Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Miltenytės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutarties, kuria jam 3 mėnesiams buvo partęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šioje baudžiamojoje byloje A. K. pagal BK 132 str. 1 d., 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad :

1.1. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, o būtent: nuo tiksliau nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 2 d. 13.45 val. bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,00008 g karfentanilio, kol ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų atliktos kratos metu;

1.2. 2024 m. vasario 9 d., apie 16.41 val. (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų, keramikinėje figūrėlėje – pelytė, gulėjusioje gėlių vazone, J. L. paliko didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,00084 g karfentanilio, o J. L. šį didelį kiekį narkotinės medžiagos laikotarpiu nuo 21.23 val. iki 21.25 val. paėmė ir nuo įgijimo momento laikė striukės dešinės pusės išorinėje kišenėje iki tol, kol tą pačią dieną 21.25 val. ten pat buvo sulaikyta policijos pareigūnų;

1.3. 2024 m. rugsėjo 4 d., būdamas laikinai sulaikytas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., ir laikomas (duomenys neskelbtini) areštinės (duomenys neskelbtini) kameroje (duomenys neskelbtini), apie 17.22 val. neteisėtai platino psichotropinę medžiagą, t. y. perdavė kartu su juo kameroje buvusiam laikinai sulaikytam A. V. ne mažiau kaip 0,0002 mg/l karfentanilio, kurią pavartojęs A. V. kameroje mirė, taip jis dėl neatsargumo atėmė A. V. gyvybę.

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam A. K. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2025 m. lapkričio 6 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad taikant kaltinamajam švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

3.5. Naujas kaltinimas 2025-05-14 teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, kad jis neva tai disponavo narkotinėmis medžiagomis, šiuo metu nagrinėjamoje Zarasų teismo rūmuose, taip pat suklastotas policijos pareigūno R. V., kuris privertė liudytoją A. N. tyčia jį apkalbėti.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo A. K. skundo argumentais, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais šios baudžiamosios bylos, kuri nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, dokumentais, proceso dalyvių paaiškinimais teismo posėdžio metu sprendžia, kad skundžiama nutartimi kaltinamajam suėmimas buvo pratęstas pagrįstai, iš esmės tinkamai nustačius ir pakankamai išsamiai motyvavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus toliau kaltinamajam taikyti šią kardomąją priemonę. Kartu teisėjų kolegija sutinka ir patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje byloje ir šioje proceso stadijoje kaltinamajam negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

7. Kaip jau buvo ne kartą minėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse, pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos (taip pat ir tęsiamas jų taikymo terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Matyti, kad kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažįsta tik dėl vienos iš jam inkriminuotų veikų (pagal BK 259 str. 1 d.), kitas veikas jis neigia padaręs. Bet byloje yra duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog prokuroras turėjo pagrindą pareikšti byloje esantį kaltinimą dėl visų jame nurodytų nusikalstamų veikų. Šie duomenys – tai įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kitų proceso dalyvių parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, sulaikymo kameroje padarytas vaizdo įrašas ir šio įrašo apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, ir kiti bylos duomenys. Žinoma, byloje surinktus įrodymus privalės patikrinti, įvertinti ir sprendimą dėl jų bei dėl kaltinamojo kaltės priimti šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis apylinkės teismas. O šiame procese (sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo A. K.) byloje esantys įrodymai nėra vertinami ir kaltinamojo kaltė padarius vieną ar kitą veiką nėra nustatinėjama.

8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltininko šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas šių aplinkybių visumą tinkamai įvertino. Kaip jau buvo minėta, šioje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas galimai padaręs veikas, tarp kurių yra ir sunkūs nusikaltimai, už kuriuos baudžiama griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Nors teismų praktikoje yra nustatyta, kad vien tik nusikalstamos veikos sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (ypač kai tai galimai daroma net policijos areštinėje) kaip veikos pavojingumas visuomenei lemia ir paties kaltinamojo kaip asmenybės pavojingumą ir leidžia spręsti dėl griežtesnės kardomosios priemonės jam parinkimo ar jos tolesnio taikymo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino ir kitas A. K. charakterizuojančias aplinkybes, kurios nuo suėmimo jam taikymo pradžios iš esmės nepasikeitė. Jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau ji nėra nuolatinė – jis būstą nuomojasi, gyvena kartu su seserimi. Kita vertus, kaltinamasis ilgą laiką iki grįžimo į Lietuvą gyveno užsienyje – (duomenys neskelbtini), kur neva tai jis dirbo, nors byloje yra duomenys, jog buvo sulaikytas ir teisiamas už šioje valstybėje padarytas įvairias nusikalstamas veikas. Jokių duomenų apie jo darbą šioje užsienio valstybėje kaip ir (duomenys neskelbtini), kur jis teigia susiradęs darbo vietą, byloje nėra. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet niekur nedirbo ir pats aktyviau jokio darbo neieško. Taigi, apylinkės teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra minimalūs, jog sulaikytų jį nuo galimo pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kaltinamajam gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. K., būdamas laisvėje, turės realią galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir taip pasislėpti nuo šio baudžiamojo proceso. Pabrėžtina, jog įstatymas nereikalauja, kad egzistuotų konkretūs duomenys apie kaltinamojo ketinimus bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo (ir įprastai tokių duomenų pasitaiko labai retai) – pakanka pagrįstai manyti, jog egzistuoja tokia rizika. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes apie kaltinamajam pareikšto kaltinimo sunkumą, jo asmenybę, ryšius užsienyje, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šis suėmimo taikymo pagrindas jam nustatytas visiškai pagrįstai.

9. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau minėtoje aukštesnės instancijos teismo nutartyje, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti taikomas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš šioje dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie kaltinamojo teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

10. Kaltinamajam A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos (BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d.) yra sunkūs nusikaltimai, jie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo ne kartą teistas, naujas veikas kaltinamas padaręs neišnykus teistumui. Tai pat jau buvo akcentuota, jog jis kaltinamas neteistai disponavęs labai pavojinga narkotine medžiaga, kurią prie savęs galimai laikė ir platino net būdamas sulaikytas dėl kito nusikaltimo ir patalpintas į areštinę. Be to, kas labai svarbu pagrindžiant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, jam šiuo metu yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, dalis iš kurių susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis. Pagal jo paties parodymus, nors į Lietuvą jis grįžo 2022 m., bet iki šiol darbo nesusirado, jo pragyvenimo šaltinis nėra aiškus, todėl labai realu manyti, jog jis lėšas pragyvenimui ar dalį jų galimai gauna ir savo nusikalstamos veiklos. Įvertinus tai bei duomenis, kad jis galimai ir toliau neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, galima pagrįstai įtarti, kad lėšas pragyvenimui ar dalį jų jis galimai gauna ir iš savo nusikalstamos veiklos. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jam suėmimas šiuo pagrindu taip pat yra taikomas pagrįstai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad be ikiteisminio tyrimo Lietuvoje, yra duomenų ir apie jo baudžiamąjį persekiojimą ir paskirtas bausmes užsienio valstybėse, ko jis ir pats neneigė.

11. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismu, kad šiuo atveju tik pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas A. K. gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Kolegijos vertinimu, siekis netrukdomai ištirti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas atitinka viešąjį interesą. Todėl, šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, o paskirta kardomąja priemone kaltinamojo A. K. teisės bus suvaržytos proporcingai jo asmenybei bei galimai padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta, suėmimo terminas A. K. pratęstas pagrįstai, šiai dienai duomenų, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, nėra. Todėl naikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę ar keisti ją į kitas švelnesnes nurodytais argumentais teisėjų kolegija pagrindų nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121-122, 127, 130 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kaltinamojo A. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį, kuria kaltinamajam 3 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.