Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu R. A. paskirtos bausmės patikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus prašymas patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gegužės 28 d. baudžiamąjį įsakymą. Nurodoma, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio („Intensyvios priežiūros vykdymo terminas“) 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Kaip yra formuluojama imperatyvi nuostata, galima spręsti palyginant BK 75 straipsnio 1 dalį su to paties BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatų formulavimu. Pastarojoje imperatyvus reikalavimas formuluojamas aiškiai nurodant, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmoji dalis neminima) teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Intensyvios priežiūros skyrimo privalomumą atidedant bausmės vykdymą nepatvirtina ir Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Probacijos įstatymas negali nustatyti taisyklių ir reikalavimų baudžiamojo įstatymo taikymui ar aiškinimui. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamąjį įstatymą, o Probacijos įstatymas tik nustato probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas pagal paskirtą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gegužės 28 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. A., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, pirmus 3 (tris) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą su įpareigojimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pažymėtina ir tai, kad pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui, ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistajam pirmus 3 (tris) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius paskyrė intensyvią priežiūrą. Svarbu pažymėti ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio nuostatas, nuosprendžio (ar baudžiamojo įsakymo) vykdymo metu teismas turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tikslinant baudžiamąjį įsakymą taip, kaip prašoma pateiktame prašyme, būtų pakeičiama baudžiamojo įsakymo esmė, nes būtų pakeičiama baudžiamuoju įsakymu paskirtos intensyvios priežiūros trukmė, t. y. būtų keičiamos paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.