- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1-163-224/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48452-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. K. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo šiomis aplinkybėmis:
2019 m. lapkričio 13 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, kaltinamasis A. K. tyčia smurtavo ir mušė savo šeimos narį – žmoną R. K., tai yra pridėjęs ranką prie veido ją stipriai stūmė, po to vėl ją stumdė, dėl ko ji atsitrenkė dešine ranka į durų rankeną, sugriebė ją už abiejų rankų ir vėl stūmė, dėl ko ji suklupo ir atsitrenkė dešiniu kelieniu į grindis, po to, ją smaugė ir vėl rankomis stipriai stūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną dešiniu pečiu, po to, nemažiau keturis kartus gnybo jai į dešinę ranką taip pat kando į dešinę plaštaką ir spyrė į kairę koją dėl ko ji nugriuvo atsitrenkdama nugara į grindis, o jai gulint ant grindų, sugriebęs už striukės, tris kartus pakėlė ją į viršų ir trenkė į grindis, po to, sugriebęs už striukės, tempė grindimis, gulinčiai ant grindų rankomis spaudė kaklą, koja spaudė dešinę koją prie grindų ir vieną kartą spyrė į dešinį šoną, taip veikdamas nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio riešo srityje, smakro dešinėje, pakaušyje, dešinėje šlaunyje, kairiame rieše, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 str. 2 d.
Kaltu padaręs šį nusikaltimą A. K. prisipažino ir paaiškino, kad prie laiptinės tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Laiptinėje jie susistumdė. Po to, viskas persikėlė į butą, į kurį jis nenorėjo įsileisti žmonos. Bute buvo pasistumdymų, žmona nugriuvo ant žemės, krisdama atsitrenkė į durų rankeną. Veiksmų eigoje jis žmonai įspyrė. Po to, sugriebęs už kaklo dešine ranka, kažkiek palaikė. Vėliau sugriebęs už abiejų rankų, žmoną stūmė, dėl ko ji suklupo. Po to, žmoną smaugė ir stūmė, todėl ji trenkėsi į sieną. Jis jai įgnybo ir įkando į dešinės rankos plaštaką. Kai kurių aplinkybių smulkiai jis jau nebeprisimena. Galėjo būti, kad sugriebęs už drabužių, tąsė ją po grindis. Žmona nuo stalo buvo paėmusi jo draugės telefoną, o jis norėjo tą telefoną iš jos atimti. Todėl griebė žmonai už rankos ir jos atžvilgiu atliko neleistinus veiksmus. Negalėdamas atimti telefono, įgnybo žmonai ir įkando į rankos plaštaką. Atimdamas telefoną galėjo suplėšyti žmonos striukę. Sutinka, kad dėl jo veiksmų pas žmoną galėjo atsirasti visi nurodyti sužalojimai ir žmona galėjo jausti skausmą. Teigia, kad jų santuokos nutraukimo procesas yra sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje.
Kaltinamajam pripažįstant savo kaltę, nusikaltimo aplinkybėms esant aiškioms ir sutinkant prokurorei bei gynėjai, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusios R. K. parodymų (b. l. 32-34) matyti, kad su A. K. jie susituokę jau 26 metai. Iki pastarojo laiko sutarė gerai, vyras problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. 2018-10-07 vyras išėjo iš namų ir gyveno atskirai (duomenys neskelbtini), o ji su dukra S. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio mėn. vyro iniciatyva buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas, tačiau 2019-09-24 vyrui grįžus gyventi į namus, skyrybų procesas buvo nutrauktas. Grįžęs vyras namuose buvo apie pusantros savaitės, po to, vėl išėjo iš namų gyventi atskirai. Po to, jie bendravo SMS žinutėmis. Vyras leido suprasti, kad jų santykiai nėra nutraukti ir, kad jis į šeimą dar sugrįš. 2019-11-13 apie 19 val. ji buvo su dukra pas motiną (duomenys neskelbtini) ir dukra norėjo aplankyti tėtį. Ji nutarė nepranešus vyrui nuvykti su dukra pas jį. Vyro automobilio aikštelėje nebuvo, todėl ji su dukra vaikščiojo kieme, prie buto langų nes butas yra pirmame aukšte. Ji matė, kad bute dega šviesa, lange judėjo moteriškas siluetas. Užuolaidos buvo užtrauktos, tačiau ji matė moterį. Grįžo vyras, kuriam ji jau buvo skambinusi ir pasakiusi, kad bute kažkas yra. Ji pasiūlė vyrui eiti į butą ir pažiūrėti, kas ten yra. Vyras dėl to supyko ir pasidarė agresyvus. Ji buvo pasiryžusi eiti į butą ir įsitikinti, ar jis yra neištikimas, tačiau bijojo, todėl paskambino pagalbos numeriu ir pasakė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Vyras jai liepė važiuoti namo, tačiau ji nevažiavo. Jis ėjo link buto, ji kartu su dukra ėjo paskui jį. Vyras atrakino buto duris ir įėjo į butą neleisdamas jai užeiti. Tuomet ji užkišo koją tarp durų, kad vyras negalėtų jų uždaryti. Tada vyras, pridėjęs ranką jai prie dešinio žandikaulio, stipriai ją stūmė nuo savęs. Nuo tokio stūmimo ji jautė fizinį skausmą, jai žandikaulio srityje buvo kraujosruva. Matė, kad įeiti į butą ji negalės, tada pradėjo šaukti, į laiptinę išėjo kaimynas, gyvenantis gretimai ir tada vyras jas įsileido į butą. Koridoriuje vyras ją ranka stūmė, nuo stūmimo dešine ranka ji atsitrenkė į tualeto durų rankeną virš alkūnės, jautė fizinį skausmą. Ji nuėjo į svetainę, pažiūrėjo tualete, tikrino kitas patalpas, miegamajame rado moteriško trikotažo. Vyras atėjo prie jos, atsistojo priešais ją ir stipriai sugriebė per striukę už abiejų rankų virš alkūnių, dėl to ji jautė fizinį skausmą, taip sugriebęs vyras ją stipriai stūmė, ji nuo tokio stipraus stūmimo apie 2 metrus nuslydo iki vonios durų ir ten suklupo, atsitrenkė dešiniu keliu į grindis ir jautė fizinį skausmą. Stodamasi, ji pasilaikė už vonios durų rankenos, atsidarius vonios kambario durims, ji įėjo į vonią ir dušo kabinoje pamatė tupinčią moterį. Priėjęs vyras kairės rankos dilbiu spaudė jai kaklą, neleido judėti ir kvėpuoti, ji nuo tokio jo smaugimo jautė diskomfortą kvėpuoti, jautė fizinį skausmą, tai truko apie 2 minutes, jis ją buvo prirėmęs prie durų. Vyras šaukė dušo kabinoje tupėjusiai merginai „D. bėk“ ir ši bėgo iš buto. Tada vyras ją paleido ir ji bėgo paskui tą merginą. Tai matydamas, vyras ją dešiniu šonu prispaudė nugara į kabyklą. Moteriai išbėgus iš buto, vyras ją paleido. Tada ji nuėjo svetainę, kur rado telefoną, suprato, kad tai tos moters telefonas ir jį įsidėjo į striukės kišenę. Vyras pridėjo rankas jai prie krūtinės srities ir stipriai stūmė, nuo stūmimo ji dešiniu pečiu atsitrenkė į sieną ir jautė fizinį skausmą. Savo dešinę ranką ji laikė striukės kišenėje, kad vyras negalėtų paimti tos moters telefono. Telefoną ji norėjo paimti kaip vyro neištikimybės įrodymą. Vyras traukė jai už dešinės rankos, siekdamas paimti telefoną, tuo metu jis gnybo jai ne mažiau kaip keturis kartus, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, po to dantimis kando į ranką, ant kurios liko dantų žymės ir ji vėl jautė skausmą. Tuo pačiu metu vyras sudavė jai vieną smūgį koja į kairę jos koją, prie „kauliuko“ ir ji atbula pargriuvo ant grindų, atsitrenkusi į grindis, susimušė nugarą, jautė fizinį skausmą. Vyras, atsistojęs, „apsižergė“ ją ties pilvo sritimi ir sugriebęs už striukės krūtinės srityje, tris kartus pakėlė ją ir trenkė į grindis, pakėlimas nuo grindų buvo apie 30 cm, dėl tokių vyro veiksmų jautė fizinį skausmą, susimušė galvą. Vyras sugriebė jai už striukės ir tempė grindimis iki spintelės apie 2 metrus, tempiant skausmo nejautė. Nutempė ją prie spintelės ir suėmė ranka už kaklo ir prispaudė prie grindų, jai buvo sunku kvėpuoti, jautė diskomfortą įkvėpti orą, taip ją laikė prispaudęs apie 1 minutę. Po to, vyras paėmė žirkles, buvusias spintelės stalčiuje, koja prispaudė jai dešinę koją prie grindų, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir, jai esant tokioje padėtyje, žirklėmis iškirpo dešinę striukės kišenę ir paėmė joje buvusį telefoną. Tada vyras atsistojo ir, jai gulint ant grindų, vieną kartą spyrė į dešinį šoną dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tuo konfliktas ir baigėsi. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.
Kaltinamojo paaiškinimu, nukentėjusios parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai, surinkti byloje.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 1-6) nukentėjusioji R. K. nurodė, kad 2019-11-13 apie 20.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) vyras A. K. prieš ją smurtavo, mušė, stumdė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Tuo pačiu pareiškimu-protokolu buvo apžiūrėta ir įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-6), bei padarytos įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos (b. l. 9-13), įvykiui reikšmingų duomenų nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus išvadoje (b. l. 51) nurodyta, kad R. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio riešo srityje, smakro dešinėje, pakaušyje, dešinėje šlaunyje, kairiame rieše. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Jie padaryti ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių pasekoje. Kvalifikuoti jie kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Savanoriško daiktų pateikimo protokole (b. l. 52) nurodyta, kad R. K. pateikė įvykio metu dėvėtą savo striukę.
Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų prie jo (b. l. 54-58) matyti, kad striukė buvo apžiūrėta ir užfiksuoti joje rasti įplėšimai, padaryti įvykio metu.
Tokiu būdu aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str. prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš savo žmoną R. K. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Dėl civilinio ieškinio, pareikšto byloje.
Byloje buvo pareikštas nukentėjusios R. K. civilinis ieškinys (b. l. 63-65), kuriuo jinai prašė priteisti iš kaltinamojo 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 230 eurų 20 centų negautų pajamų turtinei žalai atlyginti, 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą 1 500 eurų ją atstovavusio advokato darbo apmokėjimo išlaidoms atlyginti.
Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Ištirtais įrodymais byloje nustatyta, kad ginčas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo kilo ir susistumdymas įvyko 2019-11-13 apie 20 val. Iš specialisto išvados (b. l. 51) matyti, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punkte numatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Taigi duotuoju atveju nukentėjusios sveikata dėl patirtų sužalojimų ilgiausiai buvo sutrikdyta iki 2019-11-23. Prie ieškinio nepateikti jokie duomenys, kad šiuo laikotarpiu nukentėjusioji dėl sužalojimų buvo nedarbinga. Iš prie ieškinio pateikto 2020-01-31 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajai išduotas 2019-11-29 (tai yra praėjus 16 dienų po įvykio) ir buvo tęsiamas iki 2020-01-17. Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad už šį laikotarpį jai buvo mokama ligos pašalpa (išmoka), tai patvirtina ir Sodros Alytaus skyriaus prie ieškinio pateikta pažyma. Akivaizdu, kad išmoka buvo mokama ne dėl patirtų sužalojimų ar traumų, o dėl nukentėjusiajai konstatuotos ligos. Dėl išdėstyto, ieškinys šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d.).
Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelį emocinį šoką, moralinį pažeminimą, kaltinamojo veiksmai buvo žiaurūs, nukreipti į fizinio skausmo sukėlimą, tokiu būdu buvo pažeminta jos garbė ir orumas. Teismas sutinka su nukentėjusios teiginiais dėl patirto šoko, pažeminimo, skausmo sukėlimo ir kitų nepatogumų, tačiau prašomą priteisti 3 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nerealia, neatitinkančia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Susidariusioje situacijoje pačios nukentėjusios elgesys nebuvo be priekaištų. Akivaizdu, kad nukentėjusios ir kaltinamojo šeimoje ne viskas buvo gerai. Kaltinamasis, išėjęs iš šeimos gyveno atskirai. Tokiu būdu, jis turėjo teisę savo asmens (asmeninio gyvenimo) privatumą, kurį nukentėjusioji savo nederamais veiksmais, naudodama fizinę jėgą, siekė pažeisti. Matydama, kad kaltinamasis nenori jos įsileisti į savo gyvenamąją vietą, ji ten veržėsi jėga, netgi nelaukdama iškviestos policijos. Patekusi į buto vidų, nukentėjusioji taip pat elgėsi netinkamai apžiūrinėdama ne savo drabužius, paimdama ne savo telefoną ir pan. Kaltinamasis į jos veiksmus taip pat atsakė neadekvačiai, panaudodamas fizinę jėgą. Taigi konflikto iniciatoriumi buvo ne vien tik kaltinamasis, prie to prisidėjo ir nukentėjusioji.
Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (iki dešimties dienų). Jis pasireiškė vien tik konstatuotomis paviršinėmis hematomomis, atitinkamose kūno vietose. Jokie kaulų lūžiai ar kitokie audinių pažeidimai nukentėjusiajai nekonstatuoti. Negrįžtamos jos kūno sužalojimo pasekmės taip pat nekonstatuotos. Įvertindamas visą tai, taip pat atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą teismas vertina 700 eurų, kurie nukentėjusiajai ir priteistini neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.250 str.). Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajai 150 eurų jau yra sumokėjęs, papildomai iš jo nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteistina 550 eurų. Kitoje dalyje jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nukentėjusios prašymą priteisti jai iš kaltinamojo jos turėtas ją atstovavusio advokato darbo apmokėjimo išlaidas – 1 500 eurų, teismas taip pat tenkina dalinai. Byloje yra pareikštas nukentėjusios pirminis civilinis ieškinys (b. l. 63-65), kurį nukentėjusioji paneigė pateikdama teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė iš esmės naujus ieškininius reikalavimus, todėl nukentėjusios atstovo darbo ruošiant pirminį ieškinį teismas nevertina. Iš patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad didžiąją jo dalį sudaro Baudžiamojo kodekso normų, kaltinamojo akto formuluočių nurašymas ir jų komentavimas, kaltinamojo ir nukentėjusios bendro gyvenimo aprašymas, įvykusio kivirčo aprašymas, Baudžiamojo proceso kodekso normų nurodymas ir jų komentavimas ir visai ne daug dėmesio ieškinyje skirta turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagrįstumui įrodyti ir čia nurašant bei komentuojant Civilinio kodekso atitinkamus straipsnius. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys pareikštas nesudėtingoje, vos vienos nusikalstamos veikos ir vieno tomo baudžiamoje byloje. Ieškinio apimtis, nors ir yra šešių puslapių, tačiau turtinės ir neturtinės žalos priteisimui ieškinyje skirta labai nedaug dėmesio. Atsižvelgiant į tai, kad byla nedidelės apimties, ieškinio parengimui nebuvo būtinos specialios, mokslinės žinios, tokio pobūdžio ieškinių ruošimo praktika yra suformuota, advokato darbo ir laiko sąnaudos ruošiant ieškinį nebuvo didelės. Advokatas nukentėjusiąją atstovavo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl specialus pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme nebuvo būtinas, teismas kritiškai vertina ir 3-jų valandų konsultacijas, teiktas nukentėjusiajai šioje nesudėtingoje, nedidelės apimties byloje dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisia 700 eurų ją atstovavusio advokato darbo apmokėjimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje šį reikalavimą atmeta (BPK 106 str. 2 d.).
Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo.
Byloje pateiktas rašytinis kaltinamojo prašymas perduoti jį pagal laidavimą teismo pasirinkimu I. M. arba J. J. Teisme taip pat gauti abiejų šių moterų, norinčių būti laiduotojomis, rašytiniai prašymai perduoti kaltinamąjį vienai ar kitai pagal laidavimą be užstato, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, kaip tik tokį kaltinamasis ir padarė, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Nurodyto straipsnio antroje dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis visas jas atitinka. Anksčiau jis neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą. Savo kaltę pilnai pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2020-01-23 jis iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą pervesdamas į jos sąskaitą 150 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, tikėtina, kad jis pilnai atlygins nukentėjusiajai teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Nukentėjusios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį teismas pripažino nerealiu ir neatitinkančiu nusistovėjusios teismų praktikos, todėl kaltinamasis ir negalėjo jos atlyginti pilnai ar susitarti dėl jos atlyginimo. Nukentėjusios nepagrįstas noras gauti žalai atlyginti jos pasirinktą pinigų sumą negali būti kliūtimi teismui netaikyti kaltinamojo atžvilgiu laidavimo institutą reguliuojančių teisės normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo ieškininius reikalavimus nukentėjusioji galutinai suformulavo ir pateikė teismui tik bylos nagrinėjimo dieną. Darytina išvada, kad nukentėjusioji, iki paskutinio momento, pati buvo neapsisprendusi, kokius ir kokio dydžio ieškininius reikalavimus teiks kaltinamajam.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas laiko esant galimu kaltinamojo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, juolab, kad jis yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Teigiamai jį charakterizuoja ir sporto klubas (duomenys neskelbtini), kuriam jis priklauso. Teigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). Iš dviejų asmenų, norinčių būti laiduotojomis, teismas verta pasitikėjimo pripažįsta I. M., dirbančią (duomenys neskelbtini) pareigose. Kuri neteista, charakterizuojama teigiamai, yra ilgametė kaltinamojo šeimos draugė ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Tuo tarpu, teismo nuomone, J. J. įtaka kaltinamojo elgesiui nebus veiksminga, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, didžiąją laiko dalį praleidžia (duomenys neskelbtini), jos vyras dirba (duomenys neskelbtini). Todėl tinkama laiduotoja teismas pripažįsta I. M.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 302-307 str., teisėjas
nusprendžia:
A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Perduoti A. K. pagal laidavimą be užstato laiduotojai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Priteisti iš A. K. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų nukentėjusiajai R. K. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Taip pat atmesti nukentėjusios R. K. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. K. 700 (septynis šimtus) eurų nukentėjusiajai R. K. turėtoms ją atstovavusio advokato darbo apmokėjimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje šį reikalavimą atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojai I. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.