Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-468/13

Teisėjas R. Rainys Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01106-2011-6

2013 m. sausio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Šumsko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 11 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2011 06 20 d. iki 2011 06 21 d. (1 para), iš dalies patenkintas nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys, iš R. T. priteista 800 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2011 06 20 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 3 val. (duomenys neskelbtini) įsibrovė į V. V. namą, iš kur pagrobė jam priklausantį turtą: televizorių „LG 42LE5300LED“, kurio vertė 2414 Lt, nešiojamąjį kompiuterį „HP EliteBook“, 6231 Lt vertės, įdėtą į kompiuterio krepšį, 254 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, 4000 Lt vertės, kuris buvo įdėtas į krepšį, 163 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, 2800 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, 3500 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“, 2500 Lt vertės, kuris buvo įdėtas į krepšį, 450 Lt vertės, raudonos spalvos aplankalą su dokumentais, kurio vertė 20 Lt, nešiojamąjį grotuvą „Coby“, 250 Lt vertės, odinį vyrišką rankinuką, 650 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Sony“ su dėklu, 800 Lt vertės, vyrišką juodą piniginę, 200 Lt vertės, kurioje buvo 20 Lt, moterišką striukę, 1800 Lt vertės, juodos spalvos odinį rankinuką, „GDK“, 300 Lt vertės, juodos spalvos odinę piniginę, 100 Lt vertės, kurioje buvo R. V. vizitinės kortelės, mokėjimo kortelės, neturinčios materialinės vertės, kortelių PIN kodų generatoriaus kortelė „Bank of America“, 60 Lt vertės, 5 nuotolinio valdymo pultai, kurių vieno vertė - 60 Lt, 300 Lt bendros vertės, spalvota piniginė su drugeliais, 17 Lt vertės, kurioje buvo 68 ct, skaitmeninį fotoaparatą „Sony – DSC - W90“, 800 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“, 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Iphone 16gb“, 1200 Lt vertės, kuris įdėtas į juodą apvalkalą, 120 Lt vertės, telefono aparato pakrovėjo laidą, 120 Lt vertės, t. y. viso už 29 269,68 Lt. Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, tik formaliai paminėjo, kad pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. R. T. atkreipia dėmesį, kad jis savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o ne dėl surinktų įrodymų, nurodė visas aplinkybes, susijusias su pareikštu įtarimu. Pripažindamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paskyrė tik šiek tiek mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei jos vidurkis. Nuteistojo manymu, teismas pakankamai neįvertino ir to, kad padaryta turtinė žala nėra didelė, ją sutinka atlyginti, nusikaltimo metu pagrobti visi daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam.

Nuteistasis skunde dėsto, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors jis buvo įvykdytas nakties metu esant namuose nukentėjusiajam ir jo šeimai, tačiau nei jis, nei kas nors iš jo šeimos narių nebuvo išgąsdinti, nes vagystės metu miegojo antrame namo aukšte. Teismas pabrėžė, kad atsižvelgia į nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, jog vagystė įsibrovus į namą įvykdytą naktį, jame esant šeimininkams, tačiau įstatymas nenumato, kad už nakties metu padarytą nusikaltimą kaltininkas baudžiamas griežtesne, nei už dienos metu padarytą nusikaltimą, bausme.

R. T. mano, kad nuosprendyje liko visiškai neįvertinta jo asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys, tik apsiribota teiginiu, jog atsižvelgiama į kaltininko asmenybę ir paminėti duomenys, jog jis nedirba, baustas administracine tvarka 3 kartus, 2 kartus teistas ir nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Nuteistasis pabrėžia, kad jis teistas tik vieną kartą 2005 03 01 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris 2006 03 30 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pakeistas. Kadangi jis teistas daugiau kaip prieš septynis metus, negalima teigti, kad yra linkęs nusikalsti. Be to, teistumas buvo už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimus. Ši klaida, nurodant jo teistumus, galėjo įtakoti jam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimą. Įtakos galėjo turėti ir kitos nuosprendyje visiškai nepaminėtos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – nuteistojo šeimyninė padėtis, jog jis vedęs ir kartu su žmona augina nepilnametį sūnų. Iki sulaikymo jis buvo registruotas darbo biržoje.

Skunde pastebima, kad baudžiamasis įstatymas už R. T. inkriminuotą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes - baudą, areštą, laisvės apribojimą. Teismas net nesvarstė galimybės jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, nuteistojo manymu, jo bausmės klausimas išspręstas nuosprendyje neteisingai.

Nuteistasis nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo naudai. Kadangi vagystė buvo įvykdyta nakties metu, kuomet nukentėjusysis ir jo šeimos nariai miegojo antrame namo aukšte, jie pačios vagystės nematė, apie apvogtą namą sužinojo iš kitų asmenų (nukentėjusiojo motinos), įsilaužta į namą nebuvo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. V. ir R. V. patyrė išgąstį, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, galimai prarastus darbo užsakymus. Tokie faktai nėra nustatyti, jie nepatvirtinti jokiais duomenimis. Nuteistojo nuomone, dėl patirtų nepatogumų ir sugaišto laiko tiriant ir nagrinėjant šią bylą nukentėjusiajam galėtų būti priteista neturtinė žala ne didesnė nei 500 Lt.

Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė – per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog R. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Apeliantas, veikdamas tiesiogine tyčia, nakties metu įsibrovė į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, kuriame miegojo šeimininkai, ir pagrobė iš jo turtą už 29 269,68 Lt. Skirtingai nei nurodo apeliantas skunde, aplinkybė, kad į gyvenamąją patalpą buvo įsibrauta nakties metu, žmonėms esant namuose, jiems miegant, parodo didesnį nuteistojo įžūlumą ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatytas jo teistumas, tačiau skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. T. padarė nusikaltimą, būdamas teistas 2 kartus, todėl jo atžvilgiu pripažintinas nusikaltimų recidyvas. R. T. atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti 1999 02 04 ir 2005 03 01 (pakeistas 2006 03 30 nuosprendžiu). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos (t. 2 b. l. 34 – 35), prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą apeliantas paskutinį kartą teistas 2005 03 01 d. (pakeistas 2006 03 30 nuosprendžiu) už sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmę atliko 2007 01 11 d. BK 97 str. 3 d. 3 p. c p. numatytas penkerių metų teistumo terminas po bausmės atlikimo asmeniui, kuris buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimą. Taigi apylinkės teismo išvada dėl neišnykusio R. T. teistumo yra teisinga.

Be to, nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2 b. l. 74 – 76).

Aukščiau nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, kad jis reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Dėl ankstesnių teistumų ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumos, apylinkės teismui nebuvo pagrindo svarstyti sankcijoje numatytos kitos bausmės rūšies parinkimą ar bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 str.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo švelninti nuteistojo padėtį ir sumažinti paskirtos bausmės dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos nuosprendyje nurodyta, jog dėl to skirtina artima vidutinei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, jog paskirtoji bausmė yra net mažesnė už galimą bausmės vidurkį, todėl apelianto teiginys, jog nėra tinkamai įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio.

Skunde dėstomi ir kiti argumentai, kad nuteistasis sutinka atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jis vedęs, turi nepilnametį sūnų, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, tačiau šie argumentai nėra pakankamai reikšmingi, kad galėtų nulemti švelnesnės bausmės rūšies parinkimą ar laisvės atėmimo bausmės termino sumažinimą. R. T. anksčiau teistas, padarytas apysunkis nusikaltimas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia net sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytos šeimyninės aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, tačiau jos nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Nepagrįstas apelianto prašymas ir dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam sumažinimo iki 500 Lt.

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Apygardos teismo nuomone, priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra nepagrįstai didelė. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad nukentėjusysis bei jo šeima neabejotinai patyrė išgąstį ir nepatogumus: buvo įsibrauta į namą jiems miegant, pagrobtas jiems priklausantis turtas. Tai sukėlė jiems ne tik dvasinius sukrėtimus, baimę, nerimą ne tik dėl turto, bet ir dėl savo asmeninio saugumo savo privačioje erdvėje – namuose, nepatogumus, susijusius su darbu, nusikalstamos veikos aiškinimusi. Akivaizdžiai įžūlus, nakties metu įvykdyto, nusikaltimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina minėtas pasekmes. Parinktas neturtinės žalos dydis, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktiką, todėl jį mažinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo R. T. apeliacinį skundą.