- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūrininkų vaistinė“
- Advokatai
- Vykintas Zulonas
- Kategorijos
- 31.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės ,,Pempininkų vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-320-524/2009 atmestas likviduojamos Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės ,,Pempininkų vaistinė“ ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūrininkų vaistinė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas likviduojama įmonė ,,Pempininkų vaistinė“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 1 d. ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktą, ieškovui pripažinti patikėjimo teisę į 588,99 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą perduoti šias patalpas ieškovei per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-13 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, 2006-07-18 nutartimi ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vykdant likvidavimo procedūrą visas ieškovui priklausęs kilnojamasis turtas buvo parduotas, skolos iš įmonės skolininkų išieškotos, tačiau liko nepatenkinta 340 257,51 Lt kreditinių reikalavimų ir 11 522,38 Lt nesumokėto atlyginimo administratoriui. Teigia, jog ieškovas patikėjimo teise valdė atsakovui priklausančias 588,99 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-29 nutartį 2008-02-01 ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktu perdavė atsakovui. Pažymi, jog valstybės ir savivaldybės įmonėms taikomas LR įmonių bankroto įstatymas, todėl išieškojimas iš patikėjimo teise valdomo turto yra galimas, nes kitokio turto valstybės ir savivaldybės įmonėse nėra. Dėl šios priežasties ieškovo bankroto administratorius neturėjo teisės atsakovui perduoti patikėjimo teise valdomo turto, o privalėjo parduoti šias patalpas ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodo, kad 2008-02-01 sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintinas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime teismas išdėstė šiuos argumentus:
1. 2001-07-01 koncesijos sutartimi Klaipėdos miesto savivaldybė perdavė koncesininkui – UAB „Jūrininkų vaistinė“ 15 metų laikotarpiui SĮ „Pempininkų vaistinė“. 2001-08-01 priėmimo-perdavimo aktu savivaldybė perdavė koncesininkui valdyti koncesijos pagrindais SĮ „Pempininkų vaistinė“ pagal 2001 m. liepos 31 d. balansą ir turto aprašus, kuriuose nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-118 leido savivaldybės įmonėms, kurių steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą įtraukti į įstaigų apskaitą, turtą valdyti patikėjimo teise ir registruoti Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos apygardos teismas 2005-04-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą SĮ „Pempininkų vaistinė“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-29 nutartyje išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių ir pasisakė dėl savivaldybės subsidiarios atsakomybės, išanalizavo 2001 m. liepos 11 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Jūrininkų vaistinė“ sudarytos koncesijos sutarties nuostatas ir konstatavo, kad tokiu kaip nagrinėjamas ginčas atveju, subsidiarioji atsakomybė savivaldybei ir išieškojimas iš patikėjimo teise valdomo turto netaikytini. Šioje nutartyje nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl atsakovo subsidiarios atsakomybės nebuvimo pagal koncesijos sutartį, nes nustatyta, kad SĮ ,,Pempininkų vaistinė‘‘ nemokumas atsirado tada, kai šią įmonę ūkinei veiklai plėtoti naudojo koncesininkas, o koncesijos sutartyje buvo numatyta, kad koncesininkas turi užtikrinti objekto mokumą, o jei ieškovas tampa nemokus, tai koncesininkas kompensuoja per visą koncesijos laikotarpį patirtus nuostolius (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Todėl turto perdavimo akto panaikinimas ir ginčo turto pakartotinis perdavimas patikėjimo teise ieškovui nesukurs teisinių pasekmių, nes iš šio turto nebus galima dengti kreditinių reikalavimų ir administravimo išlaidų pagal jau nustatytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo taisyklę, suformuluotą tarp tų pačių šalių.
2. Ieškovas nepagrįstai turto perdavimo-priėmimo aktą ginčija sandorių negaliojimo pagrindais. Minėtas aktas sudarytas pasibaigus koncesijos sutarčiai ir nelaikytinas sandoriu. Ginčo dėl koncesijos sutarties nutraukimo prieš terminą nėra, todėl koncesijos objektas, laikantis teisės aktų reikalavimų, privalėjo būti grąžintas atsakovui. Minėtas aktas vertintinas kaip administracinis aktas, kylantis iš daiktinės teisės, nes juo, pasibaigus perduoto turto patikėjimo teisei, turtas buvo grąžintas jo savininkui (CK 4.106-4.108 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu likviduojama įmonė ,,Pempininkų vaistinė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde išdėsto šiuos argumentus:
1. Patikėjimo teisė į ginčo patalpas įmonei ,,Pempininkų vaistinė“ atsirado ne koncesijos sutarties pagrindu, o 2003-03-28 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą leisti įmonėms, kurių steigėja yra savivaldybė, jai priklausantį turtą valdyti patikėjimo teise ir registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal koncesijos sutartį perduota buvo tik pati įmonė, tuo tarpu ginčo turtą ((duomenys neskelbtini)) 2005-04-25 įmonei ,,Pempininkų vaistinė“ perdavė koncesininkas UAB ,,Jūrininkų vaistinė“. Šioje byloje nekeliamas klausimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės kaip įmonės savininko atsakomybės. Išieškojimo iš patikėjimo teise valdomo turto negalimumas, tuo atveju, kai šį turtą valdanti savivaldybės įmonė pagal koncesijos sutartį buvo perduota koncesininkui, prieštarauja lygiateisiškumo principui.
2. Teismas netyrė aplinkybių ar yra galimas išieškojimas iš savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto ĮBĮ nustatyta tvarka, nepateikė ieškovo argumentų atmetimo motyvų.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo perdavimo-priėmimo aktas turėjo būti sudarytas, nes baigėsi koncesijos sutartis ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Koncesijos sutarties objektas buvo ne patalpos, o pati vaistinė. 2008 m. vasario 1 d. ilgalaikio turto perdavimo aktas, sudarytas tarp savivaldybės ir įmonės ,,Pempininkų vaistinė“ nesusijęs su koncesija. Patalpas likviduojama įmonė perdavė savivaldybei, kadangi po LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2008 buvo manoma, kad išieškojimas iš patikėjimo teise valdomų patalpų yra negalimas. Tačiau LR Ūkio ministerija 2008-05-20 pranešime Nr. (26-9-31)-3132 išdėstė nuomonę, kad valstybės ir savivaldybės įmonėms taikomas LR Įmonių bankroto įstatymas, todėl išieškojimas iš patikėjimo teise valdomo turto galimas, kadangi kitokio turto valstybės ar savivaldybės įmonėje nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybė prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėsto šiuos argumentus:
1. Nagrinėjamoje byloje turto patikėjimo teisės pasibaigimo ir patikėjimo teise valdyto turto grąžinimo pagrindas – patikėtinio objektyvus negalėjimas valdyti turtą, juo disponuoti ir naudoti patikėtojo interesais, t. y. patikėtinio (įmonės) pabaiga dėl bankroto. Todėl akivaizdu, kad turto perdavimo aktas yra ne sandoris, o juridinis veiksmas, kuriuo turtas grąžintas savininkui.
2. Turto perdavimas patikėjimo teise, nepakeičia turto nuosavybės teisės. Ginčo patalpų savininkas buvo ir yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Apeliantas nenurodė jokių argumentų pagrindžiančių ginčijamo akto prieštaravimą teisės aktų nuostatoms.
3. Ieškovas pripažįsta, kad ieškiniu siekiama nukreipti išieškojimą į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Išieškojimas iš šio turto yra subsidiarios atsakomybės taikymas, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra sprendžiamas savivaldybės atsakomybės klausimas. Pagal koncesijos sutartį ir 2001-08-01 d. perdavimo-priėmimo aktą savivaldybė koncesininkui perdavė įmonę ,,Pempininkų vaistinė“ ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju išieškojimas iš patikėjimo teise valdomo turto negalimas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentą, kad patikėjimo teisė į ginčo patalpas įmonei ,,Pempininkų vaistinė“ atsirado ne koncesijos sutarties pagrindu, o 2003 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą leisti įmonėms, kurių steigėja yra savivaldybė, jai priklausantį turtą valdyti patikėjimo teise ir registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Vadovaujantis CK 4.108 straipsniu, patikėjimo teisės atsiradimo pagrindais gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2001 m. liepos 11 d. koncesijos sutartį tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Jūrininkų vaistinė“ koncesininkui SĮ „Pempininkų vaistinė“ turtas perduotas perdavimo ir priėmimo aktu pagal 2001 m. liepos 31 d. balansą ir turto aprašus (b.l. 84). Darytina išvada, kad koncesijos suteikėjas įsipareigojimus ginčo turtą perduoti koncesininkui prisiėmė būtent koncesijos sutartimi. Balansas ir turto aprašas buvo reikalingi kaip dokumentai, kuriuose fiksuojama, koks konkretus turtas įrašytas į balansą ir yra perduodamas vykdant koncesijos sutartį. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pagal koncesijos sutartį savivaldybė perdavė tik pačią įmonę.
Vertinant apelianto minimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-118 Dėl leidimo savivaldybės turtą valdyti patikėjimo teise (b. l. 86) teisinę reikšmę ginčo turto perdavimui valdyti patikėjimo teise, atkreiptinas dėmesys į šio sprendimo teisinį pagrindą bei objektą. Sprendimo priėmimo metu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-553 17 straipsnio 26 punkto redakcija įtvirtino savivaldybės tarybos kompetenciją priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustatyti šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-900 11 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal įstatymus, savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad šiuo sprendimu savivaldybės taryba įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribose įgyvendino savo kompetenciją nustatyti savivaldybei priklausančio turto valdymo ir disponavimo juo tvarką. Šiuo sprendimu SĮ „Pempininkų vaistinė“ turtas nebuvo perduodamas.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar yra galimas išieškojimas iš savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendime ne kartą rėmėsi privalomais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2008 m. sausio 29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-27/2008 tarp tų pačių šalių, kurioje buvo pasisakyta dėl negalimumo tenkinti kreditorių reikalavimus iš ginčo turto. Be to, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo atsižvelgdamas ir motyvuose vertindamas tą bylos aplinkybę, kad SĮ „Pempininkų vaistinė“ buvo iškelta bankroto byla ir šį įmonė buvo pripažinta bankrutavusia.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo objekto 2008 m. vasario 1 d. perdavimo-priėmimo aktas turėjo būti sudarytas, nes baigėsi koncesijos sutartis ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė išaiškinimu minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje tarp tų pačių šalių, taip pat tuo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad koncesijos sutartis buvo nutraukta. Vadovaujantis tiek šalims, tiek žemesnės instancijos teismams privaloma minėta Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartimi, tokiu atveju, ginčo objektas turėjo būti perduotas savininkui savivaldybei. Pastebėtina ir tai, kad 2008 m. vasario 1 d. Ilgalaikio turto perdavimo priėmimo akte nenurodytas pagal šį aktą perduodamo turto perdavimo pagrindas, jo neįrodo ir kita bylos medžiaga. Todėl konstatuotina, kad apeliantas neįrodė ginčo turto perdavimo savivaldybei aplinkybių, kuriomis remiasi apeliaciniame skunde (CPK 12, 178 straipsniai).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.