matė A. Ž. brolį Saulių, kuris jos paklausė, kas sumušė A. Ž., ji atsakė, kad V. D.. A. Ž. daugiau nei metus iki šio įvykio buvo jos meilužis ir V. D. apie tai žinojo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. G., parodė vietą koridoriuje, kur V. D. sudavė kelis smūgius A. Ž. į veidą, bei A. Ž. parkritus ant grindų V. D. jį spardė į įvairias kūno vietas, taip pat parodė vietą prie tvarto, kurioje kitą dieną gulėjo A. Ž.. (T.1, b.l. 105-109).

Liudytojas G. O. parodė, kad 2007-08-22d. apie 19val. kartu su V. D. grįžo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) k. Palikęs V. D. prie pastarojo namų, nuvažiavo namo. Sekančią dieną apie 7 val. jis atvažiavo pas V. D. ir jie kartu išvažiavo dirbti į Vilnių, tačiau prieš išvažiuojant V. D. su R. G. dar nuėjo į parduotuvę. Įvažiavo į V. D. kiemą, tačiau A. Ž. nematė. Važiuojant V. D. pasakojo, kad A. Ž. buvo atėjęs pas jo sugyventinę, tarp jų kilo konfliktas ir jis sumušė A. Ž.. Po kelių dienų sužinojo, kad A. Ž. mirė.

Iš 2007-10-16 Rokiškio rajono PK KP NTS tyrėjo A. P. tarnybinės ataskaitos matyti, kad apklausus įtariamojo V. D. kaimynus, parduotuvių darbuotojus bei kitus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, duomenų, jog nukentėjusysis A. Ž. 2007-08-22 d. vakare po 19 val. būtų lankęsis parduotuvėse ir bendravęs su kitais asmenimis, negauta ( T.2, b.l. 2)

Iš 2007-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kuriame buvo sužalotas A. Ž. yra V. D. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r.. Įėjus į V. D. priklausantį namą, koridoriuje ant sandėliuko durų ( durų apačioje ir viduryje, 23 cm. atstumu viena nuo kitos ) yra rausvos spalvos taškeliai-dėmės panašios į kraują šių dėmių pavyzdžiai paimti tyrimui. (T.1, b.l. 13-25 ).

Iš specialisto išvados Nr. M 560/07(05) matyti, kad A. Ž. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t.y. nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje ir dešinėje pusėse, kraujosruvomis kaktos dešinės ir kairės pusės bei pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių dangalu, kraujosruvomis po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių sumušimu, kraujosruvomis galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties ir smegenų kamieno medžiagoje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. Sužalojimai A. Ž. padaryti prieš mirtį vienu metu, greitai vienas po kito, kieto buko daikto poveikyje, galimai 2007-08-22. Sužalojimai padaryti dviejų bukų trauminių poveikių, t.y. smūgių į kaktos sritį pasėkoje, tai nurodo dvi poodinės kraujosruvos kaktos kairėje ir dešinėje pusėse, bei vieno buko trauminio poveikio į pakaušio sritį pasėkoje, tai nurodo kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose. Viso į galvos sritį buvo padaryti trys trauminiai poveikiai. Dviejų smūgių į kaktą sudavimo metu A. Ž. galėjo būti stovimoje padėtyje, o smūgis į pakaušio sritį galėjo susidaryti arba nuo tiesioginio smūgio į pakaušį arba dėl į kaktą suduotų dviejų smūgių krentant ant pakaušio ir šia sritimi atsitrenkus į kietą buką pagrindą. Po padarytų sužalojimų prasidėjus kraujavimui po kietuoju galvos smegenų dangalu A. Ž. dar kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t.y. gintis, judėti, eiti tol, kol dėl galvos smegenų suspaudimo neteko sąmonės. Įrašų apie girtumą pristatymo į Rokiškio ir Panevėžio ligonines metu gydymo stacionare istorijoje nėra. Lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Medicinos dokumentuose -VšĮ "Panevėžio apskrities ligonine" gydymo stacionare istorijoje Nr. 19341/07 nurodyta, kad A. Ž. mirė 2007-08-23d. 22.40val. (T.1, b.l. 33-35)

Iš specialisto išvadoje Nr. S 452/07(01) matyti, kad dvejose nuoplovose nuo koridoriaus durų yra A. Ž. kraujas. Ant V. D. džinsinių kelnių yra žmogaus kraujo pėdsakai. (T.1, b.l. 40-47).

2007-09-04 teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. D. psichine liga neserga, skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (T.2, b.l. 33).

Tokiu būdu, aukščiau nurodytais duomenimis, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais, V. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką visiškai įrodyta.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. Ž. mirė nuo galvos sužalojimų visumos, t.y. nuo stipraus galvos sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. Sužalojimai padaryti dviejų smūgių į kaktos sritį pasekoje, tai nurodo dvi poodinės kraujosruvos kaktos kairėje ir dešinėje pusėse, bei vieno buko trauminio poveikio į pakaušio sritį pasekoje, tai nurodo kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose. V. D. neneigia kaltinime nurodytu laiku ir savo namų koridoriuje kilusio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio A. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. iš kumščio sudavė du smūgius į galvą, nuo smūgių stiprumo A. Ž. parkrito ir jam besikeliant V. D. du kartus spyrė į šoną. Tai pilnai patvirtina ir R. G. parodymai, kuri nurodė, kad V. D. A. Ž. kumščiu trenkė į veidą, kuris nuo smūgio parkrito ant grindų, bei A. Ž. gulinčiam spyrė į kojas ir kumščiu sudavė į veidą ar į petį.

V. D. iškelta versija, kad A. Ž. išėjęs iš jo namų galėjo galvą susižaloti griuvinėdamas, nes buvo girtas, paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad galvos srityje nustatyti trys trauminiai poveikiai, kurie padaryti suduodant du smūgius į kaktą, o trauma pakaušio srityje galėjo susidaryti arba nuo tiesioginio smūgio į pakaušį, arba dėl nuo į kaktą suduotų dviejų smūgių krentant ir pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą buką pagrindą. Specialisto išvados duomenys visiškai sutampa su kaltinamojo bei liudytojos R. G. parodymais, kad V. D. sudavė du smūgius į galvą, nuo kurių nukentėjusysis A. Ž. nugriuvo, ir kai nukentėjusysis griuvo galva galėjo atsitrenkti į grindis. Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad visi nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu, o tai prieštarauja V. D. iškeltai versijai, kad A. Ž. galėjo susižaloti ir griūdamas kai mėgino atsisėsti ant kėdės, nes nuo konflikto pabaigos iki šios V. D. nurodytos aplinkybės praėjo keletas valandų.

Be to, kaip parodė kaltinamasis, A. Ž. po konflikto tik išėjęs iš jo namo koridoriaus parkrito ir keletą valandų negalėjo atsikelti. Iš to darytina išvada, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytos pasekmės- kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prasidėjo iš karto arba po labai trumpo laiko po to, kai V. D. sumušė A. Ž.. V. D. nurodyta aplinkybė, kad jis manė, jog A. Ž. nugriuvo dėl to, kad buvo girtas, yra visiškai nepagrįsta, nes liudytoja R. G. parodė, kad konflikto dienos ryte ji su A. Ž. kartu išgėrė iš viso tik apie 1 litrą alaus. Taigi akivaizdu, kad konflikto metu A. Ž. nebuvo tiek girtas, kad nepajėgtų eiti.

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu A. Ž. prasidėjo dėl V. D. jam suduotų smūgių į galvą. Būtent dėl galvos smegenų suspaudimo po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimo ir strigimo A. Ž. mirė, todėl tarp V. D. veiksmų ir A. Ž. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

V. D. veika pagal BK129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai – jis dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau trijų smūgių į galvą bei į kitas kūno vietas, kas sukėlė A. Ž. mirtį, tyčia jį nužudė.

Nėra pagrindo išvadai, kad V. D. siekė A. Ž. mirties, t.y. turėjo tiesioginę tyčią jį nužudyti- konfliktas tarp jų vyko neilgai, po jo V. D. leido A. Ž. išeiti, jo daugiau nebemušė, nors akivaizdžiai tokią galimybę turėjo, ryte, pamatęs, jog A. Ž. be sąmonės, iškvietė jam medicinos pagalbą. Tačiau konflikto metu V. D. panaudoto smurto pobūdis- suduoti stiprūs smūgiai kumščiu į visiems žinomą gyvybei pavojingą vietą- galvą rodo, kad V. D. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti sunkios pasekmės, gali būti atimta gyvybė kitam žmogui ir nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. V. D. A. Ž. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Nors V. D. mano, kad A. Ž. mirė ne dėl jo nusikalstamų veiksmų, t.y. neigia priežastinio ryšio tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties buvimą, tačiau duodamas parodymus išsamiai nurodė esmines bylos aplinkybes ir prisipažino sudavęs smūgius A. Ž. į galvą bei į šoną, t.y. prisipažino nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes. Dėl savo veiksmų akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi. Jis taip pat nurodė, kad neatsiprašė A. Ž. artimųjų dėl jų priešiškumo jam. Taigi, savo neteisėtų veiksmų pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę V. D. už padarytą nusikaltimą, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 61 str. nuostatas, bausmės paskirtį, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Šiuo atveju nustatant bausmės dydį ypatingą reikšmę turi nusikaltimo motyvas ir tikslas. Vienintele konflikto kilimo priežastimi buvo tai, kad A. Ž. artimai bendravo su V. D. sugyventine R. G., su kuria V. D. kartu gyvena seniai, turi bendrų vaikų. Toks A. Ž. ir R. G. bendravimas moralės požiūriu yra visiškai nepriimtinas ir jis, be abejo, kėlė pagrįstą V. D. nepasitenkinimą ir priešiškumą A. Ž.. Kad elgiasi netinkamai aiškiai suprato ir A. Ž.. Į tai nurodo aplinkybė, kad jis, pamatęs, jog į namus grįžo V. D., mėgino išvengti susitikimo su juo iššokdamas per langą. Tokiu būdu, netinkamas, prieštaraujantis moralės normoms A. Ž. elgesys ir tapo paskata V. D. nusikalsti. V. D. padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d. ) tyčinį baigtą nusikaltimą, tačiau nors savo nusikalstamo elgesio pasekmes jis ir numatė bei leido joms atsirasti, tačiau akivaizdu, jog taip elgdamasis jis tokių pasekmių-A. Ž. mirties- nesiekė.

V.D. D. kaimo gyventojų charakterizuojamas kaip nesąžiningas, dažnai mėgstantis išgerti (T.2, b.l. 27), jis oficialiai nedirba, administracine tvarka nebaustas, tačiau anksčiau teistas du kartus, nors teistumas jam 2007-01-13 ir išnykęs, tačiau tai charakterizuoja jį kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas asmenį.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą bei jų tarpusavio santykį, teismas daro išvadą, jog V. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė už BK 129 str. 1 d. sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl A. Ž. gydymo ligoninėje, atlyginimo yra visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Ieškinio dydis patvirtintas Panevėžio ligoninės pažymą apie A. Ž. gydymo išlaidas (T.1, b.l. 49). Sužalojimus A. Ž. neteisėtais veiksmais padarė V. D., todėl jis padarytą žalą privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. pareiškė civilinį ieškinį 56642 Lt 17 ct sumai (T.1, b.l. 71-76). Prašoma priteisti 2642, 17 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti, 4000 Lt paminklo pastatymui bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat civilinį ieškinį 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiškė ir nuketėjusioji bei civilinė ieškovė M. O. Š. (T.1, b.l. 58-59).

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys dalyje dėl 2642, 17 Lt laidotuvių išlaidų atlyginimo tenkinamas. Ieškininiame pareiškime nurodytos betarpiškai su A. Ž. laidojimu susijusios išlaidos- 2642,17 Lt iš dalies yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, o kita laidojimo išlaidų dalis, susijusi su duobės iškasimu, religinėmis paslaugomis, transporto paslaugomis, nors ir nėra patvirtintos dokumentais, tačiau šios išlaidos yra įprastos, būtinos, jų dydis nėra aiškiai per didelis, šios ieškinio dalies neginčijo ir V. D., todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Taip pat ieškiniu prašoma priteisti ir 4000 Lt už paminklo pastatymą, tačiau A. V. pripažino, kad paminklas dar nėra pastatytas, dėl jo pagaminimo bei pastatymo nėra susitarta ir konkreti šių išlaidų suma nėra žinoma. Taigi šiai dienai A. V. jokių išlaidų dėl paminklo pastatymo nėra patyrusi, todėl šios ieškinio dalies tenkinti nėra pagrindo. Ieškovė turi teisę į išlaidų statant paminklą atlyginimą kai tokios išlaidos atsiras, todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta.

Tiek nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys 50 000 Lt, tiek M.O. Š. civilinis ieškinys 120 000 Lt dėl neturtinių žalų atlyginimo mažintini. Taip pat ir kaltinamasis V. D. pareiškė, kad su A. V. ieškinio suma dėl neturtinės žalos nesutinka, o M.O. Š., kuri buvo A. Ž. motina, dali neturtinės žalos sutinka atlygini.

Sutinkamai su LR CK 6.263 str. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.250 str. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, veiką padariusio asmens kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, nusikaltusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

M.O. Š. yra nužudytojo A. Ž. motina, jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl akivaizdu, jog A. Ž. mirtis M.O. Š. sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir tokiu būdu jai buvo padaryta neturtinė žala.

Taip pat byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nužudytąjį A. Ž. bei jo seserį A. V. siejo artimi ryšiai, jie pastoviai bendravo, todėl A. Ž. mirtis ir jai sukėlė dvasinį sukrėtimą, t.y. nusikaltimu ir A. V. buvo padaryta neturtinė žala.

Šią žalą privalo atlyginti V. D..

Nustatant šioms nukentėjusiosios atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia, kad V. D. padarytas nusikaltimas buvo išprovokuotas akivaizdžiai visuomenės moralės normoms prieštaraujančiu A. Ž. elgesiu, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kad V. D. turi mažamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti.

Nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę A. V. šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime ir teisme atstovavo jos pasikviestas advokatas, kuriam už teisinę pagalbą A. V. sumokėjo 1500 litų (T 2.b.l. 56). Prašoma šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas. A. V. šioje byloje pagrįstai yra pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl be atstovo pagalbos negali tinkamai realizuoti savo teisių. Taigi, šios išlaidos yra pagrįstos, jos tiesiogiai susijusios su V. D. padaryta nusikalstama veika, išlaidų dydis yra visiškai realus, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. D. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.)

V. D. marškinėliai, šliurės, mobilaus ryšio telefonas “SONY ERICSSON K510i”, kadangi jie nėra nusikaltimo įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatai, jų negalima panaudoti ieškinio tenkinimui, grąžinti V. D. teisiamojo posėdžio metu.

Daiktiniai įrodymai- V. D. kelnės- grąžintinos jam, nagų, panagių turiniai, biologiniai pavyzdžiai, cigarečių nuorūkos- sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,

NUSPR ENDĖ:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką-laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 26 d.

Kardomąsias priemones V. D.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pakeisti į suėmimą ir jį suimti teismo salėje.

Priteisti iš V. D. 5464,40 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš V. D. A. V. 2642, 17 Lt turtinės ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

A. V. civilinį ieškinį dalyje dėl 4000 litų žalos už paminklo A. Ž. pastatymą palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš V. D. nukentėjusiajai M. O. Š. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. D. A. V. 1500 litų proceso išlaidų.

V. D. laikinąsias nuosavybės teisės apribojimo priemones palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinių ieškinių bei proceso išlaidų atlyginimo įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: V. D. džinsines kelnes – grąžinti V. D., lyginamuosius tyrimo pavyzdžius– sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo- nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Algirdas Gaputis