Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2021-11-19 pradinė kreditorė UAB „GF bankas“ ir atsakovas J. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90001490972 ( Sandoris Nr. 3 ) ( toliau – ir Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1000 € dydžio kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 1000 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 925,26 €, kurią sudaro 581,26 € palūkanos, 20 € sandorio sudarymo mokestis ir 324 € tvarkymo mokestis. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2023-05-07. 2020-11-25 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-10/03 pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo,

paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2021-11-19 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 1000 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 1000 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 925,26 €, kurią sudaro 581,26 € palūkanos, 20 € sandorio sudarymo mokestis ir 324 € tvarkymo mokestis. Sutarties vykdymo terminas – 2026-11-25. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 13 įmokų, daugiau įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 860,18 € negrąžinto kredito, 60,55 € mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo ( 2023-05-07 ), 15,71 € sandorio sudarymo mokesčio bei 21,60 € mėnesinio tvarkymo mokesčio iki sutarties nutraukimo, iš viso – 958,04 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 318,40 € negautų pajamų ( nuostolių ), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos ( 2023-05-07 ) iki sutarties termino pasibaigimo dienos ( 2026-11-25 ).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Šalių 2021-11-19 sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 90001490972 ( Sandoris Nr. 3 ) nurodyta palūkanų norma – 19,6 proc., mokėjimo grafike aiškiai apibrėžtas palūkanų dydis konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) kurias atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2021-12-25 iki 2026-11-25, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistini 318,40 € dydžio nuostoliai, apskaičiuoti nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2023-05-07 ) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos ( 2026-11-25 ).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 1276,44 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-09-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 29 € žyminį mokestį, taip pat turėjo 242 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti ruošiant procesinius dokumentus ( ieškinį ). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ( 271 € ) priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Teismo turėtos pašto išlaidos viršija 8 € sumos, sudaro 9,24 €, todėl priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 441 straipsniais, LR CK 6.37, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261, 6.874, 6.886 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. M. UAB „Legal Balance“ naudai 860,18 € negrąžinto kredito, 60,55 € palūkanų, 15,71 € sandorio sudarymo mokesčio, 21,60 € mėnesinio tvarkymo mokesčio, 318,40 € negautų pajamų, 271 € bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 1547,44 € ( vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis € 44 ct ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 1276,44 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-09-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš J. M. 9,24 € ( devynis € 24 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.