Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei Ingai Vasiliauskienei, atsakovui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui R. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. S. individualiai įmonei, UAB „Gridins Enterprise“ dėl 1277,53 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovė, išdėsčiusi tuos pačius reikalavimą pagrindžiančius argumentus, prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo priteisti iš atsakovo R. V. 1277,53 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31. Atsakovas R. V. ginčija pareigą mokėti jam paskaičiuoto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, argumentuodamas, jog nuosavybės teise turimas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomojo, todėl nėra rinkliavos mokėtojas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 24-29 punktai). Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, nusprendęs vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojama komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėjo išreikšti raštu, t. y. pareiškėjai pateikti nustatytos formos deklaraciją. Priešingu atveju, atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog R. V. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso 133,77 kv.m. negyvenamoji patalpa – sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo (b.l. 38), todėl atsakovas kaip nekilnojamojo turto savininkas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui argumentuojant, jog patalpas nuomojo, todėl nebuvo atliekų turėtojas ir vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų 6 punkto požiūriu, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsakovas pripažįsta, jog sudarytos patalpų nuomos sutartys viešame registre įregistruotos nebuvo, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjai apie sudarytas nuomos sutartis buvo žinoma ir vietinės rinkliavos dydį ji skaičiavo remdamasi atsakovui priklausančių patalpų nuomininko vykdytos veiklos pobūdžiu – maitinimo paslaugų teikimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje taikant CK 6.478 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, būtų sudaryta galimybė atsakovui piktnaudžiauti neregistruojant viešame registre nuomos sutarčių ir mokėti mažesnę vietinę rinkliavą, kuri apskaičiuojama pagal jo turimų patalpų naudojimo paskirtį, nurodytą VĮ Registrų centro duomenyse, t.y. sandėliavimas, negu turėtų būti mokama atsižvelgiant į paskirtį, kuriai faktiškai buvo naudojamos patalpos. Tokiu atveju atsakovas nepatirtų atitinkamų pasekmių dėl savo nesąžiningų veiksmų, o sąžiningai šaliai, šiuo atveju, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kiltų iš esmės neigiamos pasekmės, o tai visiškai nesuderinama su teisės principais. Dėl to turi būti analizuojamos sudarytos atsakovui priklausančių patalpų nuomos sutartys ir aiškinamasi, ar teisingai pareiškėja apskaičiavo vietinės rinkliavos dydį, kurį prašo priteisti iš atsakovo.

Iš R. V. pateiktų nuomos sutarčių matyti, jog L. S. individualiai įmonei 2006-09-01 nuomos sutartimi išnuomotos 26,75 kv.m. dydžio negyvenamosios patalpos Nr. 4-20, 4-24, 4-18 su teise naudotis 4-21 patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 117). Nuomos sutartis nutraukta 2010-04-01 (b.l. 26-27). 2002-11-04 nuomos sutartimi A. G. individualiai įmonei išnuomotos 70,98 kv.m. dydžio negyvenamosios patalpos Nr. 4-17 su teise naudotis 4-21 patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 118). Nuomos sutartis su A. G. individualia įmone nutraukta 2009-03-31 (b.l. 119). Nuomos sutartyse nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir UAB „Klasana“ pateikti duomenys, kuri buvo sudariusi aptarnavimo sutartis su R. V. nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkais L. S. individualia įmone ir A. G. individualia įmone (b.l. 25-29). UAB „Klasana“ 2011-03-28 rašte Nr. 25 nurodyta, jog nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) A. G. individuali įmonė buvo įrengusi aukštalipių treniruočių salę ir vykdė joje darbuotojų mokymus, o L. S. individuali įmonė teikė viešojo maitinimo paslaugas (b.l. 25). Tretysis suinteresuotas asmuo L.S. individuali įmonė pripažįsta atsiliepimu, jog nuomojos 26 kv. m patalpas viešojo maitinimo paslaugoms teikti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja, skaičiuodama mokėtinos rinkliavos dydį, visam nekilnojamo turto objektui taikė dydį (tarifą), kuris nustatytas maitinimo paslaugų teikimui. Aplinkybę, jog skaičiuodama mokėtinos rinkliavos dydį pareiškėja nediferencijavo jo pagal faktinę patalpų naudojimo paskirtį, pripažįsta ir pareiškėjos atstovė, argumentuodama, jog teisės aktai nenumato galimybės nekilnojamojo turto objektui, įregistruotam vienu unikaliu numeriu, taikyti skirtingus dydžius. Atstovė taip pat pripažino, jog taikė dydį, kuris palankiausias (didžiausias) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Teismo vertinimu, tokia situacija taip pat neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Pripažintinas pagrįstu atsakovo argumentas, jog pareiškėja, skaičiuodama mokėtinos rinkliavos dydį, turėjo diferencijuoti taikomą tarifą pagal patalpų naudojimo faktinę paskirtį. Pažymėtina, jog pareiškėja 2011-04-19 rašte Nr. 8.5-(5R)-769 nurodė, kad skaičiuodama rinkliavos dydį atsižvelgia ne tik į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, bet ir į faktines aplinkybes (b.l. 37). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų (su 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 patvirtintais pakeitimais) 12 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti skirtingą vietinės rinkliavos dydį pagal realią patalpų naudojimo paskirtį vienam nekilnojamajam daiktui. Iš administracinėje byloje Nr. I-586-27/2011 esančio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirmo aukšto plano matyti, jog sandėlį sudaro keletas atskirų patalpų, plane pažymėtų 4-17, 4-18, 4-20, 4-21, 4-24, kurių bendras plotas 133,77 kv.m., t.y. atitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (administracinė byla Nr. I-586-27/2011, b.l. 101). Minėta, jog pagal nuomos sutartį L. S. individualiai įmonei išnuomotos 26,75 kv.m. dydžio negyvenamosios patalpos Nr. 4-20, 4-24, 4-18 su teise naudotis 4-21 patalpa. Tuo tarpu, iš patalpų plano matyti, jog patalpos, pažymėtos 4-20, 4-24, 4-18 iš viso sudaro 39,8 kv.m. (10,58 kv.m. + 15,04 kv.m. + 14,18 kv.m.). A. G. individualiai įmonei (UAB „Gridins Enterprise“) išnuomota patalpa plane pažymėta 4-17 iš viso sudaro 72,11 kv.m. (70,98 kv.m. + 1,13). Bendrojo naudojimo patalpos 4-21 proporcingai pagal nuomojamą plotą sudaro 7,78 kv.m. L. S. individualiai įmonei ir 14,08 kv.m. A. G. individualiai įmonei (72,11 kv.m. : 39,8 kv.m. = 1,81; 21,86 kv.m. : 2,81 = 7,78 kv.m. x 1,81 = 14,08 kv.m.). Vadinasi, su nuomininkams proporcingai tenkančiomis bendrojo naudojimo patalpų dalimis, jų nuomotas plotas sudarė: L. S. individualios įmonės 47,58 kv.m., A. G. individualios įmonės 86,19 kv.m. Būtent pagal šį plotą atitinkamai taikant vietinės rinkliavos dydžius turėjo būti skaičiuojamas mokėtinas vietinės rinkliavos dydis.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80, įsigaliojusiu 2008-01-01, kuriuo patvirtinti Nuostatai, priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ nurodyta, jog metinis vietinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą skaičiuojama atitinkamai: sandėliams – 0,06 Lt, sporto ir kultūros paskirties – 0,30 Lt, viešojo maitinimo įstaigos -15,50 Lt (b.l. 97). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-01 sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008-07-01 (b.l. 91). Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008-07-01. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 „Dėl 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis juridiniams asmenims už 2008 m. antrą pusmetį apskaičiuojamas pagal šio sprendimu 2 punktu nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (b.l. 83-84). Vadinasi, už A. G. individualios įmonės naudotas 86,19 kv.m. patalpas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 mokėtinas vietinės rinkliavos dydis sudarė 15,51 Lt (sporto ir kultūros paskirties įstaigoms taikomas 0,36 Lt metinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą, nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimo Nr. T2-346 priede ir apskaičiuojamas 86,19 kv.m. x 0,36 : 12 mėn. x 6 mėn.) (b.l. 85). Už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 už A. G. individualios įmonės naudotas 86,19 kv.m. patalpas mokėtinas vietinės rinkliavos dydis sudaro 17,24 Lt pagal nuo 2009-01-01 įsigaliojusį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą, pagal kurį sporto ir kultūros paskirties įstaigoms taikomas 0,80 Lt metinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą, t.y. apskaičiuojamas 86,19 kv.m. x 0,80 : 12 mėn. x 3 mėn. (b.l. 80). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimo Nr. T2-346 priede, pagal kurį apskaičiuojamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis juridiniams asmenims už 2008 m. antrą pusmetį, maitinimo įstaigoms taikomas dydis nenurodytas (b.l. 85). Dėl to taikytinas dydis, kuris taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems gamybinę, ūkinę ir paslaugų veiklą, t.y. 3,72 Lt metinis vietinės rinkliavos dydis už vieną bendrojo ploto kvadratinį metrą. Už L. S. individualios įmonės naudotas 47,58 kv.m. patalpas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 mokėtinas vietinės rinkliavos dydis sudarė 88,50 Lt (47,58 kv.m. x 3,72 : 12 mėn. x 6 mėn.), o laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-01 pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą mokėtinas rinkliavos dydis 292,62 Lt (47,58 kv.m. x 4,92 : 12 mėn. x 15 mėn.) (b.l. 80). Už laikotarpį, kai atsakovo patalpos nebuvo nuomojamos, t.y. nuo 2009-04-01 iki 2010-12-31 (už A. G. individualiai įmonei nuomotą plotą) atsakovo, kaip turto savininko, mokėtinas rinkliavos dydis 12,67 Lt (86,19 kv.m. x 0,084 : 12 mėn. x 21 mėn.), o už L. S. individualiai įmonei nuomotą 47,58 kv.m. laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 mokėtinos rinkliavos dydis 3 Lt (47,58 kv.m. x 0,084 : 12 mėn. x 9 mėn.) (b.l. 80). Pažymėtina, jog pareiškėja už laikotarpį, kai atsakovas nebenuomojo patalų, nepagrįstai taikė 4,48 Lt metinį vietinės rinkliavos dydį, kuris pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą taikytinas sandėliavimo patalpoms, kuriose vykdoma prekyba (b.l. 80). Byloje nėra duomenų, kad nutraukus nuomos sutartį su A. G. individualia įmone, jos nuomotoje patalpų dalyje būtų vykdoma prekyba, todėl apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį taikytinas 0,084 dydis pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T-2-426 patvirtintų Nuostatų 1 priedą pagal sandėliavimo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (b.l. 80). Iš viso už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 mokėtinas vietinės rinkliavos dydis už nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sudaro 429,54 Lt.

Atsakovas argumentuoja, jog ne jis, o patalpų nuomininkai buvo vietinės rinkliavos mokėtojai, t.y. atliekų turėtojai, ir pareiga pranešti apie prievolės mokėti vietinę rinkliavą pradžią ir pasikeitimą tenka naujam savininkui (naudotojui) (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 47.3 punktas). Toks atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Nuostatų požiūriu vietinės rinkliavos mokėtojais iš tikrųjų yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai arba naudotojai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą visų pirma kyla nekilnojamojo turto savininkui, nes yra siejama su turimu nekilnojamuoju turtu (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2011-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2883/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, būtent atsakovas, būdamas sąžiningas, apdairus ir protingas nekilnojamojo turto savininkas, turėjo pranešti vietinę rinkliavą administruojančiai pareiškėjai apie nekilnojamojo turto naudotojo pasikeitimą, t.y. apie sudarytas nuomos sutartis. Būtent atsakovui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, kilo pareiga įregistruoti nuomos sutartis viešame registre, kurio duomenų pagrindu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Tokia išvada kyla ir iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinio reglamentavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų (su 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 patvirtintais pakeitimais) 17 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, nenaudojantis nekilnojamąjį turtą pagal paskirtį, pateikia rašytinį prašymą UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kad būtų taikomas kitas vietinės rinkliavos dydis. Pagal Nuostatų 42 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę reikalauti pakeisti ar patikslinti duomenis, kurių pagrindu skaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis. Pagal 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų (įsigaliojo nuo 2009-01-01) 33 punktą vietinės rinkliavos dydis perskaičiuojamas rinkliavos mokėtojui pateikus patikslintus duomenis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo aktyvus ir teikė duomenis apie jam priklausančio nekilnojamojo turto naudotojus, kurie, jo teigimu, turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Priešingai, iš bylos duomenų ir pareiškėjos atstovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas į pareiškėjos paklausimus nereagavo ir juos ignoravo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas R. V. nagrinėjamoje situacijoje yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nes jam priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, jog už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 atsakovas yra sumokėjęs dalį jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio, iš viso 239,47 (b.l. 21). Nors atsakovas argumentuoja, jog ši suma sumokėta už kitą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog mokėjimo nurodymuose nurodytas mokėtojo kodas, pagal kurį identifikuojamas objektas, už kurį mokama vietinė rinkliava, o būtent – atsakovui priklausantis sandėlis. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigia. Atsakovui priklausanti mokėti vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 sudaro 190,07 Lt (429,54 Lt – 239,47 Lt). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 190,07 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja patikslintu skundu prašo priteisti iš atsakovo ir 3,00 Lt išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto registro duomenų ir 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašus (b.l. 55-56). Nurodytos išlaidos nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs su vietinės rinkliavos administravimu. Nuostatų 12 punkte yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo tikslais UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nustatyta tvarka naudojasi viešaisiais registrais ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis. Nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą,

priteisti iš R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 190,07 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt litų 07 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31,

nepatenkinti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui